Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajone, išsiskyręs, UAB „B“ pardavimų vadybininkas, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 3 dalį;

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Vilniuje, išsiskyręs, niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. ir R. B., veikdami bendrininkų grupėje, išvengdami muitinės kontrolės ir neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines medžiagas ir laikė bei gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

J. R., vykdydamas nusikalstamą sumanymą, 2015 m. rugsėjo 17 d. surado transporto priemonę „Kia Sorento“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurią įgijo G. B. vardu, bei vėliau 2015 m. spalio 7 d. VĮ „Regitra“ įregistravo šią transporto priemonę R. B. vardu.

R. B., vykdydamas bendrą su J. R. sumanymą, paslėpęs labai didelį kiekį – 150,861 kg, narkotinės medžiagos kanapių dervos automobilyje „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo, 2016 m. gegužės 11 d. iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai atgabeno į Vilniaus miestą.

J. R. ir R. B., laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 gegužės 17 d., Vilniaus mieste, automobilyje „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 150,861 kg, narkotinės medžiagos kanapių dervos.

R. B., vykdydamas bendrą su J. R. sumanymą, siekdamas išvengiant muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tame pačiame automobilyje esančias tas pačias narkotines medžiagas, 2016 m. gegužės 16 d., nuo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno narkotines medžiagas iki Lavoriškių pasienio kontrolės posto, esančio Vilniaus rajone, Lavoriškių kaime, kur 2016 m. gegužės 16 d., apie 05.50 val., R. B. vairuojamas automobilis buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų, o slėptuvėje gabenta narkotinė medžiaga buvo surasta ir išimta.

Tokiais veiksmais J. R. ir R. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje.

Apklaustas teisme J. R. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis padėjo R. B. nusipirkti automobilį ir parsivežti jį iš Latvijos. Jie susitiko mieste kavinėje ir papasakojo, kad nori pirkti automobilį Latvijoje. Taip sutapo, kad jis turėjo reikalų Latvijoje ir R. B. paprašė nupirkti automobilį. R. B. vykti negalėjo, nes kelias dienas gėrė. Jis nelabai supranta automobiliuose, todėl su savimi paėmė G. B.. Kartu su G. B. nuvyko į Latviją, jis susitvarkė reikalus, o paskui įsigijo automobilį. Pinigus automobilio pirkimui davė R. B.. G. B. apžiūrėjo automobilį, rado keletą trūkumų, kažkiek nusiderėjo ir parvežė automobilį į Lietuvą. Gegužės pradžioje turėjo vykti į Lenkiją pas gimines ir pas G. B. servise buvo jo dukros automobilis. Atvykęs apžiūrėti dukros automobilio servise sutiko R. B., kuris negalėjo niekaip rasti kaladėlių savo automobiliui. Jo pažįstamas dirba „Tanagroje“ ir jis skambino jam dėl tų kaladėlių. R. B. pažįsta jau seniai, iki šio atvejo santykiai buvo geri, pasitikėjo vienas kitu. Atvažiavus į Lietuvą automobilį užregistravo G. B. vardu. Jis automobilio technine priežiūra nesirūpino, už jo priežiūrą nemokėjo.

Jis užsiminėjo telefonais, S. K. telefonus gauna pigiau, tą žinojo R. B. ir paprašė tarpininkauti. Jis paskambino S. K. ir paprašė padėti R. B. pigiau įsigyti telefoną. R. B. nuvažiavo ir įsigijo išmanųjį telefoną, nes iki to laiko naudojosi senu. Su S. K. kalbėta apie kažkokią programą, kuri turi būti instaliuota, kad būdamas užsienyje galėtų paskambinti artimiesiems arba kažką jiems parašyti, kad nereiktų per operatorių skambinti. Šios programos norėjo R. B.. S. K. pasiūlė konkretų modelį už priimtiną kainą. Jis R. B. paklausė, ar jam tinka ir tada R. B. įsigijo telefoną. Kiek telefonų turėjo R. B., jis nežino, ar jie keitėsi irgi nežino. Jis turėjo vieną R. B. telefono numerį. R. B. neturėjo jo telefono numerio. Kai jis būdavo girtas, naktimis mėgdavo jam paskambinti, todėl jis jam savo telefono numerio nedavė. Nežino, kodėl R. B. su įsigytu telefonu „Samsung“ bendravo tik su juo. Tas telefonas buvo nupirktas prieš jo gegužės 13 d. išvykimą į Lenkiją, o gegužės 16 d. jį suėmė. Jo darbas 2016 m. ir prieš tai buvo susijęs su kelionėmis ir išvykomis, todėl jis turi planą ir moka metus į priekį, kad neprisirišti prie sąskaitų ir kad neatjungtų, kol jis būna išvykęs. Šituo telefonu gali skambinti tik Lietuvoje, o kelionėms į užsienį turi patį pigiausią telefoną su „Labas“ kortele susisiekti su šeima kai nėra interneto. R. B. pamatė tą paprastą telefoną ir jam jo prireikė, tai jis ir davė jam. R. B. telefono numerio neatsimena. Jis buvo tame telefone, kurį iš jo paėmė pareigūnai. Iš telefono, kuriuo bendrauja su šeima, R. B. nėra skambinęs. Ar su R. B. vyko į užsienį, nepamena.

Apklausiamas pirmosios apklausos metu paklaustas, ar pažįsta R. B., jis pasakė, kad nepažįsta, nes žinojo tik kad jis R., bet pavardės nežinojo, ir tik šioje byloje sužinojo, kad jo pavardė B.

Su R. B. bendravo retkarčiais, kai grįždavo į Lietuvą iš užsienio, vykdavo į žvejybą, gan dažnai bendraudavo. Užsienyje nebuvo reikalo su juo bendrauti. Negali pasakyti, iš kur jis kartais jam skambindavo, ar tai buvo iš Lietuvos, ar iš užsienio.

Apklaustas teisme R. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad važinėjo į Baltarusiją, vežė cigaretes, alkoholį. Paskui susipažino su „Ž“, kuris siūlė vežti cigaretes ir jis susitiko. Su juo susipažino prieš penkis metus. Jis irgi važinėdavo į Baltarusiją, susipažino stovint eilėje. Jis pagal skelbimą internete pirko automobilį „Kia Sorento“. Pinigus – 15000 eurų, jam davė „Ž“, o jis juos perdavė J. R.. „Ž“ pasakė, kokį automobilį pirkti. „Ž“ įrengė automobilyje slėptuves. Jis buvo išgėręs, tuo metu susitiko su J. R., kuris sakė, kad vyks į Latviją. Grįžus į Lietuvą „Regitroje“ perregistravo automobilį savo vardu. J. R. automobiliu nesinaudojo. Automobilyje slėptuves padarė „Ž“. Jis pasakė jam važiuoti į Baltarusiją, į Polocko miestą, ten turėjo automobilį pakrauti, tada važiuoti į Olandiją ir grįžti atgal. Trečią ar ketvirtą kartą vyko iš Baltarusijos į Lietuvą ir jį nusiuntė į rentgeną, tačiau nieko nerado. Jis „Ž“ klausė apie tai. Jis pasakė, kad galima uždirbti daugiau vežant narkotikus, bet nepasakė kokius. Jis sutiko ir važiavo į Olandiją. Visą maršrutą jam nurodė „Ž“. 2016 m. gegužės 9, 10 d. Olandijoje nakvojo viešbutyje. Atvyko į viešbutį, pastatė automobilį ir nuėjo miegoti. Automobilį paliko aikštelėje, atėjo žmogus ir pasiėmė. Nematė nieko ir nieko nelietė, nežinojo kur slėptuvės. Vykstant į Baltarusiją jį sulaikė. Žinojo, kad veža narkotikus. Visą laiką „Ž“ susirasdavo jį pats kai jis jam buvo reikalingas. „Ž“ nurodymu viso į Baltarusiją ir Olandiją vyko 4-5 kartus.

Prieš važiuojant į Baltarusiją reikėjo keisti stabdžių kaladėles, skambino pažįstamiems, bet greitai pataisyti niekas negalėjo. Tada paprašė pagalbos J. R., jis susiskambino ir tame servise pakeitė kaladėles. J. R. skambino draugui į „Tanagrą“ dėl kaladėlių. Tiek už remontą, tiek už kaladėles parduotuvėje mokėjo jis.

Jis su J. R. yra pažįstamas 15 ar daugiau metų. Jie susitikdavo, žvejodavo, eidavo į sporto salę. Tiksliai nepasakysiu kaip dažnai susisiekdavo.

Mobiliojo ryšio telefonų turėjo tris ir dar „Samsung“ telefoną. Vienas telefonas buvo jo vardu. Vienas telefonas buvo skirtas kalbėti užsienyje, kitas Lietuvoje. Telefonas „Nokia“ buvo duotas J. R., kad išgėręs jis tuo telefonu skambintu J. R.. Norėjo pasikeisti savo telefoną, todėl pirko „Samsung“ telefoną. Jis susiskambino su pardavėju ir pats nuvykęs jį nupirko.

Turbūt su J. R. užsienyje nebuvo. Neatsimena, kad 2014 m. sausio 8 d. būtų automobilis sustabdytas Olandijoje, jis vairuotų automobilį, o keleivis būtų J. R.. Jis nežino, kaip jo biologinis pėdsakas galėjo atsirasti ant daiktų. Kai jo automobilį kraustė, jis stovėjo šalia.

Apklausta teisme liudytoja Ž. Z. paaiškino, kad 2016 m. gegužės mėnesį ji pardavė S. K. baltos spalvos mobilųjį telefoną Samsung.

Apklaustas teisme liudytojas S. K. paaiškino, kad S. R. paprašė jo parduoti jam telefoną. Jis paprašė Ž. Z. gauti telefoną, o ši gavo išmanų Samsung, galimai Core Prime modelio, telefoną, kurį jis pardavė S. R.. Telefone buvo standartinės programos, specialių pageidavimų nebuvo ir jis nieko neįdiegė. Telefono spalvos neatsimena.

Parodymo atpažinti metu liudytojas S. K. atpažino J. R. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 2, b. l. 104-106).

Apklaustas teisme liudytojas G. B. paaiškino, kad J. R. pažįsta seniai. R. B. pažįsta, nes remontavo jam automobilį. R. B. reikėjo automobilio, o J. R. pagal skelbimą surado jį. Automobilį surado, važiavo pirkti ir jo paprašė kartu važiuoti J. R.. Jo važiavimo tikslas buvo apžiūrėti, ar nėra defektų. Nuvykus į Rygą J. R. kelioms valandoms buvo išvažiavęs. Paskui nuvažiavo pirkti automobilio, tai buvo automobilis „Kia Sorento“. Jis automobilį apžiūrėjo, jis buvo tvarkingas, tada nuvažiavo į banką, J. R. sumokėjo už jį ir grįžo į Vilnių. Jis nežino, kodėl kartu nevažiavo R. B.. Rygoje automobilio pirkimas buvo įformintas jo vardu, nes R. B. turėjo išieškojimų pas antstolius. Lietuvoje nuvyko į „Regitrą“ ir automobilį perrašė R. B. vardu. Servise remontavo šį automobilį, keitė kaladėles, remontavo pakabą. Remontuodamas automobilį konstrukcinių pakeitimų nematė. Automobilio remontu rūpinosi R. B., pinigus už pakeistas kaladėles mokėjo J. R., perdavė pinigus nuo R. B.. J. R. šio automobilio remontu nesirūpino. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis patikslino, kad 2015 m. rudenį automobilį „Kia Sorento“ į servisą atvežė R. B.. Tuo pačiu buvo atvažiavęs ir J. R.. Abu kartus pinigus mokėjo J. R., o pinigus jam davė R. B.. R. B. iš anksčiau pažinojo, taisė jam „Renault“ automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose pasakojo apie du vyrus, vienas iš jų buvo R. B.. „Renault“ automobilį taisė po „Kia“ automobilio sutaisymo. Pirmą kartą R. B. pamatė automobilio perrašymo metu. Kai atvyko J. R. su kitu asmeniu, ar tai buvo R. B., jis nepamena.

Parodymo atpažinti metu G. B. atpažino J. R. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 2, b. l. 12-15).

Parodymo atpažinti metu G. B. atpažino R. B. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 2, b. l. 16-19).

G. B. pateikė automobilio pirkimo dokumentus (t. 2, b. l. 20-24). Vėliau automobilis buvo registruotas R. B. vardu (t. 2, b. l. 32-39).

Apklaustas teisme liudytojas L. V. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, matė prieš 2-2,5 metų kai jie buvo atvažiavę remontuoti automobilį. J. R. paprašė suremontuot džipą „Kia“, kad galėtų gauti techninės apžiūros dokumentą. Jis remontavo automobilį, o kas mokėjo ir kas atsiėmė automobilį, nežino. Jam atrodo, kad automobilį atsiėmė ne J. R.. R. B. nematė.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole esančio teiginio, kad R. B. yra J. R. vairuotojas, tai turbūt atvežė automobilį remontuoti, gal dėl to taip pasakė, turbūt J. R. paprašė atvežti sutvarkyti automobilį, tai dėl to ir pasakė, kad jis vairuotojas. Neturėjo omenyje, kad asmeninis vairuotojas.

Parodymo atpažinti metu L. V. atpažino J. R. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 2, b. l. 45-48).

Parodymo atpažinti metu L. V. atpažino R. B. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 2, b. l. 49-51).

Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2016 m. gegužės 16 d., apie 05:50 val., Vilniaus rinktinės Lavoriškių PKP buvo sulaikytas R. B., vykęs automobiliu Kia Sorento, v. n. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 26).

Tarnybiniame pranešime ir apžiūros protokole nurodyta, kad 2016 m. gegužės 16 d., apie 07:10 val., Vilniaus rinktinės užkardos Lavoriškių PKP peršvietus automobilį „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini), rentgeno įrenginiu, automobilio slenksčiuose rastos slėptuvės. Išmontavus vairuotojo pusės sėdynę ir pakėlus kilimėlį, po juo rasta kėbulo išpjova per visą sėdynės plotį, uždengta varžtais pritvirtintu dangčiu. Nuėmus dangtį slėptuvėje rasti 22 vidutiniai paketai, 23 maži paketai ir 17 didelių paketų, visi apsukti rudos spalvos lipnia juosta. Tokia pat slėptuvė rasta po keleivio sėdyne, iš slėptuvės išimta 10 mažų paketų, 17 vidutinio dydžio ir 20 didelių paketų. Apytikris visų paketų svoris – 164 kg. (t. 1, b. l. 89, 90-103).

2016 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimo centro cheminio tyrimo specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad rudos spalvos sausa supresuota augalinės kilmės medžiaga iš 109 vnt. paketų (1550 vnt. plytelių), rastų 2016 m. gegužės 16 d. atlikus automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą, yra narkotinė medžiaga kanapių derva, kurios masė 150861 g (150,861 kg) (t. 1, b. l. 191-193).

2017 m. vasario 9 d. Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimo centro biologinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant paketo, tiriant pažymėto Nr. 93, paimto 2016 m. gegužės 16 d. apžiūrint transporto priemonę „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, Lavoriškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus r., rastų (LPKTC 2017 m. spalio 17 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,0000000000000000003 proc. (t. 1, b. l. 124-125).

Pagal Kauno apygardos prokuratūros teikimus (t. 3, b. l. 88-93), teiktus pagal Kauno AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos prašymus (t. 3, b. l. 95-105), Kauno apygardos teismas sankcionavo R. B., apie kurį buvo turimą duomenų, kad jis galimai disponuoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu bei galimai užsiima šių medžiagų platinimu bei kontrabanda (BK 260 straipsnio 3 dalis ir 199 straipsnio 2 dalis), slaptą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą bei techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slapta kontroliuojant ir fiksuojant R. B. pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, taip pat sekimą išskiriant, atpažįstant ir stebint R. B. bei jo sekimo metu naudoti technines priemones specialia tvarka nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. liepos 27 d. (t. 3, b. l. 108). Turint duomenų apie tų pačių nusikaltimų darymą, tie patys veiksmai buvo sankcionuoti J. R. atžvilgiu, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. (t. 3, b. l. 109). Taip pat buvo sankcionuotos automobilio „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini) sekimas bei techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka sekimo metu laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. (t. 3, b. l. 110).

Išslaptintoje pažymoje dėl R. B. ir J. R. sekimo nurodyta, kad 2016 m. gegužės 11 d., 14.51 val., R. B. buvo pastebėtas automobiliu „Kia Sorento“, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuojantis Lietuvos – Lenkijos pasienį, Lazdijų rajone. 16.45 val. R. B. savo automobiliu atvažiavo į automobilių saugojimo aikštelę Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Čia paliko automobilį ir išvažiavo.

2016 m. gegužės 12 d., 10.33 val., R. B. atėjo į automobilių saugojimo aikštelę, kur įsėdęs į automobilį „Kia Sorento“ ir išvažiavo. 10.46 val. R. B. automobiliu atvažiavo į automobilių servisą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 10.53 val. į šį autoservisą automobiliu „Lexus LX 450“, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo J. R.. 11.24 val. R. B. įsėdo į J. R. automobilį ir išvažiavo. 16.43 val. į automobilių servisą atvažiavo R. B.. 16.47 val. R. B. automobiliu „Kia Sorento“ išvažiavo iš automobilio serviso, apsisuko ir 16.48 val. sugrįžo į servisą. 17.22 val. į automobilių servisą atvažiavo J. R.. 17.58 val. R. B. automobiliu „Kia Sorento“, o J. R. automobiliu „Lexus LX 450“, išvažiavo iš automobilių serviso. 19.35 val. R. B. atvažiavo į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), kur paliko automobilį (t. 3, b. l. 112-114).

Išslaptintoje R. B. 2016 m. gegužės 17 d. telefoninių pokalbių suvestinėje užfiksuota, kaip 2016 m. gegužės 12 d. R. B. bendrauja su G. B. ir tariasi dėl automobilio „Kia Sorento“ remontavimo, dėl atsiėmimo suremontavus. 2016 m. gegužės 12 d. R. B. telefonu kalbasi su S. K. apie telefono įgijimą. Pasako, kad skambina nuo J. R.. Sako, kad skambina dėl telefono, kad jeigu atsiras, kad paskambintų jam. S. K. nurodo, kad gerai, kad po pietų jam paduos. Kito pokalbio metu S. K. nurodo R. B., kad yra mobiliojo ryšio telefonas „Grandprai“. R. B. perduota kalbėti J. R.. S. K. pasako, kad yra telefonas „grandprain“, kad jis yra geresnis negu „Coreprain“. J. R. klausia, kiek kainuoja geresnis. S. K. nurodo, kad geresnis 140, paprastesnis 105. J. R. nurodo, kad paims geresnį. S. K. sutinka (t. 3, b. l. 17-119 ).

Išslaptintoje J. R. 2016 m. gegužės 12 d. telefoninių pokalbių suvestinėje užfiksuota, kaip 2016 m. gegužės 11 d. J. R. telefonu bendrauja su G. B.. J. R. sako, kad pas jį toj juodoj mašinoj, kur kartu varė, kažkas kemšasi, kaladėles reikia pažiūrėti ir stabdžių diskus keisti. Susitaria, kad susiskambins 2016 m. gegužės 12 d. Vėlesniame pokalbyje vėl kalbasi apie automobilio pristatymo laiką. 2016 m. gegužės 12 d. J. R. kalbasi su G. B. dėl automobilio remontavimo laiko, J. R. klausia, kada bus pristatytas automobilis. G. B. nurodo, kad 11 val. 2016 m. gegužės 12 d. telefoninis pokalbis tarp J. R. ir S. K.. J. R. nurodo, kad jam reikalinga telefonas „Galaksi kora“, su kuriuo būtų galima nustatyti Kikos programą. S. K. nurodo, kad cora praint. Abu kalbasi apie Kikos programą, J. R. prašo instaliuoti. Sutaria, kad pasiskambins. Po to pokalbis tarp J. R. ir vyro. Pokalbio metu J. R. teiraujasi, ar yra „Kia Sorento“ priekinių ir užpakalinės stabdžių kaladėlės. Prašo perskambinti, kai tik bus informacijos. Vėliau J. R. vėl kalbasi su tuo pačiu vyru dėl automobilio kaladėlių. Vyras nurodo, kad yra priekinės 50 eurų, galinių niekur nėra. Toliau suvestinėje yra pokalbis tarp J. R. ir S. K.. J. R. prašo įdiegti programa Samsungui. S. K. nurodo, kad telefone nėra daug atminties, J. R. nurodo, kad nereikia. Toliau J. R. skambina G. B., teiraujasi dėl a/m „Kia Sorento“ remontavimo. G. B. pasako, kad sutaisė. J. R. teiraujasi dėl automobilio važiuoklės, sako, kad jis nieko negirdėjo, kad jis perduotų, kad sekantį kartą jis turės sumokėti pats. Kalbasi apie remonto sumokėjimą. J. R. skambina S. K. ir klausia, ar dėl telefono gavosi. S. K. sako, kad taip, viską surinko. Toliau J. R. skambina G. B.. Pokalbio metu J. R. teiraujasi, ar R. B. pasiėmė automobilį. G. B. sako, kad prieš kelias minutes. J. R. pasako, kad jis paskambintų ir sugrįžtų. G. B. sako, kad gerai. Kitame pokalbyje G. B. nurodo J. R., kad R. B. yra. J. R. sako, kad tuoj bus (t. 3, b. l. 125-129).

Iš Nyderlandų Karalystės buvo gautas atsakymas į teisinės pagalbos prašymą, pagal kurį R. B. nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. nakvojo viešbutyje „V“, esančiame (duomenys neskelbtini) (Nyderlandai) (t. 3, b. l. 172-181).

Gautoje iš Lenkijos medžiagoje vykdant teisinės pagalbos prašymą pateikta informacija apie tai, kad R. B. nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. balandžio 27 d., nuo 2016 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. buvo išsinuomojęs kambarį viešbutyje „(duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikoje (t. 4, b. l. 19-24).

2016 m. gegužės 16 d. pas J. R. kratos metu gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje rasta ir paimta mobiliojo ryšio telefono „Nokia RM-1134/Nokia 105“, IMEI (duomenys neskelbtini), dėžutė be telefono (t. 4, b. l. 146-148), kuri buvo apžiūrėta (t. 4, b. l. 156-158). 2016 m. gegužės 16 d. kratos automobilyje „Kia Sorento“ metu salone rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA RM-1134/105“, IMEI (duomenys neskelbtini), su „Labas“ tinklo SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 29-31), kuris buvo apžiūrėtas. Pas J. R. namuose buvo rasta ir paimta dėžutė telefono, kuris buvo rastas ir paimtas R. B. vairuotame automobilyje.

Pas įtariamąjį J. R. asmens kratos metu rasta ir paimta mobiliojo ryšio telefonas „Nokia RM-1134/Nokia 105“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 3-5), kuris buvo apžiūrėtas (t. 5, b. l. 20-23) ir nustatyta, kad telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). 5, b. l. 30). Gavus mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių ir SMS žinučių išklotinė (t. 5, b. l. 59-62) ir ją išanalizavus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. mobilaus ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) trumposiomis žinutėmis bendravo tik su vieninteliu mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (rastas automobilyje „Kia Sorento“, t. 5, 78). Gavus mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (rastas automobilyje „Kia Sorento“) einančių ir išeinančių skambučių ir SMS žinučių išklotinę (t. 6, 136-138, 141-144) ir ją išanalizavus nustatyta, kad šis mobiliojo ryšio telefonas trumposiomis žinutėmis bendravo tik su vieninteliu telefono abonentu (duomenys neskelbtini) (rastas pas J. R.). Iš telefono abonento (duomenys neskelbtini) išklotinių matoma, kad R. B. 2016 m. gegužės 9-10 d. buvo išvykęs į Europą ir būdamas Europoje bendravo su abonentu (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 151).

2016 m. gegužės 16 d. kratos metu R. B. namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM-G531F Grand Prime“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 105-107), kuris buvo apžiūrėtas (t. 6, b. l. 114-116). 2016 m. birželio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kratos metu R. B. namuose rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM-G531F Grand Prime“ baltos spalvos korpusu yra analogiškas modeliu ir spalva mobiliojo ryšio telefonui, kurį liudytoja Ž. Z. pardavė S. K., o pastarasis J. R. (t. 6, b. l. 152).

2016 m. gegužės 16 d. kratos metu R. B. namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastas ir paimtas stacionarus kompiuteris „ASUS“ (t. 6, b. l. 105-106), kuris buvo apžiūrėtas ir apžiūros metu nustatyta, kad diske Nr. 1 sukurtame kataloge „Richard“ yra 4 fotonuotraukos, kurių sukūrimo data yra 2016 m. gegužės 9 d. ir tą pačią dieną sukurtas vienas vaizdo įrašas (t. 6, b. l. 155-156-157). 4 fotonuotraukose yra patalpų vaizdas, galimai viešbučio patalpos. Vaizdo įraše yra užfiksuotas tų pačių patalpų vaizdas, miegamojo ir vonios kambariai, balkonas ir už jo esantys aplinkos vaizdai. Gale vaizdo įrašo yra R. B. veidas, jis kalba, šypsosi. Vaizdo įrašo metu kalba rusų kalba. Jis sako: „štai, koks numerėlis, čia reiks truputį pagyventi, čia vonia, po dešine tualetas, čia lova, galima išeiti į balkoną ir va čia esame mes“ (t. 6, b. l. 158).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Kaltinamasis J. R. buvo apklaustas teisme ir tris kartus ikiteisminio tyrimo metu. Teisme jo duoti parodymai yra išdėstyti šiame nuosprendyje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje J. R. paaiškino, kad jis pažįsta keletą R., kurių pavardžių jis nežino, pamatęs jis galėtų pasakyti. Automobilis „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini) jam nėra žinomas. Su R.. įtarime nurodytų veiksmų jis neatliko, telefonų nepirko, programinės įrangos diegimu neužsiėmė. Kada paskutinį kartą bendravo su vienu iš savo pažįstamų R., jis neatsimena (t. 4, b. l. 82-83). Antrojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu J. R. atsisakė duoti parodymus, davė tik parodymus dėl automobilio „Lexus“ ir pinigų (t. 4, b. l. 88-91). Trečiojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu J. R. paaiškino, kad pažįsta R. B., kuris buvo išsirinkęs automobilį. Jis važiavo į Rygą ir R. B. paprašė, kad jis nupirktų automobilį. Pinigus automobilio pirkimui davė R. B.. Jis su G. B. nuvažiavo į Rygą ir nupirko automobilį. Tai padarė iš draugiškumo. Automobilio „Kia Sorento“ remontu jis nesirūpino, pinigų už jo remontą nemokėjo. Vieną kartą atvažiavęs pas G. B. sutiko R. B., kuris sakė, kad neranda detalių, tada jis paskambino savo draugui ir klausė, ar jis turi reikalingų detalių. Vieną kartą prašė G. B. pažiūrėti R. B. automobilį be eilės, nes to prašė R. B.. Tą dieną, kai buvo susitikę servise, R. B. jam sakė, kad nori pirkti mobilaus ryšio telefoną. Kadangi žinojo telefonais prekiaujantį žmogų, davė R. B. jo telefono numerį ir daugiau tuo nesirūpino. J. L. jis nepažįsta (t. 4, b. l. 99-101). Apklausiant teisme J. R. davė panašius parodymus, kaip ir trečiojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu.

Iš šių telefoninių pokalbių turinio matyti, kad J. R. buvo tas žmogus, kuris kreipėsi į S. K. dėl telefono pirkimo, rinkosi telefono modelį, nurodė instaliuoti papildomą programą ir priėmė sprendimą dėl jo pirkimo. Ypač svarbus 2016 m. gegužės 12 d., 11:26 val. telefoninis pokalbis, kurio metu R. B. skambina S. K., tačiau perduoda telefoną J. R. ir jis priima sprendimą dėl telefono pirkimo ir perkamo modelio. Tai paneigia kaltinamųjų parodymus, kad J. R. tik suvedė R. B. su S. K. ir daro kaltinamųjų parodymus dar mažiau patikimus. Tiek šis epizodas, tiek vėlesnis pokalbis, kurio metu J. R. rūpinasi programos „Kika“ instaliavimu, rodo, kad tikrasis telefono pirkimu suinteresuotas asmuo ir jo pirkėjas buvo J. R., tuo pačiu šie motyvai rodo, kad kaltinamųjų teisme duoti parodymai apie telefono pirkimo aplinkybes buvo melagingi.

Nustatęs, kad dėl automobilio remonto ir telefono pirkimo kaltinamųjų parodymai yra melagingi, teismas visus kaltinamųjų parodymus vertina kaip labai mažai patikimus ir jais vadovaujasi tik tiek, kiek jie yra patvirtinti kitų įrodymų.

Padaręs išvadą, kad kaltinamųjų ir liudytojo G. B. teisme duoti parodymai yra melagingi, priimdamas sprendimą teismas jais nesivadovauja. Nustatęs, kad kaltinamųjų parodymai yra melagingi, teismas atmeta jų ir gynybos pateiktas versijas, kurios remiasi tik kaltinamųjų parodymais.

Priimdamas sprendimą teismas remiasi liudytojų Ž. Z., S. K., L. V. parodymais, nes jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo vienodi, jų patikimumas teismui nekelia abejonių, nors jie ir nėra labai informatyvūs. Daugiausiai teismas remiasi byloje esančiais ir šiame nuosprendyje išvardintais rašytiniais įrodymais, kurie gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų, yra aiškūs ir leidžia teismui nustatyti išvadoms daryti svarbias aplinkybes. Iš automobilio paimtos supakuotos narkotinės medžiagos tyrimo rezultatų nesumenkina gynybos teikiami argumentai dėl jų įvardijimo tyrimo dokumentuose. Visas daiktų paėmimo ir jų tyrimo procesas buvo detaliai paaiškintas teismo posėdyje apklaustų specialistės R. J. ir tyrėjos J. A.. Iš jų parodymų negalima išvada, kad daiktai buvo mažiausiai keletą kartų išpakuojami ir perpakuojami. Po to, kai daiktai buvo paimti iš automobilio jie buvo atiduoti ekspertinei įstaigai ir čia buvo metodiškai bei nuosekliai su jais dirbama, pradedant tyrimą atliekant su daiktais tuos veiksmus, kurie mažiausiai jiems pakenks ir einant prie tyrimų, kurie jiems labiau pakenks. 2016 m. gegužės 16 d. apžiūros protokole užrašant jame paketų numerius vienas buvo užrašytas praleidus vieną skaičių ir kaip paaiškino tyrėja J. A., ji pataisė numerį. Toks situacijos paaiškinimas priimtinas, daiktai yra identifikuoti, teismui nekyla abejonių, kad šiuo numeriu pažymėtame pakete buvo daiktai iš automobilio, jie buvo ištirti ir pateikti motyvai nedaro įrodymo gauto pažeidžiant BPK reikalavimus. Ginčydama įrodymą gynyba remiasi kaltinamojo R. B. parodymais, kad objektai, išimti iš automobilio, buvo ilgą laiką apžiūrimi, jis šalia tų objektų vaikščiojo ir rūkė bei čiaudėjo, todėl toks jo paaiškinimas sutampa su specialistės paaiškinimu apie tokį didelį kiekį skirtingų DNR profilių. Tačiau teismas padarė išvadą, kad R. B. parodymai yra melagingi, todėl šis jo paaiškinimas irgi nėra patikimas.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

Iš Lenkijos Respublikos gauto atsakymo į teisinės pagalbos prašymą matyti, kad nuo 2016 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. R. B. buvo išsinuomojęs kambarį viešbutyje (duomenys neskelbtini)., Lenkijos Respublikoje. Nyderlandų policijos atsakymu į teisinės pagalbos prašymą nustatyta, kad R. B. nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki gegužės 10 d. nakvojo viešbutyje „(duomenys neskelbtini). Sekimo protokolu nustatyta, kad 2016 m. gegužės 11 d., 14.51 val., R. B. automobiliu „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo Lietuvos – Lenkijos pasienį, Lazdijų rajone ir įvažiavo į Lietuvos Respubliką. Atvažiavęs pastatė automobilį saugojimo aikštelėje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šiais įrodymais nustatyta, kad narkotinė medžiaga buvo per Lenkijos Respubliką atgabenta į Lietuvos Respubliką. Ją automobiliu „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno R. B..

Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2016 m. gegužės 16 d., apie 05:50 val., Vilniaus rinktinės Lavoriškių PKP buvo sulaikytas R. B., vykęs automobiliu „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini). Tarnybiniu pranešimu ir apžiūros protokolu nustatyta, kad 2016 m. gegužės 16 d., apie 07:10 val., Vilniaus rinktinės užkardos Lavoriškių PKP peršvietus automobilį Kia Sorento, v. n. (duomenys neskelbtini), rentgeno įrenginiu, automobilio slenksčiuose rastos slėptuvės. Išmontavus vairuotojo pusės sėdynę ir pakėlus kilimėlį, po juo rasta kėbulo išpjova per visą sėdynės plotį, uždengta varžtais pritvirtintu dangčiu. Nuėmus dangtį slėptuvėje rasti 22 vidutiniai paketai, 23 maži paketai ir 17 didelių paketų, visi apsukti rudos spalvos lipnia juosta. Tokia pat slėptuvė rasta po keleivio sėdyne, iš slėptuvės išimta 10 mažų paketų, 17 vidutinio dydžio ir 20 didelių paketų. Apytikris visų paketų svoris 164 kg. Cheminio tyrimo specialisto išvadoje nurodyta, kad rudos spalvos sausa supresuota augalinės kilmės medžiaga iš 109 vnt. paketų (1550 vnt. plytelių), rastų 2016 m. gegužės 16 d. atlikus automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą, yra narkotinė medžiaga kanapių derva, kurios masė 150 861 g (150,861 kg). Biologinio tyrimo specialisto išvadoje nurodyta, kad ant paketo, tiriant pažymėto Nr. 93, paimto 2016 m. gegužės 16 d. apžiūrint transporto priemonę „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,0000000000000000003 proc.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, kanapių derva yra 1 sąraše ir yra draudžiama naudoti medicininiais tikslais. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas narkotinės medžiagos kanapių dervos rekomenduojamas labai didelis kiekis yra daugiau kaip 125 g.

Šie įrodymai rodo, kad R. B. Lietuvos Respublikoje automobilyje „Kia Sorento“ laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos ir ją gabeno paslėpęs automobilyje įrengtose slaptavietėse iš Vilniaus iki Lavoriškių PKP siekdamas išgabenti ją iš Lietuvos Respublikos. Tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje, tiek apklaustas teisme R. B. paaiškino, kad jis žinojo, kad veža narkotines medžiagas. Tai patvirtina ir ant vieno iš jo vežtų paketų su narkotine medžiaga rastas jo DNR genotipas. Šis įrodymas paneigia R. B. parodymus, kad jis nežinojo, kur yra slėptuvės, o rodo, kad jis žinojo, kur yra slėptuvės ir pats lietė paketus su narkotine medžiaga iki juos sudedant į slėptuvę arba pats sudėjo juos į slėptuvę. Apklaustas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu R. B. paaiškino, kad „Ž“ jam sakė, kad iš Baltarusijos į Nyderlandus reikės vežti slėptuvėse paslėptas cigaretes ir už tai žadėjo po 1000 eurų už reisą. Tokius R. B. parodymus teismas vertina kaip nelogiškus ir melagingus. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, automobilyje įrengtos slėptuvės yra nedidelio tūrio (naudotas automobilis nebuvo krovininis, jame nėra galimybių įrengti didelių slėptuvių) ir į jas galima sudėti nedidelį kiekį daiktų, nedidelį kiekį cigarečių. Turint omenyje vežimams suorganizuoti patirtas išlaidas – buvo pirktas automobilis, įrengtos slėptuvės, važiuojama į Baltarusiją, iš jos į Nyderlandus, kelionėje bent du kartus nakvojama viešbutyje, perkamas kuras, R. B. mokamas 1000 eurų atlygis – tokio nedidelio kiekio cigarečių vežimas niekada neatsipirktų ir jis neturi prasmės. Jeigu taip būtų, R. B., atsižvelgiant į jo išsilavinimą, gyvenimišką patyrimą, jo bendrą charakteristiką, neabejotinai tai iš karto suprastų. Tačiau šiuo atveju visa situacija rodo, kad nuo pat pradžių R. B. žinojo, kad įgyja, gabena ir laiko narkotines medžiagas bei nori taip veikti.

Vertinant J. R. vaidmenį jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme svarbios šios aplinkybės.

J. R., G. B. parodymais, taip pat 2016 m. gegužės 11 d. telefoniniu pokalbiu tarp J. R. ir G. B., kurio metu J. R. sako, kad „pas jį toj juodoj mašinoj, kur kartu varė“, nustatyta, kad J. R. su G. B. važiavo į Rygą, kur 2015 m. rugsėjo 17 d. pirko automobilį „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini). Atvykęs J. R. 2015 m. spalio 7 d. užregistravo automobilį R. B. vardu. Teismas jau padarė išvadą, kad J. R. buvo šio automobilio savininkas, rūpinosi automobilio remontu ir mokėjo už jį. Šiame automobilyje buvo įrengtos slėptuvės ir juo R. B. atvežė narkotines medžiagas iš Nyderlandų į Lietuvą ir toliau vežė į Baltarusiją, o kartu su išvada, kad automobilio savininkas buvo J. R., tai reiškia, kad jis žinojo apie įrengtą slėptuvę. Neįtikinama, kad kas nors be automobilio savininko įrenginėtų jame slėptuves, tai susiję su automobilio ardymu, ilgalaikiu jo nenaudojimu.

Taip pat teismas padarė išvadą, kad J. R. rūpinosi mobilaus ryšio telefono „Samsung“ pirkimu, kuris buvo rastas pas R. B.. Svarbu, kad rūpindamas telefono pirkimu jis prašė, kad jame būtų įdiegta programa „Kika“, kuri yra skirta susirašinėjimui. Nusikaltimus darantys asmenys paprastai tokias programas naudoja konspiracijai užtikrinti, kad teisėsaugos pareigūnai negalėtų kontroliuoti jų susižinojimo. Kaltinamojo J. R. parodymai, kad su S. K. kalbėjo apie kažkokią programą, kuri turi būti instaliuota, kad būdamas užsienyje galėtų paskambinti artimiesiems arba kažką jiems parašyti, kad nereiktų per operatorių skambinti, yra abejotini, nes jau nuo 2016 m. balandžio 30 d. Europos Sąjungoje buvo mažinami tarptinklinio sujungimo tarifai, todėl skambinti Europos Sąjungoje nebuvo brangu. Kalbėdamas su S. K. apie telefono pirkimą J. R. sako, kad jam reikia telefono. Be to, vienos iš apklausų metu J. R. sakė, kad programą instaliuoti prašė R. B., tačiau iš telefoninių pokalbių matyti, kad jis gerai žinojo šią programą, apibūdina ją S. K..

BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyti veikos požymiai – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas yra aprašyti kaip alternatyvūs. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Tai reiškia, kad bent vienos ir bet kokios veikos padarymas užtraukia asmeniui atsakomybę pagal šį straipsnį. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Nei vienas iš alternatyvių BK 260 straipsnio 3 dalies požymių negali būti preziumuojamas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Kaltinamajame akte aprašant narkotinių medžiagų įgijimą yra nurodytos tokios aplinkybės: R. B. vykdydamas J. R. užduotį, tyrimo metu nenustatytoje užsienio valstybėje, ne vėliau, kaip 2016 m. gegužės 11 d. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 150,861 kg narkotinės medžiagos kanapių dervos, supakuotus į įvairaus dydžio paketus. Šioje kaltinimo dalyje nurodyta data nesisieja su nenustatyta vieta. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. B. 2016 m. gegužės 9 d. atvyko į Nyderlandus, 2016 m. gegužės 10 d. išvyko, o 2016 m. gegužės 11 d. jis jau buvo Lietuvoje. Tokie kaltinimo teiginiai reiškia, kad narkotinę medžiagą jis įgijo iki atvykimo į Lietuvą. Tai logiška, tačiau pagrįsta tik numanoma įvykių eiga ir nepagrįsta jokiai įrodymais, todėl narkotinių medžiagų įgijimas iš kaltinimo šalinamas. Pašalinus aplinkybes dėl narkotinių medžiagų įgijimo nenustatytoje užsienio valstybėje, šalinama nuoroda į BK 7 straipsnio 12 punktą.

Abu kaltinamieji yra kaltinami nusikalstamas veikas padarę veikdami organizuotoje grupėje. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė pasižymi grupės narių ryšių pastovumu, bendrais tikslais, pasiskirstymu pareigomis ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-304-942/2015). Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys Nr. 2K-453/2012, 2K-35/2013 ir kt.). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-304-942/2015). Be to, inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės požymį, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015 ir kt.). Taigi, atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės vertinamas ne tik organizuotumo lygis, bet ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-427-202/2018, kasacinės nutartys Nr. 2K-304-942/2015, 2K-160-303/2018 ir kt.).

Teismas nustatė, kad šią nusikalstamą veiką padarė du asmenys, tarp jų buvo susitarimas iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą atgabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir kiekvienas iš jų turėjo skirtingą vaidmenį bei užduotis. Tačiau vien tik kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, susitarimas daryti nusikalstamą veiką, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, savaime nerodo organizuotos grupės požymio buvimo asmenų neteisėtuose veiksmuose. Ne tik organizuota grupė, bet ir bendrininkų grupė gali susidaryti bet kokio pavojingumo tyčiniam nusikaltimui padaryti. Nors iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir kt. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, tačiau bendrininkų grupės nariai taip pat gali tarpusavyje susitarti dėl numatytos bendros nusikalstamos veikos darymo, dėl jos padarymo būdų, priemonių, įrankių, dėl pasinaudojimo nusikalstamais padariniais, jų slėpimo ir kt. Kaip minėta, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, esminės aplinkybės, atribojančios organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės, yra grupės organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie suponuotų išvadą, kad nuteistieji būtų tapatinęsi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje. Nė vienas iš kaltinamųjų apklausiamas teisme neparodė suvokęs priklausantis kokiai nors nusikalstamai grupei. Byloje taip pat nėra jokių duomenų ir apie tvirtus, besitęsiančius, nevienlaikiškus jų nusikalstamus ryšius, todėl kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami be nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį. Kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami kaip padaryti bendrininkų grupės.

Kaltinamajame akte J. R. buvo kaltinamas tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2015 m. rugsėjo 17 d., turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, vykdyti jų kontrabandą ir taip gauti neteisėtas pajamas, subūręs organizuotą grupę, susidedančią iš R. B. ir nenustatytų asmenų, parengęs nusikalstamos veiklos planą ir tarp grupės narių paskirstęs nusikalstamus vaidmenis. Jis taip pat kaltinamas nenustatytomis aplinkybėmis organizavęs specialios narkotinių medžiagų gabenimui pritaikytos slėptuvės automobilyje įrengimą, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2016 m. gegužės mėnesį, ne vėliau kaip 11 d., susitaręs su užsienyje veikiančiu nenustatytu organizuotos grupės nariu, dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių dervos įgijimo, bei nurodęs R. B. automobiliu „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini), su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis, nuvykti į nenustatytą užsienio valstybę ir neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, ją paslėpti automobilyje įrengtose slėptuvėse ir kontrabandos būdu neteisėtai atgabenti į Lietuvos Respubliką. Šios aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais, todėl iš kaltinimo šalinamos. J. R. yra kaltinamas ir tuo, kad organizavo automobilio „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini), remontą, įgijo ir R. B. perdavė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Core Prime“ su jame įdiegta specialia programine įranga, skirtą konspiratyvaus tarpusavio ryšio palaikymui, tačiau šios aplinkybės nusikalstamų veikų kvalifikavimui neturi jokios reikšmės, todėl iš kaltinimo šalinamos.

Bausmės skyrimas

Abu kaltinamieji padarė vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimus, jų padaryti nusikaltimai yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia.

J. R. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, išsiskyręs, dirba.

BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo trijų iki dešimties metų bausmė, o BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje tik laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė. Įstatymas nenumato jokių alternatyvių bausmių už kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas, todėl teismas jiems skiria laisvės atėmimo bausmes.

Nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus, teismas įvertina tai, kad nėra kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į nusikaltimų pobūdį, kaltinamųjų asmenybę ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamiesiems bausmes mažesnes nei sankcijose nustatytas bausmių vidurkis. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Skaičiuojant skirtinų bausmių dydį nuo sankcijose nustatyto jų vidurkio, bausmės dydį mažina tik kaltinamųjų asmenybės, kurios iš esmės nėra neigiamos. Teismas neturi pagrindo dideliam bausmės mažinimui skaičiuojant nuo vidurkio, nes kaltinamieji davė teismui melagingus parodymus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos už nusikalstamų veikų, numatytų 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą bendrintinos apėmimo būdu.

J. R. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. gegužės 16 d. Jis suėmime išbuvo nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. Laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

R. B. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. gegužės 16 d. Jis suėmime išbuvo nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. Laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

J. R. paskirtos kardomosios priemonės užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

R. B. paskirtos kardomosios priemonės užstatas, dokumentų paėmimas, namų areštas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Darant nusikalstamą veiką kaltinamieji naudojosi R. B. vardu registruotu automobiliu „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis konfiskuotinas. Kartu konfiskuojamas automobilio „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskuojami mobiliojo ryšio telefonas „Nokia RM-1134/Nokia 105“, IMEI (duomenys neskelbtini), su Labas tinklo Sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Nokia RM-1134/Nokia 105“, IMEI (duomenys neskelbtini), su Sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu kanapių dervą 150 858 g, perduota saugoti Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centrui, sunaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu vokas su lyginamuoju R. B. seilių pavyzdžiu, pakuotės, plėvelės, plastikinės, guminės paketų dalys, kuriose buvo supakuota narkotinė medžiaga, 2 metaliniai slėptuvių dangčiai, saugomi UAB „Aleksoto prekyba“, mobiliojo ryšio telefono „Nokia RM-1134/ Nokia 105“ dėžutė, naikintini.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu stacionarus kompiuteris „ASUS“, serija VV280326-33, saugomas pas R. B., mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM-G531F“, IMEI (duomenys neskelbtini), su Sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintini R. B..

Kompaktinis diskas, kuriame telefoninių pokalbių suvestinės prie 2017 m. rugpjūčio 16 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų, paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 6 metus laisvės atėmimo;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 12 metų laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu J. R. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 6 metus laisvės atėmimo;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 12 metų laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu R. B. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

J. R. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. įskaičiuoti į bausmės laiką.

R. B. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. įskaičiuoti į bausmės laiką.

J. R. paskirtas kardomąsias priemones užstatą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. B. paskirtas kardomąsias priemones užstatą, dokumentų paėmimą, namų areštą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu konfiskuoti automobilį „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), telefoną „Nokia RM-1134/Nokia 105“, IMEI (duomenys neskelbtini), su Labas tinklo Sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), telefonas „Nokia RM-1134/Nokia 105“, IMEI (duomenys neskelbtini), su Sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu kanapių dervą 150 858 g, perduotą saugoti Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centrui, sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu voką su lyginamuoju R. B. seilių pavyzdžiu, pakuotes, plėveles, plastikines, gumines paketų dalis, kuriose buvo supakuota narkotinė medžiaga, 2 metalinius slėptuvių dangčius, saugomus UAB „Aleksoto prekyba“, mobiliojo ryšio telefono „Nokia RM-1134/ Nokia 105“ dėžutę, sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu stacionarų kompiuterį „ASUS“, serija VV280326-33, saugomą pas R. B., mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G531F“, IMEI (duomenys neskelbtini), su Sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti R. B..

Kompaktinį diską, kuriame telefoninių pokalbių suvestinės prie 2017 m. rugpjūčio 16 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.