Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-794-253/2011, kurios pagrindu Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas atsakovų D. G. ir V. G. apeliacinis skundas dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo, ir prašoma spręsti klausimą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme iš Klaipėdos apygardos teismo gauta civilinė byla Nr. 2A-794-253/2011 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovams D. G., V. G., Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir administracinio akto panaikinimo, tretieji asmenys UAB „Kretingos vandenys“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos, D. K., A. G. Ruošiantis bylos nagrinėjimui paaiškėjo, kad Klaipėdos apygardos teisme teisėju dirba trečiojo asmens D. K. buvęs sutuoktinis S. K. Siekiant pašalinti sąlygas byloje dalyvaujančių asmenų abejonėms dėl bylą nagrinėjančio teismo teisėjų nešališkumo, Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos nutarties pagrindu Civilinių bylų skyriaus pirmininkė atsiuntė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimą dėl jos perdavimo kitam apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla perduotina kitam apygardos teismui.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta, kad, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d.). Šiame straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant byla privalomai perduodama kitam teismui. Tačiau tai nereiškia, kad esant kitoms, šiame sąraše nenumatytoms pagal savo prigimtį panašioms aplinkybėms, teismas, įvertindamas konkrečią situaciją negali perduoti bylos nagrinėti kitam teismui.

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo, turi būti šalinamos.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismui teisminga civilinė byla, kurioje tretysis asmuo D. K. yra Klaipėdos apygardos teismo teisėjo S. K. buvusi sutuoktinė. Nors teisėjas S. K. dirba Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje, tačiau tokia situacija byloje dalyvaujantiems asmenims ir objektyviam stebėtojui gali sukelti pagrįstas prielaidas abejoti Klaipėdos apygardos teismo teisėjų galimumu nešališkai išnagrinėti bylą. Prielaidos, galinčios sukelti abejones dėl bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumo, šiuo atveju gali būti pašalintos tik perduodant bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad yra pagrindas perduoti civilinę bylą Nr. 2A-794-253/2011 iš Klaipėdos apygardos teismo kitam artimiausiam apygardos teismui – Šiaulių apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio šeštąja dalimi, 34 straipsnio trečiąja ir penktąja dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

civilinę bylą Nr. 2A-794-253/2011 su atsakovų D. G. ir V. G. apeliaciniu skundu dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo, iš Klaipėdos apygardos teismo perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.