Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. G. ir V. G. dėl vaiko atskyrimo nuo mamos, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys byloje – O. T., A. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovės šeimai taikoma atvejo vadyba, 2019 m. gruodžio 13 d. vadybos posėdžio metu, jame dalyvavusių specialistų nuomone, atsakovė savarankiškai pasirūpinti kūdikiu negalėtų. Atsakovai, įtakojami svetimų asmenų, vengia bendrauti su Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais (neatsako į skambučius, išjungia telefonus), sąmoningai neregistravo vaiko gimimo.

4. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime pažymima, kad abu vaiko tėvai negeba priimti jokių savarankiškų sprendimų, neturi savo nuomonės, visiškai paklūsta kito asmens (Algio) nurodymams, patarimams. Jiems trūksta socialinių bei higienos įgūdžių, kyla pagrįstų abejonių, ar šie asmenys galėtų savarankiškai rūpintis naujagimiu, nesukeldami pavojaus vaiko sveikatai bei gyvybei.

5. 2019 m. gruodžio 30 d. vaikui buvo nustatytas antras grėsmės lygis. Nuo 2019 m. gruodžio 30 d. su atsakovų šeima dirbti buvo paskirta mobili komanda, tačiau mobili komanda nutraukė darbą, nes su atsakovais susisiekti nepavyko. Nors buvo tinkamai informuoti, atsakovai 2020 m. sausio 28 d. susirinkime dėl O. G. globos nedalyvavo.

6. Atsakovas naudojasi atsakovės negalia, gyvena jos bute, pragyvena iš jos gaunamų neįgalumo pinigų. Abu vaiko tėvai nesirūpina vaiku, juo nesidomi, neteikia išlaikymo. Atsakovas piktnaudžiauja savo kaip tėvo teisėmis ir nėra duomenų, kad situacija gali keistis.

7. Tretiesiems asmenims medicininių priežasčių, trukdančių būti kito asmens globėjais, nėra. 2020 m. kovo 9 d. išvadoje konstatuota, kad jie gali globoti vieną sveiką ar su sveikatos sutrikimais vaiką, nuo gimimo iki 2 metų amžiaus, lytis nesvarbi.

8. Teismo posėdžio metu ieškovas (jo atstovas) palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas pripažinti atsakovę neveiksnia.

10. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nesutiko su reikalavimu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovo atžvilgiu, nurodė, kad tėvų valdžia jo atžvilgiu turėtų būti apribota terminuotai. Prieštaravimų dėl kitų ieškinio reikalavimų nepateikė.

11. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys byloje prašė ieškinį tenkinti.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

12. Gimimo įrašo (Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. 226) duomenimis, atsakovai G. G. ir V. G. yra O. G., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai.

13. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (duomenys neskelbtini). rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 10 d. gimusio naujagimio mama G. G. tinkamai pasirūpinti naujagimiu negeba, o V. G. pats į naujagimio slaugą ir priežiūrą neįsitraukia, nuolat eina į lauką rūkyti, nesilaiko rankų higienos, nesaugiai ima naujagimį, taip pat stebima socialinių bei tėvystės įgūdžių stoka.

14. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, bendraujant su G. G. bei V. G., pastebėta, kad asmenims trūksta socialinių bei higienos įgūdžių, kyla pagrįstų abejonių, ar šie asmenys galėtų savarankiškai rūpintis naujagimiu ir nesukeltų pavojaus vaiko sveikatai bei gyvybei. Susidaro įspūdis, kad G. G. ir V. G. patys negeba priimti jokių savarankiškų sprendimų, neturi savo nuomonės bei visiškai paklūsta kito asmens (A.) nurodymams, patarimams.

15. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės 2019 m. gruodžio 23 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, G. G. ir V. G., įtakojami svetimų asmenų, vengia bendrauti su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, sąmoningai neregistruoja vaiko gimimo.

16. 2019 m. gruodžio 30 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos duomenimis, O. G. nustatytas antras grėsmės vaikui lygis ir priimtas sprendimas vaiką paimti iš atstovų.

17. 2020 m. sausio 10 d. rašte dėl mobilios komandos rekomendacijų nurodoma, kad buvo gautas prašymas dėl mobilios komandos sudarymo darbui su sugyventinių G. G. ir V. G. šeima, kurios naujagimiui O. G. dėl motinos psichinės negalios ir tėvo socialinių bei tėvystės įgūdžių trūkumo buvo nustatytas antrasis grėsmės lygis. Pažymėta, kad G. G. ir V. G. negeba tinkamai pasirūpinti vaiku, nėra linkę bendradarbiauti, nepriima specialistų pagalbos.

18. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymu dėl vaiko laikinosios globos nustatymo nustatyta vaiko O. G. laikinoji globa nuo 2020 m. sausio 20 d.. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 23 d. įsakymu vaiko globėjais paskirti O. T. ir A. T..

19. Elektrėnų socialinių paslaugų centro 2020 m. sausio 28 d. pokalbio protokolo duomenimis, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų šeimai teikti netikslinga, kadangi G. G. ir V. G. atsisako bendrauti su socialine darbuotoja.

21. VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro 2020 m. kovo 9 d. išvados duomenimis, O. T. ir A. T. gali globoti vieną sveiką ar su kompensuojamais sveikatos sutrikimais vaiką, nuo gimimo iki dviejų metų amžiaus, lytis nesvarbi. O. T. ir A. T. sutinka globoti vaiką, kurio vienas ar abu tėvai vartojo alkoholį, narkotines medžiagas, turi proto negalią; sutiktų palaikyti globojamo vaiko ryšius su kilmės šeima, broliais ir seserimis.

22. 2020 m. vasario 24 d. medicininių pažymėjimų duomenimis, O. T. ir A. T. šiuo metu nėra medicininių priežasčių, trukdančių būti kito asmens globėjais.

23. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašų duomenimis, O. T. ir A. T. yra neteisti.

24. Globojamo (rūpinamo) vaiko 2020 m. gegužės 27 d. aplankymo akto duomenimis, globėjai O. T. ir A. T. globėjų pareigas atlieka tinkamai, O. G. teisės ir teisėti interesai užtikrinti, poreikiai patenkinti. Minėtame akte taip pat nurodoma, kad vaiko gyvenimo sąlygos tinkamos, jis gauna tinkamą pagal amžių maitinimą. Globėja vaiką apibūdina kaip ramų, supratingą, mielą. Globėjų nuomone, vaikas jų namuose yra mylimas bei saugus.

25. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. balandžio 1 d. teismo sprendimu atsakovė pripažinta neveiksnia, be kitų, šeimos santykių srityje – asmens galėjimas įgyvendinti tėvų valdžią, auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir kt..

Dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų

26. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

27. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

28. Kita tėvų valdžios apribojimo rūšis, įtvirtinta CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normose, – vaiko atskyrimas nuo tėvų. Remiantis CK 3.179 straipsnio 1 dalimi, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

29. Šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad tarp tėvų (atsakovų) ir sūnaus dėl atsakovų kaltės nėra jokio emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis nepasikeitė – atsakovai vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, nesirūpina, nesidomi jo poreikiais, sveikata. Atsakovai su sūnumi artimų ryšių nepalaiko ir nesiima aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą.

30. Atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo savo sūnaus O. G. priežiūros. Atsakovai nepalaiko jokio ryšio su sūnumi, visiškai nedalyvauja jo gyvenime, nesidomi vaiko gyvenimu, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvų, teisių ir pareigų. Bylos duomenimis, atsakovė G. G. tinkamai pasirūpinti naujagimiu negeba, tuo tarpu atsakovui V. G. trūksta socialinių bei tėvystės įgūdžių. Abu atsakovai stokoja higienos įgūdžių, kyla pagrįstų abejonių, ar jie galėtų rūpintis vaiku, nesukeldami pavojaus vaiko sveikatai bei gyvybei; atsakovai negeba priimti jokių savarankiškų sprendimų, neturi savo nuomonės bei visiškai paklūsta svetimų asmenų nurodymams bei patarimams. Objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovai dėtų realias pastangas susigrąžinti sūnų, byloje nėra – atsakovai visiškai nėra linkę bendradarbiauti, nepriima jokios specialistų pagalbos, atsisako su jais bendrauti, per visą vaiko laikinos globos laikotarpį atsakovai nei karto nesidomėjo vaiku, nedalyvavo šios bylos nagrinėjimo procese, nors apie jį atsakovams buvo žinoma, minėta, kad atsakovė įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta neveiksnia šeimos santykių srityje – asmens galėjimas įgyvendinti tėvų valdžią, auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir kt..

31. Esant tokioms aplinkybėms, terminuoto tėvo valdžios apribojimo, kaip prevencinės priemonės, atsakovui taikymas nėra galimas – jis neužtikrintų maksimalios vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje. Pažymėtina, kad, nors nuo vaiko gimimo yra praėję mažiau nei vieneri metai, tačiau visiškas atsakovo atsiribojimas nuo vaiko, nesirūpinimas juo bei net minimalių pastangų, siekiant susigrąžinti vaiką, neparodymas (nedėjimas), vertinant tai kitų šiame sprendime aptartų aplinkybių kontekste, suponuoja išvadą, kad situacija, kuri yra susiklosčiusi šio sprendimo priėmimo metu, nesikeis.

32. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią sūnui O. G., o atsakovę, atsižvelgiant į jos neveiksnumą šeimos santykių srityje – asmens galėjimas įgyvendinti tėvų valdžią, auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir kt., atskirti nuo sūnaus O. G.. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta galimybių atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

33. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

34. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas. Jei atskirti tėvai (tėvas ar motina) nuo vaikų savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.181 straipsnio 1 ir 5 dalis).

Dėl nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

35. Apribojus atsakovo tėvų valdžią bei atskyrus vaiką nuo motinos, nepilnamečiam O. G. nustatoma nuolatinė globa. Ieškovas prašo nuolatiniais vaiko globėjais paskirti laikinuosius vaiko globėjus, trečiuosius asmenis byloje, – O. T. ir A. T..

36. Tretieji asmenys byloje O. T. ir A. T. sutinka būti paskirti nepilnamečio vaiko nuolatiniais globėjai ir toliau juo rūpintis.

37. Tretieji asmens byloje atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus globėjams. Nustatyta, kad laikinieji globėjai tinkamai atlieka globėjų pareigas, vaikui užtikrinta saugi aplinka, vaikas prižiūrimas, globa vykdoma tinkamai.

38. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimas paskirti trečiuosius asmenis O. T. ir A. T. nepilnamečio O. G. nuolatiniais globėjais tenkinamas. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma globėjų gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

39. Pagal CK 3.255 straipsnio 3 dalį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia tada, kai nustatoma nuolatinė (globa) rūpyba, todėl Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymu O. G. nustatyta laikinoji globa naikintina.

40. Tretiesiems asmenims byloje O. T. ir A. T. išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Dėl išlaikymo priteisimo

41. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

42. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

43. Byloje nustatyta, kad atsakovai išlaikymo sūnui O. G. neteikia. Atsakovų atstovas prieštaravimų dėl aptariamo ieškinio reikalavimo nereiškė. Bylos duomenimis atsakovas yra darbingas, sveikas, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus, galinčius apriboti galimybes dirbti ir išlaikyti vaiką, byloje nėra, tuo tarpu prašomas priteisti išlaikymo iš atsakovės dydis (100 Eur) yra minimalus, labiau simboliškas.

44. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti iš atsakovų išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis – 200 Eur per mėnesį iš atsakovo ir 100 Eur per mėnesį iš atsakovės, su kuriuo sutinka (jo – atitinkamo išlaikymo dydžio, neginčija) ir atsakovų atstovas, atitinka dabartinę atsakovų turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, toks iš atsakovų nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydis užtikrins galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo tarp šalių šioje ieškinio reikalavimų dalyje nėra, todėl išsamesni teismo motyvai šioje sprendimo dalyje nepateikiami.

45. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, mokamo kas mėnesį po 200 Eur (atsakovo vaikui mokamas išlaikymas) ir 100 Eur (atsakovės vaikui mokamas išlaikymas) dydžio periodinėmis išmokomis, priteisimo iš atsakovų tenkinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

47. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo (vaiko atskyrimo nuo tėvų), vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

48. Už ieškinio reikalavimą apriboti tėvų valdžią (atskirti vaiką nuo tėvų) mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Reikalavimai dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra neatsiejamai susiję su reikalavimu dėl tėvų valdžios apribojimo (vaiko atskyrimo nuo tėvų), todėl papildomai neapmokestinami (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Tačiau žyminis mokestis šiuo atveju taip pat mokėtinas už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, jis (už aptariamą ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis) sudaro 27 Eur (reikalavimų dalyje dėl išlaikymo iš atsakovės priteisimo) ir 54 Eur (reikalavimų dalyje dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, viso už ieškinio reikalavimus mokėtinas 156 Eur dydžio žyminis mokestis.

49. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovų atitinkamomis dalimis (pagal jiems pareikštus reikalavimus) valstybei priteistina 156 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo (vaiko atskyrimo nuo tėvų) bei dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 91,50 Eur iš atsakovo (37,5 + 54) ir 64,50 Eur iš atsakovės (37,5 + 27) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atskirti O. G. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nuo motinos G. G. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovo V. G. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiam sūnui O. G. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečiam vaikui O. G. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, vaiko globėjais paskirti O. T. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir A. T. (A. T.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko O. G. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą globėjų O. T. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir A. T. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymu nustatytą O. G. laikiną globą.

Priteisti iš atsakovės G. G. nepilnamečiam vaikui O. G. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. G. nepilnamečiam vaikui O. G. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovės G. G. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 64,50 Eur (šešiasdešimt keturių eurų penkiasdešimties euro centų), o iš atsakovo V. G. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) – 91,50 Eur (devyniasdešimt vieno euro penkiasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą (arba jo kopiją) būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Pavesti O. T. ir A. T. uzufrukto teise tvarkyti O. G. tenkantį išlaikymą.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.