Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2016-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-473-997/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-05-05
Bylos Nr.
1-473-997/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Bystriakovienė
Kaltinamasis
E. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-473-997/2016Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00294-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.14.; 1.2.29.1.; 2.10.1.; 2.10.1.3.; 2.10.1.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 5 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Bystriakovienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irinos Valadkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis užsienyje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. P. pagamino netikrus dokumentus, juos laikė ir panaudojo:

ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pagamino: VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Nervų ligų skyriaus medicinos dokumentų išrašą Nr. S10-2901, kur įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jis buvo hospitalizuotas šioje įstaigoje nuo 2012-04-05 iki 2012-04-16; VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų (toliau – KMUK) filialo Onkologijos ligoninės kompiuterinės tomografijos tyrimą Nr. 2388, kur įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad 2012-07-06 šioje įstaigoje jam buvo atlikta kompiuterinė tomografija; KMUK Kardiologijos klinikos echokardiografijos tyrimą, kur įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad 2012-06-12 šioje įstaigoje jam buvo atliktas echokardiografijos tyrimas; KMUK Kardiologijos klinikos ligos istorijos išrašą, kur įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jis buvo hospitalizuotas šioje įstaigoje nuo 2012-07-17 iki 2012-07-23. Vėliau šiuos dokumentus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku pateikė savo šeimos gydytojui A. L., dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2012-11-08, remiantis jam pateiktas dokumentais, surašė E. P. siuntimą Nr. 304 į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Po to, 2012-11-13 E. P. pateikė šiuos pagamintus netikrus dokumentus kartu su 2012-11-08 siuntimu Nr. 304 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), darbingumo lygiui nustatyti. Vadovaujantis 2012-11-08 siuntime Nr. 304 ir kartu pateiktuose netikruose medicininiuose dokumentuose esančiais duomenimis apie E. P. sveikatos būklę, jam nuo 2012-11-13 iki 2014-11-12 buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Tokiu būdu E. P. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pagamino: VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Nervų ligų skyriaus medicinos dokumentų išrašą Nr. S10-2901, kur įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jis buvo hospitalizuotas šioje įstaigoje nuo 2014-04-11 iki 2014-04-25; VšĮ KMUK filialo Onkologijos ligoninės kompiuterinės tomografijos tyrimą Nr. 2388, kur įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad 2014-07-14 šioje įstaigoje jam buvo atlikta kompiuterinė tomografija; KMUK Kardiologijos klinikos echokardiografijos tyrimą, kur įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad 2014-06-17 šioje įstaigoje jam buvo atliktas echokardiografijos tyrimas; KMUK Kardiologijos klinikos ligos istorijos Nr. A10-1420 išrašą, kur įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jis buvo hospitalizuotas šioje įstaigoje nuo 2014-07-15 iki 2014-07-22. Po ko šiuos dokumentus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku pateikė savo šeimos gydytojui A. L., dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2014-11-24, remiantis jam pateiktas dokumentais, surašė E. P. siuntimą Nr. A-259 į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Po ko 2014-11-27 E. P. pateikė šiuos pagamintus netikrus dokumentus kartu su 2014-11-24 siuntimu Nr. A-259 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), darbingumo lygiui nustatyti. Vadovaujantis 2014-11-24 siuntime Nr. A-259 ir kartu pateiktuose netikruose medicininiuose dokumentuose esančiais duomenimis apie E. P. sveikatos būklę, jam nuo 2014-11-13 iki 2047-11-10 buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Tokiu būdu E. P. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo. Šiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. pabaigoje, tikslios datos nepamena, pateikė savo šeimos gydytojui A. L. Šilutės mieste UAB (duomenys neskelbtini) suklastotus medicininius dokumentus, kurie išvardyti įtarime. Tuos dokumentus suklastojo nepamena kur būtent. Pamena, kad būdamas ligoninėje, kurioje būtent neprisimena, nes nuo vaikystės lankosi pas įvairių daktarų, pamatė paliktus be priežiūros svetimus medicininius dokumentus. Tada juos ten pat ligoninėje atšvietė – kelias kopijas, po ko tik įrašė savo asmens duomenis, vėl kažkur atšvietė ir pateikė savo daktarui. Daktaras patvirtino juos savo parašu, atspaudu ir surašė siuntimą. Po to jis su minėtais suklastotais dokumentais ir daktaro siuntimu nuvyko į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kuri yra Klaipėdoje, Šilutės pl. Ten pateikė tuos dokumentus, buvo komisija, tačiau jam ten nereikėjo dalyvauti. Jam pratęsė neįgalumą – nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Vėliau 2014 m. pabaigoje, vėl turėtus svetimus dokumentus suklastojo – įrašė kitas datas, savo asmens duomenis, atšvietė ir vėl pateikė savo šeimos gydytojui A. L. Šilutės mieste UAB (duomenys neskelbtini). Daktaras vėl patvirtino juos savo parašu, įstaigos antspaudu, vėl surašė jam siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą neįgalumui pratęsti. Jis vėl tą siuntimą ir suklastotus medicininius dokumentus, kurie išvardyti įtarime, nuvežė į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kuri yra Klaipėdoje, Šilutės pl. Ten pateikė tuos dokumentus, buvo komisija, tačiau jam vėl nereikėjo dalyvauti. Eilinį kartą jam pratęsė neįgalumą – nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi, prašo atleisti, daugiau taip nedarys. Sutiko, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Visus dokumentus prašo siusti el. paštu arba jo motinai į Šilutę: jis jau 10 metų gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje (2 t., b.l. 33-35, 38-40).

Liudytojas J. S. parodė, kad E. P. nepažįsta. Parodė, kad 2010 metais jis gulėjo VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Nervų skyriuje, kur jam buvo išduotas išrašas Nr. S10-2901. Šio dokumento jis nebuvo pametęs ir niekas jo neprašė šio išrašo (1 t., b.l. 19).

Liudytojas A. L. parodė, kad jis dirba šeimos gydytoju nuo 2000 metų Šilutėje. Nuo 2002 metų yra šios įstaigos direktorius. E. P. įstaigoje buvo prisiregistravęs du kartus, tačiau kada tiksliai negali nurodyti, tai yra užregistruota Ligonių kasos duomenų bazėje. Jei neklysta, pirmą kartą E. P. buvo priregistruotas įstaigoje nuo 2003-09-17 iki 2004-06-03, antrą kartą nuo 2011-11-10 iki šios dienos. 2003 metais nežino kas buvo šio asmens šeimos gydytojas, šie duomenys yra Valstybinėje ligonių kasoje duomenų bazėje. Nuo 2003-09-17 iki 2004-06-03 jis buvo E. P. šeimos gydytojas. Po to, nuo 2011-11-10 vėl buvo jo šeimos gydytojas ir berods yra iki šiol. Tyrėjai parodžius E. P. asmens sveikatos istoriją, jis gali pasakyti, kad joje yra įrašas, kad 2006 metais E. P. buvo nukreiptas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Jį nukreipė gydytoja iš Kauno. Jam buvo nustatytas darbingumo lygis, koks konkrečiai negali nurodyti. Tai matosi SODROS duomenų bazėje. Kiek žino, jam buvo pratęstas nedarbingumo terminas. Pagal asmens sveikatos istoriją mato, kad E. P. pas jį kreipėsi 2012-11-02. Skundėsi nugaros skausmais, padidintu kraujo spaudimu. 2012-11-08 E. P. pateikė jam specialistų išvadas apie savo ligas ir jis tas išvadas patvirtino. Jokio siuntimo pas specialistus jis E. P. nedavė, nes to nėra užrašyta jo istorijoje. Remiantis šiomis išvadomis, jis užpildė nukreipimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, tai buvo 2012-11-08. E. P. gavo iš jo nukreipimą ir su juo ir minėtomis specialistų išvadomis turėjo vykti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Pagal asmens sveikatos istoriją matosi, kad 2014-11-12 E. P. vėl kreipėsi pas jį dėl pilvo skausmų. Jam buvo padarytos kraujo tyrimai, rentgenograma, plaučių nuotrauka. Po to E. P. kreipėsi 2014-11-14. Skundėsi skausmais krūtinėje, stubure. Jis jį nukreipė pas neurologą, apie tai yra įrašas. Po to, 2014-11-24 E. P. kreipėsi pas jį sakydamas, kad konsultavosi su specialistais, pateikė dokumentų kopijas neįgalumui nustatyti. Remiantis tais dokumentais, jis užpildė nukreipimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Po to, E. P. pas jį nesilankė. Patikslina, kad žmogui nebūtina gauti jo, kaip šeimos gydytojo, siuntimą pas specialistus. Asmuo gali savo nuožiūra kreiptis į bet kokį specialistą, bet kokioje įstaigoje, tik be siuntimo žmogus privalo sumokėti už suteiktą paslaugą. Jam E. P. pateikti dokumentai nesukėlė jokių įtarimų, nes pagal E. P. asmens sveikatos istoriją matėsi, kad nedarbingumas jam suteiktas jau nuo 2006 metų. Suteiktas dėl stuburo ligos ir dėl širdies ligų. Jis manė, kad E. P. jau pats žino į kokius specialistus jam kreiptis dėl savo ligų, todėl patvirtino visus jo pateiktus dokumentus. Tyrėjai parodžius Nervų ligų skyriaus medicinos dokumentų išrašą Nr. S10-2901, funkcinių tyrimų aprašymus, 2012-07-06 kompiuterinės tomografijos tyrimą Nr. 2388, 2014-07-14 kompiuterinės tomografijos tyrimą Nr. 2388, 2012-07-17 Kardiologijos skyriaus išrašą iš medicininių dokumentų ligos istorijos Nr. A10-1420, 2014-07-10 Kardiologijos skyriaus išrašą iš medicininių dokumentų ligos istorijos Nr. A10-1420, funkcinių tyrimų aprašymus gali pasakyti, kad ant tų dokumentų yra įstaigos UAB (duomenys neskelbtini) antspaudas, jo asmeninis šeimos gydytojo antspaudas ir jo parašas. Visus tuos dokumentus jam pateikė E. P.. Nurodo, jog šeimos gydytojas neturi galimybės matyti duomenų bazėje ar asmuo tikrai buvo gydomas, ar konsultuojamas kitų gydymo įstaigų, specialistų (1 t., b.l. 163-165).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos raštas dėl disponavimo galimai suklastotais dokumentais bei pridėtomis dokumentų kopijomis, kuriuose nurodoma, kokie medicininiai dokumentai buvo suklastoti bei pateikti tarnybai (1 t. b.l. 1-2, 6-15, 67-156).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo E. P. kaltė dėl jam inkriminuojamos baudžiamajame įstatyme numatytos veikos įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo atlikta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis E. P. pagamino netikrus dokumentus, juos laikė ir panaudojo.

E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmių skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

E. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Jis veikė tiesiogine tyčia, t.y. jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nusikalstama veika yra baigta. Teismas atsižvelgia į tai, kad E. P. yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba Jungtinėje Karalystėje, turi aukštesnįjį išsilavinimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visa tai, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti E. P. skiriant BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas, priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu,– E. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam nebuvo paskirta kardomųjų priemonių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 MGL (338,94 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. P. galutinę bausmę – 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 6801, ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Skaistė Bystriakovienė