Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-128-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-26
Bylos Nr.
1S-128-594/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
M. V.
Kategorijos
  • 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1S-128-594/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo M. V. (toliau – M. V.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2015 m. gruodžio 2 d. Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 94-492 taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. 2013 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

2014 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, M. V. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, nustatant jam sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šiuo nuosprendžiu M. V. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2013 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. V. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskiriant M. V. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 3 d., bausmės pabaiga – 2017 m. rugsėjo 3 d..

2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 94-492 Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. V., tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu sprendimu, nuteistasis M. V. skundu apygardos teismui prašo panaikinti 2015 m. gruodžio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos nutarimą Nr. 94-492, taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo teigimu, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis dirba, jam paskirtą darbą atlieka be jokių nusiskundimų, praėjo visas elgesį gerinančias programas, dalyvauja anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, už gerą elgesį buvo skatintas du kartus, drausminių nuobaudų neturi. M. V. pabrėžia, kad iš savo uždirbamų pinigų jis savanoriškai moka antstoliams, turi ir pastovią gyvenamąją vietą. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. V. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgiant į aptartą BVK 157 str. 1 d. nuostatų išaiškinimą, pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiu atveju, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra didesnė nei žema, t. y. vidutinė ar aukšta, komentuojamos nuostatos jo atžvilgiu negali būti taikomos ir jis negali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, vertinama kaip teisiškai nepagrįsta ir neteisinga. Esant žemai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, pakanka nustatyti bent minimalius nuteistojo elgesio pokyčius, leidžiančius pagrįstai konstatuoti jo elgesyje esant tam tikrą pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kadangi žemos rizikos buvimas savaime suponuoja išvadą apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tuo tarpu esant vidutinei ar didelei nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, tokia pažanga turi būti akivaizdi ir pagrįsta reikiamais duomenimis. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė BVK 157 str. 1 d. nuostatas, tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nors ir netinkamais motyvais, atsisakydamas tvirtinti 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos nutarimą, priėmė netinkamą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 80 balų. Šiuo aspektu akcentuotina, kad tokiu atveju, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi būti vertinama nuteistojo pažanga ją mažinant ir tokiu atveju ji turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Nors skundu apygardos teismui M. V. teigia, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, buvo skatintas, pataisos namuose dirba, jam paskirtą darbą atlieka be jokių nusiskundimų, praėjo visas elgesį gerinančias programas, dalyvauja anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, M. V. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Juo labiau įvertinus ir tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir priskiriama vidutinei, tačiau yra artima aukštai (100-168 balai), dėl ko, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jo elgesys bausmės atlikimo metu turi pasižymėti išskirtinai teigiamomis savybėmis, atskleidžiančiomis itin akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumą.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad, sutinkamai su 2015 m. lapkričio 17 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – mąstymas, elgesys bei nuostatos, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Tokiu būdu, sprendžiant M. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujantis aukščiau aptartomis BVK 157 str. 1 d. nuostatomis, būtina įvertinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei nuteistojo elgesio korekcijai bei paties M. V. pastangas mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, siejamą su jo mąstymu, elgesiu bei nuostatomis.

Sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, M. V. nepasižymi perdėtu impulsyvumu ar agresyvumu, tačiau kai kuriose situacijose gali pasielgti neapgalvotai, ką neabejotinai patvirtina ir nusikaltimo, už kurio padarymą nuteistasis ir atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pobūdis (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios aiškios priežasties sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo alkoholio vartojimą bei su tuo susijusias problemas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimą jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia dedantis pakankamas pastangas visiškam šio neigiamo įpročio atsisakymui, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Remiantis M. V. skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistojo įsitikinimu, su alkoholio vartojimo problema jis gali susitvarkyti pats, į anoniminių alkoholikų užsiėmimus buvo nuėjęs tik vieną kartą, kas leidžia pagrįstai manyti, jog alkoholio vartojimo problema vis dar yra atvira ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog ji gali pasikartoti nuteistajam išėjus į laisvę. Ir nors Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo alkoholio vartojimas bei su tuo susijusios problemos nėra priskiriamos M. V. kriminogeniniams veiksniams, galintiems paskatinti jo nusikalstamumą ateityje, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šios problemos sprendimui pataisos namuose turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys, o pats nuteistasis turėtų dėti didesnes pastangas visiškam jos eliminavimui. Juo labiau įvertinus ir tai, kad tai ne pirmas nuteistojo nusikaltimas, kurį jis padarė būdamas neblaivus.

Vertinant M. V. mąstymą bei elgesį pataisos namuose, pabrėžtina, jog nuteistasis atpažįsta turimas problemines sritis, tačiau yra linkęs jas minimalizuoti (ką atskleidžia ir nuteistojo požiūris į alkoholio vartojimą), į savo problemas jis linkęs žvelgti paviršutiniškai, todėl ne visuomet pasirenka tinkamas strategijas joms išspręsti. Be to, nors M. V. ir stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau tai jam pavyksta ne visuomet, kadangi nuteistasis labiau koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, visiškai neįvertindamas galimų ilgalaikių pasekmių. Tokį nuteistojo požiūrį atskleidžia ir priteistų civilinių ieškinių atlyginimas. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, pataisos namuose gauti vykdomieji raštai 494,70 eurų žalai atlyginti. M. V. būdamas pataisos namuose atlygino vos 57,55 eurus, nors į savo asmeninę sąskaitą nuo jo atvykimo į pataisos namus (2014 m. vasario 11 d.) gavo 859,72 eurus, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog M. V. nagrinėjamu atveju turėjo galimybę savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą atlyginti visiškai, tačiau to nepadarė, kas neabejotinai atskleidžia atsainų nuteistojo požiūrį ne tik į savo padarytą nusikalstamą veiką, bet ir į jos pasekmes bei galimybę jas bent iš dalies pašalinti atlyginant padarytą turtinę žalą. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, jog nors nuteistasis ir gauna lėšų į savo asmeninę sąskaitą, tačiau jų nenukreipia ne tik į civilinio ieškinio atlyginimą, bet ir į savo nepilnamečių vaikų išlaikymą, kas vėlgi neigiamai apibūdina nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti pakankama jo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Abejonių pakankama M. V. elgesio korekcija kelia ir jo nuostatos. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, nuteistajam kyla sunkumų suprantant kitų požiūrį, pataisos namuose vis dar stebimas jo polinkis laikytis savo, o ne visuomenės taisyklių, ką neabejotinai patvirtina tiek šis, tiek ir praeityje buvę M. V. teistumai. Bylos duomenimis nustatyta, kad praeityje M. V. buvo teistas 9 kartus, jo atžvilgiu buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutai, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistasis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad teigiamo poveikio teismo paskirtos bausmės ir parodytas pasitikėjimas jokios įtakos nuteistajam nepadarė. Ši aplinkybė, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines M. V. nuostatas, jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kurios pokyčių skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje aukštesnysis teismas neįžvelgia. Tuo tarpu įvertinus tai, kad net ir šiuo metu pastebimas nuteistojo polinkis laikytis savo, o ne visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, atsižvelgiant į tai, kad pataisos namuose M. V. laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių, leidžia pagrįstai abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija, juo labiau įvertinus ir jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatą – 80 balų.

Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir duomenys apie M. V. socialinius ryšius su savo artimaisiais. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad, sutinkamai su pateiktais duomenimis, nors M. V. ir bendrauja su artimaisiais, tačiau pasimatymų metu jų nėra lankomas. Be to, vaikų turėjimas ar ryšiai su artimaisiais, nesutrukdė nuteistajam nusikalsti ir analizuojamu atveju, todėl abejotina, kad šis veiksnys yra pakankamas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio užkardymui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nors ir netinkamais motyvais, atsisakydamas tvirtinti 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos nutarimą, priėmė netinkamą sprendimą, Šiame kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, naikinti nors ir netinkamais motyvais pagrįstos Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties, aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Albinas AntanaitisTeisėjai : Svetlana JurgaitienėRimas Švirinas