- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- 1S-243-926/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Giedrė Subačiūtė
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. gynėjos advokatės Giedrės Subačiūtės – Dulinskienės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. M. (duomenys neskelbtini) Teismo 2013 m. liepos 15 d. nuosprendžiu už žmogžudystę paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi prilyginta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje numatytai nusikalstamai veikai ir jam paskirta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. sausio 20 d., bausmės pabaiga – 2028 m. sausio 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2023 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
4. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2023 m. kovo 13 d. nutarimą motyvuojant tuo, kad visus kartus, kiek buvo atlikta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, ši rizika išliko vidutinė, praeityje Lietuvos Respublikoje nuteistasis buvo teistas penkis kartus, nuteistojo nusikalstamoje patirtyje nusikaltimai vis sunkėjo, jam nustatytas nusikalstamo elgesio modelis, o paskutinis nusikaltimas turi panašumų su praeities nusikalstamumu, paskutinis nuteistojo įvykdytas nusikaltimas priskiriamas tyčinių labai sunkių nusikaltimų kategorijai, realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nebe pirmą kartą, nuteistasis dar nepadarė akivaizdžios pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, Alytaus apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodė, kad Komisija, spręsdama nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, nebuvo vieninga. Pirmos instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad praeityje nuteistajam jau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas ir vieną kartą jis buvo pažeidęs jam nustatytas lygtinio paleidimo sąlygas.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo A. M. gynėja skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje Alytaus apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo A. M. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. M. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, išskiriamiems kriminogeniniams veiksniams, kurių didžioji dalis susijusi išimtinai tik su nuteistojo elgesiu iki šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, susijusiems su ankstesniais teistumais, o tuo pačiu ir su anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytu lygtinio paleidimo institutu ir jo pažeidimu.
5.2. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistajam nors ir nustatoma pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nesant skaitinės išraiškos balais, nėra galimybės objektyviai įvertinti, kiek nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo ir ar apskritai nusikalstamo elgesio rizika gali būti vertinama kitaip, nei tik vidutinė. Apylinkės teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių A. M. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra pakankama, nors visgi pripažino, kad nuteistasis daro pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
5.3. Skundo autorius teigia, kad nuteistasis A. M. jau yra atlikęs didesnę nei reikalaujama BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte bausmės dalį, leidžiančią svarstyti asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei skundžiama nutartimi sprendė pirmosios instancijos teismas, negalima daryti išvados, jog neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
5.4. Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, kadangi šių veiksnių nuteistasis įtakoti negali. Visi nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai susiję su jo padaryta nusikalstama veika, už kurią jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, jie susiję ir su ankstesniais teistumais bei jo atžvilgiu taikytu lygtinio paleidimo institutu ir jo pažeidimu. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties turinio yra akivaizdu, jog apylinkės teismas vertino išimtinai tik A. M. priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių, ankstesnius teistumus ir jo atžvilgiu taikytas priemones, visiškai neatsižvelgdamas į socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kurioje nurodoma, kaip nuteistajam sekėsi valdyti jam vertinimų metu išskirtus kriminogeninius veiksnius.
5.5. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, neva lygtinio paleidimo atveju nuteistasis gali dirbti neoficialiai, tėra niekuo nepagrįsta prielaida, juo labiau, kad taikant lygtinio paleidimo institutą skiriami tam tikri įpareigojimai, kurių vienas neabejotinai gali būti pareiga dirbti, be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis stengėsi neprarasti darbinių įgūdžių ir juos ugdyti, po bausmės atlikimo nuteistasis turi įsidarbinimo planų, kas nuteistojo gynėjos nuomone, įrodo, kad teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai yra stabilūs ir ilgalaikiai.
5.6. Be to, kaip teigiama skunde, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, A. M. nuteistųjų subkultūros nepalaiko, apie tai nepasisakyta Komisijos nutarime, priešingai, Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis nelinkęs vadovautis nuteistųjų subkultūros principais, suvokia savo padėtį, yra linkęs siekti lengvesnių kalinimo sąlygų, rodo pastangas bei iniciatyvas optimaliai įsitraukti į savo resocializacijos procesą. Įvertinus šiuos duomenis, galima daryti išvadą, kad nuteistojo A. M. mąstymas bausmės atlikimo metu kito teigiama linkme.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Nuteistojo A. M. gynėjos advokatės Giedrės Subačiūtės – Dulinskienės skundas atmetamas.
7. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjos skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą A. M., yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų A. M. šiuo metu vis dar neatitinka.
10. Įvertinus A. M. gynėjos skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, į kuriuos dėmesį atkreipė Komisija, teismui nekyla. Nuteistasis vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, renginiuose, dirba, savanoriškai atliko reikalingus gerbūvio gerinimo darbus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu skatintas penkis kartus. Yra perkeltas bausmės atlikimą tęsti į Alytaus pusiaukelės namus. Teismas sutinka, kad šie faktai rodo A. M. elgesio pokyčius teigiama linkme, šią aplinkybę konstatavo ir apylinkės teismas, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.
11. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam A. M. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių. Atkreipiamas dėmesys į 2023 m. vasario 10 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis nurodė, jog anksčiau yra dirbęs neoficialiai – vykdavo į užsienį, pirkdavo bei parduodavo automobilius. Kaip pažymima išvadoje, šios nuteistojo nurodytos aplinkybės galimai susijusios su 2008 m. gegužės 6 d. teistumu. Išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis kritiškai pasisako savo praeities nusikalstamo elgesio atžvilgiu, tačiau pastebima, kad tam tikras veikas ar jų pavojingumo lygmenį iš dalies linkęs minimizuoti, be to, nuteistojo nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos, gali būti siejamas su jo nusikalstamo elgesio raiška. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, išvadoje konstatuota, kad ši sritis yra siejama su nuteistojo nusikalstamumu, kad vartojimo įpročių valdymo ypatumai gali turėti tiesioginę įtaką asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo bei resocializacijos procesams.
12. Teismas įvertina tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 129 straipsnio 1 dalis). Šis teistumas jam ne pirmas. Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka taip pat nebe pirmą kartą, praeityje du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vieną kartą buvo pažeidęs jam nustatytas lygtinio paleidimo sąlygas, kadangi probacijos vykdymo metu padarė naują nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės leido apylinkės teismui daryti pagrįstą išvadą dėl A. M. didesnio pavojingumo visuomenei, polinkio nepaisyti teisės aktų reikalavimų, nusikalsti. Nors šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertinti ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
13. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga yra žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant „OASys“ metodiką. 2023 m. vasario 10 d. socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. M. nustatyta ne žema, o vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta. Be to, susipažinus su nuteistojo asmens byloje esančiomis socialinio tyrimo išvadomis, nustatyta, kad 2020 metais nuteistajam atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – vidutinė (42 balai), 2021 metais – išliekanti vidutinė (68 ir 64 balai), 2022 metais – išliekanti vidutinė (64 balai), 2023 metais – išliekanti vidutinė (64 balai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nu 2020 metų padidėjo.
14. Abejonių dėl akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia nuteistajam A. M. vis dar išskiriamas pakankamai reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. M. išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys, kuris yra aktualus nuteistojo nusikalstamume, ypač elgesyje, susijusiame su smurto naudojimu; savitvardos problemos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeninės rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau tam tikros probleminės sritys nėra pakankamai efektyviai koreguojamos teigiama linkme. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismas daro išvadą, kad, įvertinus pakankamai didelį nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog nuteistojo pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius dar nepakanka, kaip ir nepakanka išvadai, kad jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija ir toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį, mąstymą, nuostatas.
15. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
16. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. A. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo (nužudymą) padarymą. Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu šiuo metu jo atžvilgiu. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, aptarus nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, daroma išvada, kad rizika, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.
17. Be kitų aplinkybių, aukštesnysis teismas vertina ir aplinkybę, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad A. M. praeityje buvo teistas penkis kartus, pirmą kartą nuteistas, būdamas 15 metų, laisvės atėmimo bausme, kas paneigia nuteistojo nurodytą, kad jog vaikystėje elgesio problemų nebuvę, be to, nusikaltimas, už kurio padarymą šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, turi panašumų su praeityje padarytais nusikaltimais: apsvaigimo būsenoje kitų asmenų atžvilgiu naudoja fizinį smurtą. Nors ankstesni nuteistojo teistumai yra nekintantis kriminogeninis veiksnys, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė negali likti neįvertinta, kadangi ji leidžia spręsti kodėl asmuo nusikalto – ar jis nusikalto atsitiktinai, ar dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M. nusikalstamoms veikoms būdingas nusikaltimų modelis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, jis yra pažeidęs bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas, nes nespėjus įsiteisėti nuosprendžiams jis vykdė naujas nusikalstamas veikas. Nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių teistumų, nepaisant bausmių ir poveikio priemonių radikaliai savo gyvenimo būdo nekeitė. Atsižvelgiant į išdėstytą neabejotina, kad buvę nuteistojo teistumai ir jo praeities vertinimas yra būtinas vertinant, ar jo elgesys, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, jau yra pakitęs tiek, kad būtų galimą daryti kategorišką išvadą, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikals, kas vertinamu atveju nenustatyta. Toks vertinimas nepažeidžia nei bausmės vykdymo principų, nei lygtinio paleidimo tikslų.
18. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių veiksnių egzistavimas ir jų kiekis, neatlikta bausmės dalis sudaro, pagrįstą pagrindą manyti, kad A. M. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo vertinimu, priešingai nuteistojo atstovo skundo argumentams, aptartos aplinkybės tik patvirtina, kad bausmės tikslai nėra pasiekti.
19. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis A. M. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. M. gynėjos advokatės Giedrės Subačiūtės – Dulinskienės skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.