Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-08-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1017-479/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-27
Bylos Nr.
2A-1017-479/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09930-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Albina Pupeikienė, Aušra Maškevičienė
Ieškovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Atsakovas
E. J.
Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-1017-479/2015Teisėja E. Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-09930-2013-8)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 73.1.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei E. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ 2013-08-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. J. dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad 2012-05-19 tarp šalių buvo sudaryta kelionės finansinių nuostolių draudimo sutartis. Ieškovė paaiškino, kad 2012-05-19 kelionės Turkijoje metu atsakovė dėl sveikatos sutrikimo kreipėsi į medikus. Ieškovė pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus išmokėjo 8 347,14 Lt draudimo išmoką. Ieškovė nurodė, kad detaliai susipažinus su gydymo įstaigos pateiktais duomenimis, įvykis ieškovės buvo pripažintas nedraudiminiu. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovės sveikatos sutrikimus nulėmė atsakovės nervų liga, reaktyvinė būsena. Kadangi už šiuos sveikatos sutrikimus atsakinga atsakovė, ieškovė neprivalėjo atsakovei kompensuoti gydymo išlaidas. Ieškovė nurodė atsakovei grąžinti 8 347,14 Lt sumą, kuri buvo nepagrįstai sumokėta kaip draudimo išmoka, tačiau atsakovė ieškovės nurodymų neįvykdė. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 8 347,14 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-18 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 1 106,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2012-05-19 tarp šalių buvo sudaryta kelionės finansinių nuostolių draudimo sutartis, pagal kurią laikotarpiui nuo 2012-05-19 iki 2012-05-26 buvo apdrausti draudimo liudijime nurodyti atsakovės interesai, susiję su finansinių nuostolių atlyginimu dėl nenumatytų išlaidų vykstant į užsienį ar kelionės metu. Teismas nustatė ir tai, kad kelionės Turkijoje metu atsakovė kreipėsi į medikus. Ieškovė pagal pateiktus išlaidas už atsakovės gydymą Turkijos gydymo įstaigai sumokėjo 8 347,14 Lt dydžio draudimo išmoką. Teismas nustatė, jog ieškovė įvykį pripažino nedraudžiamuoju, todėl kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti išmokėtą sumą. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kad laikotarpiu nuo 2012-05-19 iki 2012-05-26 atsakovės sveikatos sutrikimai būtų susiję su psichiatrinėmis ar nervų ligomis, reaktyvinėmis būsenomis, psichiatrinėmis traumomis, panikos, somatoforminiais sutrikimais. Teismas konstatavo, jog byloje pateikta teismo psichiatrijos ekspertizės išvada yra konkreti, išsami ir neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai, todėl teismas vadovavosi teismo ekspertizės akto išvadomis. Teismas sprendė, kad atsakovė į medikus Turkijoje kreipėsi dėl ūmaus skausmo pilvo ir galvos srityje. Teismas nustatė, kad 2012-08-08 atsakovei Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje buvo atlikta laparoskopija, jai nustatyta diagnozė – išorinė genitalinė endometriozė II°; kairės kiaušidės endometrioidinė cista. Šio susirgimo simptomai yra susiję su skausmu pilve ir tokį skausmą atsakovė jautė kelionės į Turkiją metu. Teismas konstatavo, jog ieškovė nepagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju, todėl jos reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo teismas atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė skunde nurodė, kad teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, jog atsakovė į Turkijos gydymo įstaigą kreipėsi dėl ūmaus sveikatos sutrikimo, nes šioje gydymo įstaigoje atsakovei buvo diagnozuoti nerimo ir somatoforminis sutrikimai. Ieškovės įsitikinimu šios aplinkybės patvirtina, kad įvykis yra nedraudžiamasis pagal draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 6.2.2.5 p. nuostatas. Ieškovė nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės aktu, nes akte pateiktos ekspertų išvados prieštarauja bylos medžiagai. Ieškovė pažymėjo, jog ekspertizę atlikę teismo ekspertai netinkamai įvertino Turkijos medikų medicininius dokumentus bei neatsižvelgė į šiuose dokumentuose nurodytus TLK-10 klasifikacijos kodus. Ieškovės įsitikinimu teismo psichiatrinė ekspertizė negali nustatyti atsakovės psichinės būsenos laikotarpiu nuo 2012-05-19 iki 2012-05-26. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai aiškino draudimo taisyklių 6.2.2.5 p. nuostatas, nes nedraudiminiu įvykiu pagal šį punktą yra pripažįstamos ne tik psichinės ir nervų ligos, bet ir reaktyvinės būsenos bei psichinės traumos, kurios gali atsirasti staiga, kaip asmens reakcija į stresą ar naują aplinką. Ieškovė teigė, kad šiuo atveju atsakovė į medikus kreipėsi ne dėl ūmaus susirgimo, bet dėl reaktyvinių būsenų, dėl kurių patiriamos išlaidos nėra laikomos draudiminėmis. Ieškovė atkreipė dėmesį ir į tai, jog grįžusi iš Turkijos atsakovė nesikreipė į Lietuvos medikus, o cistos operacija atsakovei buvo atlikta po dviejų su puse mėnesių ir dėl to nėra priežastiniu ryšiu susijusi su įvykiu Turkijoje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. J. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-18 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė teigė, kad jos sveikatos sutrikimai buvo užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, o dėl Turkijos gydytojo netiksliai nustatytos diagnozės nėra atsakovės kaltės. Atsakovė nurodė ir tai, kad jos ligos simptomai atitiko ūmaus sveikatos sutrikimo požymius, todėl turi būti pripažįstami draudžiamuoju įvykiu pagal draudimo taisyklių 6.1.1 punkto nuostatas. Atsakovė teigė, jog atsakovės psichologinės savijautos pablogėjimą nulėmė ieškovės nebendradarbiavimas su atsakove bei atsisakymas atlyginti atsakovės gydymo išlaidas. Atsakovė nurodė ir tai, kad teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiu ekspertizės aktu bei įvertino jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nes ekspertizės išvados yra aiškios, išsamios bei neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

LR CK 6.987 str. 1 d. nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudžiamuosius įvykius bei nedraudžiamuosius įvykius, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos, nustato draudimo taisyklės (LR draudimo įstatymo 90 str. 1 d. 2, 3 p.). Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (LR draudimo įstatymo 96 str. 7 d.).

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad teismas turėjo įvertinti, jog atsakovė į Turkijos gydymo įstaigą kreipėsi ne dėl ūmaus sveikatos sutrikimo. Apeliacinės instancijos teismas su ieškovės nuostata nesutinka. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad kelionės finansinių nuostolių draudimo taisyklių 6.2.2.5 p. numato, jog nėra apmokamos išlaidos, susijusios su apdraustojo psichinėmis ir nervų ligomis, reaktyvinėmis būsenomis, psichinėmis traumomis. Taigi nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi medicininės priežastys, dėl kurių atsakovė kelionės Turkijoje metu kreipėsi į medikus. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad atsakovė į Turkijos gydymo įstaigą kreipėsi 2012-05-19, o medicininiame išraše nurodomi atsakovės nusiskundimai – galvos svaigimas, galvos skausmas, pykinimas ir skausmai viršutinėje pilvo dalyje. Iš medicininio išrašo taip pat matyti, jog galutinės atsakovei nustatytos diagnozės – galvos svaigimas, nerimas (panikos sutrikimas), o diagnozė pagal tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK -10) – J06.9 (ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija), R42 (svaigulys ir galvos sukimasis). Ta pati diagnozė nurodyta ir 2012-05-21 sąskaitoje faktūroje už atsakovei suteiktas medicinines paslaugas. Byloje esančioje 2012-05-23 sąskaitoje faktūroje nurodoma, jog atsakovei buvo diagnozuotas ir somatoforminis sutrikimas (diagnozė pagal TLK -10 – F45, t. 1, b. l. 22 - 29).

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad psichiatrinę diagnozę, tai yra nerimą (panikos sutrikimą) ir somatoforminį sutrikimą, atsakovei nustatė vidaus ligų gydytojas. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, jog atsakovės psichinė būsena šios srities specialistų Turkijoje išsamiai nebuvo tiriama. Byloje esančiame teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodoma, kad galvos svaigimas, galvos skausmas, nerimas nėra specifiniai psichinių ir nervų ligų, reaktyvinių būsenų, psichinių traumų požymiai. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į ekspertizės akte pateiktus teismo ekspertų paaiškinimus, iš kurių matyti, jog esminis panikos sutrikimo pagal TLK-10 požymis yra pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, atsiradę maždaug per vieną mėnesį objektyviai nepavojingoje situacijoje. Akivaizdu, jog atsakovės gydymo laikotarpis Turkijoje nebuvo pakankamas, o tyrimo aplinka nebuvo tinkama vidaus ligų gydytojo nurodytai psichiatrinei diagnozei patvirtinti. Ekspertizės akte pažymima ir tai, kad stresinėje situacijoje atsakovei pasireiškęs vegetacinės sistemos suaktyvėjimo epizodas, kuris Turkijos vidaus ligų gydytojo įvertintas kaip panikos priepuolis, neatitinka panikos sutrikimo diagnostinių kriterijų. Būtina įvertinti ir tai, jog somatoforminiam sutrikimui yra būdingi nuolatiniai somatinio pobūdžio paciento nusiskundimai. Byloje nustatyta, jog medicininiai tyrimai atsakovei buvo atliekami tik laikotarpiu nuo 2012-05-19 iki 2012-05-23. Dėl to atsakovės somatiniai nusiskundimai pagal byloje esančius duomenis gali būti vertinami tik kaip epizodiniai, bet ne nuolatiniai. Be to, ekspertizės akte nurodoma, kad atsakovės medicininiuose dokumentuose nėra nustatyta somatoforminiams sutrikimams būdingų diagnostinių kriterijų. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos atsakovei nustatytos diagnozės dėl nerimo (panikos sutrikimo) ir somatoforminio sutrikimo negali būti vertinamos kaip patikimos. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2012-05-19 iki 2012-05-26 atsakovės patirti sveikatos sutrikimai buvo susiję su psichinėmis ir nervų ligomis, reaktyvinėmis būsenomis, psichinėmis traumomis ir dėl to įvykis negalėjo būti pripažintas draudžiamuoju pagal draudimo taisyklių 6.2.2.5 p. nuostatas (LR CPK 178 str., LR draudimo įstatymo 96 str. 7 d.).

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės išvadomis, nes ekspertų išvados prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. LR CPK 212 str. 1 d. nustato, kad siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad asmens psichinės būklės įvertinimui yra reikalingos specialios medicinos žinios, todėl nagrinėjamai bylai reikšmingi klausimai, susiję su atsakovės psichinės sveikatos būkle, galėjo būti nustatyti tik atlikus ekspertinį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (LR CPK 218 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-193/2013 ir kt.). Vertindama byloje esantį teismo psichiatrijos ekspertizės aktą teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog ekspertizę atliko į teismo ekspertų sąrašą įrašyti teismo ekspertai, ekspertizės aktas atitinka LR CPK 216 str. nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad teismo ekspertai medicininiuose dokumentuose užfiksuotą atsakovės sveikatos būklę įvertino atsižvelgdami į nerimui (panikos sutrikimui) bei somatoforminiam sutrikimui būdingus diagnostinius kriterijus ir nustatė, jog dokumentuose užfiksuota atsakovės sveikatos būklė neatitiko Turkijos gydytojo jai nustatytų psichiatrinių diagnozių. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad ekspertizės akte nurodytos išvados yra pagrįstos tiek byloje esančiais medicininiais dokumentais, tiek atsakovės psichinės būklės tyrimu ekspertizės atlikimo metu, kartu įvertinant ir lėtinių bei laikinų psichinių sutrikimų pasireiškimo galimybes. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog ekspertizės išvados yra tinkamai motyvuotos, nėra prieštaringos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiomis išvadomis rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo nuostata, jog teismo psichiatrijos ekspertizė nagrinėjamu atveju negalėjo nustatyti atsakovės būklės laikotarpiu nuo 2012-05-19 iki 2012-05-26. Iš ekspertizės akto matyti, jog atlikus atsakovės ekspertinį tyrimą bei įvertinus byloje esančius medicininius duomenis ekspertai nenustatė, kad laikotarpiu nuo 2012-05-19 iki 2012-05-26 atsakovė būtų sirgusi kokiomis nors psichiatrinėmis ar nervų ligomis, reaktyvinėmis būsenomis, psichiatrinėmis traumomis, panikos, somatoforminiu sutrikimais. Teismas atsižvelgia į tai, jog pateikiant šią išvadą buvo įvertinti ir medicininiai dokumentai, kuriuose yra užfiksuota tiksli informacija apie tiriamojo laikotarpio atsakovės sveikatos būklę, juose yra nurodyti atsakovei atliktų klinikinių tyrimų rezultatai. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pagal LR CPK 214 str. 3 d. ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis mano, kad pateikta jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas viršija jo kvalifikaciją ar kompetenciją. Įvertinus tai, jog ekspertai pateikė motyvuotą atsakymą į teismo klausimą dėl atsakovės būklės laikotarpiu nuo 2012-05-19 iki 2012-05-26, galima daryti išvadą, jog byloje buvo pakankamai duomenų atsakovės psichinės sveikatos būklei šiuo laikotarpiu įvertinti.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė draudimo taisyklių 6.2.2.5 p. nuostatas, nes nedraudiminiu įvykiu pagal šį punktą yra laikoma ne tik psichinės ir nervų ligos, bet ir reaktyvinės būsenos bei psichinės traumos, kurios gali atsirasti staiga, kaip asmens reakcija į stresą ar naują aplinką. Ieškovė teigė, kad šiuo atveju atsakovė į medikus kreipėsi ne dėl ūmaus susirgimo, bet dėl reaktyvinių būsenų, dėl kurių patiriamos išlaidos nėra laikomos draudiminėmis. Su šia skundo nuostata apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka. LR draudimo įstatymo 96 str. 7 d. nustato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, patvirtinančias nedraudžiamojo įvykio faktą pagal draudimo taisyklių 6.2.2.5 p. nuostatas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į psichiatrijos ekspertizės išvadas, pagal kurias byloje esantys duomenys nėra pakankami išvadai, jog laikotarpiu nuo 2012-05-19 iki 2012-05-26 atsakovei būtų galima diagnozuoti reaktyvinę būseną ar psichinę traumą. Ieškovės pateikti įrodymai šių aplinkybių taip pat nepatvirtina. Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad kelionės metu atsakovė į medikus kreipėsi dėl reaktyvinės būsenos ar psichinės traumos, kuri pagal draudimo taisyklių 6.2.2.5 p. laikoma nedraudžiamuoju įvykiu (LR CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal draudimo taisyklių 6.1.2.1 p. draudikas apmoka apdraustojo išlaidas užsienyje dėl būtinos medicinos pagalbos ambulatorinėje ir/ar stacionarinėje gydymo įstaigoje. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė į gydymo įstaigą kreipėsi dėl galvos svaigimo, galvos skausmo, pykinimo ir skausmų viršutinėje pilvo dalyje. Turkijos gydytojų sprendimu atsakovė buvo hospitalizuota. Nurodytos aplinkybės patvirtina draudimo taisyklių 6.1.2.1 p. numatytą draudžiamojo įvykio faktą, todėl galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad draudimo išmoka nagrinėjamu atveju buvo sumokėta pagrįstai, todėl ieškovės reikalavimas dėl sumokėtos sumos grąžinimo yra nepagrįstas.

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei E. J. iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjai Albina PupeikienėAušra Maškevičienė