- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-12
- Bylos Nr.
- A-502-709-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Kategorijos
- 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. L. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. SS-125 ir Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. S-23 „Dėl A. L. darbingumo lygio“ ir nustatyti, kad A. L. yra nedarbingas, t. y. jo darbingumo lygis yra nuo 0 iki 25 procentų. Paaiškino, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyrius 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu nustatė, kad pareiškėjo darbingumo lygis iki 2024 m. lapkričio 30 d. sudaro 30 procentų. Apskundus šį sprendimą, Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. kovo 7 d. sprendimu padidino pareiškėjo darbingumo lygį iki 35 procentų, tuo pablogindama A. L. padėtį. Su šiais sprendimais pareiškėjas nesutinka, nes darbingumo lygis nustatomas remiantis medicininiais dokumentais ir vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašais, kurie patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179. Remiantis minėtais aktais, pareiškėjo darbingumo lygis turi būti nustatytas nuo 0 iki 25 procentų. Visose medicininėse pažymose nurodomas sunkus funkcijos sutrikimas, stiprūs ir varginantys skausmai su negrįžtamais degeneracijos požymiais, todėl nerekomenduojama dirbti jokio fizinio darbo, kuris gali sukelti skausmą ir galimą rankos lūžimą. Pagal minėtas pažymas koeficientas turi būti 0,7, o ne – 1,0. Skundžiamuose sprendimuose neteisingai nustatytas bazinis darbingumas 40 procentų, kuris pagal sužalojimų pobūdį ir pasekmes negali būti tokio dydžio, nes neatitinka realios padėties. Tiek Komisija, tiek Tarnyba neteisingai pareiškėjui taiko Tarptautinio ligų klasifikatoriaus (toliau – ir TLK-10) kodą. Vietoje pritaikyto T92.4 turi būti taikomas kodas, identifikuojantis peties nervinio rezginio atpjovimą ir prisiuvimą, nes tai matyti iš pirminių traumos atsiradimo dokumentų. Kadangi Komisija vadovavosi TLK-10 kodu T92.4, kuris reiškia rankos nervų sužalojimą ir į kurį neįeina C5 priekinė šaknelė, todėl šaknelė liko neįvertinta. Šiuo atveju turi būti pritaikytas S40 (nervų sužalojimas peties ir žasto lygyje) ir S45 (kraujagyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje) kodai, kurie pakeičia bazinio darbingumo procentinę išraišką, o ši negali būti 40 procentų.
Atsiliepimas
Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjo minimos diagnozės S40 ir S45 negali būti taikomos, nes S40 taikoma tada, kai yra paviršinis pečių lanko ir žasto sužalojimas, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, nervų sužalojimai peties ir žasto lygyje, t. y. ši diagnozė neapima nervų pakenkimų, o S45 taikoma, kai yra kraujagyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje, išskyrus atvejus, kai yra sužalojama poraktikaulinė arterija, o šiuo atveju kaip tik ji ir buvo sužalota. Pareiškėjui diagnozuojama būklė po dešinio peties rezginio potrauminio sužalojimo; potrauminė pleksopatija; kompleksinis regioninis labai stipriai išreikštas skausmo sindromas; dešinės rankos parezė, o tai atitinka TLK-10 kodą T92.4 (rankos nervų sužalojimo padariniai). Asmens bazinis darbingumas, esant tokio pobūdžio kaip pareiškėjo sveikatos sutrikimui, vertinamas atsižvelgiant į nervo pakenkimo laipsnį. Norint asmenį pripažinti nedarbingu, turi būti stebimas jutimo netekimas, raumenų paralyžius, trofikos sutrikimai, kurie pasireikštų ne tik vienai rankai, bet abiems galūnėms; kitų nervų pažeidimas ir jų sukeliamų funkcijų sutrikimas. Nedarbingais asmenimis laikomi tie, kuriems gali būti skiriama nuolatinė slauga ir nuolatinės priežiūros (pagalba). Jos poreikis, nustatomas dėl ligų, nurodytų Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346, patvirtintu Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 1.1 – 1.7 bei 21 – 2.22 punktuose, į kuriuos pareiškėjo sveikatos būklė nepatenka. C5 priekinė šaknelė patenka į peties nervų rezginio sudėtį, kuris traumos metu ir buvo pažeistas, todėl ji atskirai nėra vertinama.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. L. 2007 m. lapkričio 8 d. buvo siunčiamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygiui nustatyti. Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo nustatytas 70 procentų netektas darbingumas, todėl jis buvo pripažintas iš dalies darbingu. Su minėtu sprendimu pareiškėjas nesutiko, todėl jį apskundė Tarnybai, kuri 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu paliko galioti Vilniaus I teritorinio skyriaus 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. S-23 pakeitė minėtą sprendimą ir A. L. nustatė 35 procentų darbingumo lygį, o netektą darbingumą – 65 procentus. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi, Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu, nustatė, kad Komisija įvertino esančius dokumentus ir konstatavo, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, pakartotinai įvertinęs A. L. darbingumo lygį, 2007 m. gruodžio 3 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 1724 teisingai nustatė darbingumo lygio priežastį „ligos arba būklės“ ir tai atitinka Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) IV dalies 27.1 punktą. Komisija nustatė, kad yra skausmingi dešinio peties bei kaklo judesiai, ribotas dešinio peties kėlimas, ribotas alkūnės sulenkimas ir ištiesimas, plaštakos judesiai apriboti (pirštus sunkiai suspaudžia į kumštį), yra skausmai dešinėje rankoje, dešinės rankos dilbio ir plaštakos raumenys hipotrofiški, mažesnė dešinės rankos jėga; nurodoma dešinės rankos hipestezija (sumažėjęs jautrumas), konstatavo, kad akte Nr. 1724 nurodyti simptomai atitinka TLK-10 kodo T92.4 aprašymą, t. y. rankos nervų sužalojimo padariniai. Šie padariniai pagrįstai pripažinti pagrindine diagnoze ir vertinant jų įtaką darbingumui parinktas funkcinę būklę atitinkantis Kriterijų aprašo I-jo priedo 1 dalies 15.3 punktas. Teismas pažymėjo, kad byloje Nr. 4947 esantys medicininiai dokumentai liudija, kad 2006 m. lapkričio 26 d. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos plastikos chirurgo apžiūros duomenimis, „praėjus daugiau nei 3 metams po traumos įvyksta negrįžtami pokyčiai raumenyse, dėl kurių vystosi denervuotų raumenų atrofija“. Įvertinus anamnezę ir objektyvios apžiūros duomenis, konstatuota, kad operacinis rekonstrukcinis gydymas neįmanomas ir rekomenduota tęsti paskirtą gydymą Skausmo klinikoje. 2007 m. gruodžio 21 d. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės elektroneuromiografijos tyrimo išvadoje nurodyta, kad rasti pakitimai būdingi dešinio peties rezginio aksonopatiniam pakenkimui su lėtinės denervacijos požymiais raumenyse, t. y. dalinis dešiniosios rankos sensorinis (jutimo) ir motorinis (judesių) sutrikimas. Pareiškėjo teigimu, jam turėjo būti taikomas TLK- 10 kodas T87.3, tačiau Komisija nustatė, kad TLK-10 įvardytas kodas T87.3 reiškia „Amputacinės bigės neuromą“, tai yra visiškai nupjauta galūnė. Nagrinėjamu atveju, ranka nėra amputuota, yra peties rezginio trauminis pažeidimas, sutrikę jutimai ir motorika, o pagrindinė diagnozė pagal TLK-10 kodą T92.4 – rankos nervų sužalojimo padariniai – atitinka nurodytus traumos padarinius: būklė po dešinio peties rezginio sužalojimo; potrauminė pleksopatija, kompleksinis, regioninis labai stipriai išreikštas skausmo sindromas, dešinės rankos parezė, todėl keisti kodu T87.3 – amputacinės bigės neuroma – nėra medicininio pagrindo. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, pakartotinai vertindamas bazinį darbingumą, dėl pagrindinės diagnozės pagal TLK-10 kodą T92.4 – rankos nervų sužalojimo padariniai ir gretutinės diagnozės pagal TLK-10 kodą M54.2 pagrįstai nustatė 40 proc., nes yra sužaloto petinio rezginio liekamieji padariniai: apriboti dešiniojo peties judesiai, sumažėjusi jėga rankoje, yra jutimo ir raumenų motorikos sutrikimai, skausmas. Dėl periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos sunkaus funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo išraiška pagrįstai prilyginta 40 proc. (galimos vertės nuo 50 iki 00). Peties nervinio rezginio sužalojimas po operacinio gydymo dalinai atsistatė, tačiau yra sužaloto nervinio rezginio liekamieji padariniai: išreikšta parezė, dešinėje rankoje, dėl raumenų hipotrofijos jėga silpnesnė, ranka jautresnė šalčiui, vargina skausmas, todėl pagrįstai pasirinkta bazinio darbingumo išraiška - 40 proc. Dėl sutrikusios rankos funkcijos (esant dešiniarankiui) taikytina sąlyga, kai bazinio darbingumo procentas mažinamas 5 procentais, todėl šiuo atveju A. L. nustatytas 35 proc. bazinis darbingumas. Dėl skausmo vertinimo Komisija pasisakė, kad 2006 m. vasario 14 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Skausmo klinikos išraše nurodyta, kad pacientas žymi nuolatinius skausmus, VAS 5-10 balų (klinikinėje praktikoje naudojama vizualinė analoginė skalė), leidžianti skausmą įvertinti nuo 0 iki 10 balų: 0 - skausmo nėra, 10 - stipriausias įsivaizduojamas skausmas. A. L. dėl varginančio skausmo rekomenduotas gydymas neuroleptikais, priešepileptiniais ir vaistais nuo skausmo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui nustatytinas 35 proc. bazinis darbingumas, vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 15 punktu, bei Kriterijų aprašo 2-uoju priedu, bazinio darbingumo kriterijus pagrįstai pripažintas vidutinio palankumo aplinkybe. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad, kaip tvirtina pareiškėjas, Ginčų komisija, iš dalies patenkindama pareiškėjo skundą, pablogino jo padėtį. Šiuo atveju Komisija vertino darbingumo lygio nustatymo pagrįstumą, o atsižvelgiant į tai, kad asmuo laikomas iš dalies darbingu, kai nustatoma 30-55 procentų darbingumo, tai Ginčų komisijos sprendimu nustatytas darbingumo lygis 35 procentai neturi lemiamos reikšmės.
III.
Apeliaciniu skundu A. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pakeisti 2007 m. gruodžio 3 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-125 ir 2008 m. kovo 7 d. Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. S-23 dėl A. L. darbingumo lygio sprendimą nustatant, kad A. L. yra nedarbingas, t. y. jo darbingumo lygis – nuo 0 iki 25 proc. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A39-826/2008, kurioje pripažinta, jog darbo ir kitų aplinkybių koeficientas turi būti 0,7 ir A. L. atveju koeficientą nepagrįstai prilygino 1, t. y. padidino. Be to, nepagrįstai buvo pakeistas sunkus funkcijos sutrikimas į vidutinį. Taip pat išdėsto kitus argumentus, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą nepakeistą, o A. L. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime atsakovas išdėsto panašius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, taip pat papildomai paaiškina, kad pats apeliantas teigia, jog jo sveikata negerėja, o dar atsiranda ir mažiau palankios aplinkybės. Todėl pasikeitus sveikatos būklei ar atsiradus kitoms darbingumo lygį įtakojančioms priežastims, pareiškėjas vėl gali kreiptis į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti, kas galėtų iš esmės pakeisti reikalavimo faktinį pagrindą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinis ginčas kilęs dėl neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustatančios įstaigos administracinio akto.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje apibrėžta kuomet, priklausomai nuo darbingumo procentų skaičiaus, asmuo laikomas nedarbingu, iš dalies darbingu ar darbingu. Straipsnio 8 dalimi darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką pavesta nustatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Vykdant šį pavedimą ministerijų įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo aprašas.
Pareiškėjo netenkina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. SS-125 ir Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. S-23, kuriais pareiškėjo darbingumo lygis atitinkamai įvertintas 30 ir 35 procentais. Byloje nustatyta, kad šalys laikos skirtingų pozicijų dėl taikytino tarptautinio ligų klasifikatoriaus kodo priskyrimo ir diagnozės. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas savo poziciją grindžia gydymo įstaigos priskirtu ligos kodu, neatitinkančiu atsakovo pasirinkimo.
ABTĮ (10 straipsnis) nustato teismo pareigą ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, bet ir įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių bei padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Administraciniam teismui nustatytas aktyvus vaidmuo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai jas ištiriant (ABTĮ 81 straipsnis). Atliekant šias pareigas teismui suteikta galimybė pasiūlyti proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis).
Pirmosios instancijos teismas šių proceso reikalavimų tinkamai nesilaikė.
Akivaizdu, kad ginčui išspręsti ir tinkamai įvertinti tam reikšmingas aplinkybes, yra reikalingos specialios žinios iš medicinos ir sveikatos apsaugos srities. Tokiu atveju procesinis įstatymas numato galimybę pasitelkti specialisto arba eksperto pagalbą (ABTĮ 61, 62 straipsniai) atitinkamai kviečiant į teismo posėdį tinkamą specialistą ar skiriant ekspertizę.
Teismas šiais procesiniais instrumentais nepasinaudojo, o pats bandė vertint aplinkybes, reikalaujančias specialių žinių. Dėl paminėto sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą panaikinti. Bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.