Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-06-25 · Administracinė byla Nr. I-25-171/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-25
Bylos Nr.
I-25-171/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Paulauskienė, Bronius Januška, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
AB banko „Snoras“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai
Advokatai
Eglė Laukaitytė
Administracinė byla Nr. I-25-171/2009Procesinio sprendimo kategorija 76 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Eglei Laukaitytei, atsakovės atstovei Rūtai Gadeliauskaitei,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo sprendimo išaiškinimo klausimą administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB banko „Snoras“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai (toliau – Komisija) dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

n ustatė

Šalies argumentai

pareiškėjas teismui pateikė skundą (b. l. 4–10), kuriame prašė panaikinti Komisijos 2008-09-18 sprendimą Nr. 2K-435.

Teismas 2009-03-02 šioje administracinėje byloje priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo AB banko „Snoras“ skundą tenkino iš dalies: panaikino Komisijos 2008-09-18 sprendimo Nr. 2K-435 dalį dėl nuobaudos paskyrimo, likusią dalį paliko nepakeistą.

Teisme 2009-04-16 gautas pareiškėjo atstovės prašymas dėl sprendimo išaiškinimo, kuriame prašoma išaiškinti, kad:

1. Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus 2009-03-02 sprendimą administracinėje byloje, šioje teismo byloje nagrinėto pareiškėjo teisės pažeidimo tyrimas ir šio teisės pažeidimo byla yra užbaigti;

2. Komisija neturi teisės ir įgaliojimų pareiškėjui už teisės pažeidimą, tirtą Komisijos teisės pažeidimo byloje Nr. 12K-7, skirti bet kokią nuobaudą iš naujo (pakartotinai);

3. įgyvendindama šį teismo sprendimą Komisija privalo nutraukti savo tyrimą dėl pareiškėjo teisės pažeidimo byloje Nr. 12K-7, nesant įstatymo pagrindo skirti baudą, kaip nustatyta Vertybinių popierių įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

Savo prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, kad priimtas sprendimas neaiškus, kadangi teismas panaikino tik dalį Komisijos sprendimo – dėl nuobaudos paskyrimo, o kitą Komisijos sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kadangi Komisijos sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta tik dėl nuobaudos paskyrimo, pareiškėjui nėra aišku, kokias teisines pasekmes sukelia dalies Komisijos sprendimo panaikinimas.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė papildomai paaiškino, kad panaikinus sprendimo dalį dėl nuobaudos skyrimo neaišku, ar atsakovė nepaskirs griežtesnės sankcijos, todėl prašė išaiškinti, kokias pasekmes sukelia šis sprendimas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė pareiškėjo prašymą. Dėl tyrimo nutraukimo paaiškino, kad jis dėl padaryto pažeidimo yra baigtas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Sprendimo neaiškumas yra ta sąlyga, kuri sąlygoja poreikį tiek teismui, tiek proceso dalyviams išaiškinti teismo sprendimą ir tuo pašalinti trūkumus, atsiradusius dėl formuluočių dviprasmiškumo ar neaiškumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-29/2007).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalies nuostatą yra nurodęs, kad pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl, sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A11- 2214/2006, 2009-05-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-291).

Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nuspręsta: pareiškėjo AB banko „Snoras“ skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008-09-18 sprendimo Nr. 2K-435 dalį dėl nuobaudos paskyrimo, likusią dalį palikti nepakeistą.

Teismas pažymi, kad sprendimo rezoliucinė dalis yra vienareikšmiška ir negali būti niekaip interpretuojama, nes yra aiškiai nurodoma, kad skundžiamo nutarimo dalis, kuria pareiškėjui paskirta nuobauda, yra panaikinama, o likusi nutarimo dalis, kuria pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius pažeidimą, yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas taip pat pažymi, kad priimtas sprendimas jo vykdymo požiūriu yra nedviprasmiškas ir aiškus.

Prašydamas išaiškinti sprendimą, pareiškėjas kelia klausimus, susijusius su tolimesnės situacijos aiškinimu t. y. prašo įvertinti, kokius veiksmus atsakovė turi atlikti arba ne pagal priimtą sprendimą. Toks pareiškėjo prašymas nesusijęs su priimto sprendimo turiniu, o susijęs su galimų, pareiškėjo manymu, pasekmių atsiradimu, todėl jį aiškinti nėra pagrindo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad priimto sprendimo aiškinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas.

Teismas vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, 149 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t aria

pareiškėjo AB banko „Snoras“ prašymo išaiškinti teismo sprendimą netenkinti.

Nutartis gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniame teismui per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Irena PaulauskienėHalina ZaikauskaitėBronius Januška