Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

nukentejusiesiems ir civiliniams ieškovams A. B., J. B. ir V. B., ju atstovui advokatui Vladislavui Latušinskiui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. R. ir nukentejusiuju ir civiliniu ieškovu A. B., J. B. ir V. B. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 4-o apylinkes teismo 2010 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. F. pagal LR BK 281 str. 5 d., pritaikius BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., nuteistas laisves apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) menesiams, ipareigojant kaltinamaji:

1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. buti namuose, jei tai nesusije su darbu, darbo paieška, mokymusi ar lankymusi gydymo istaigose,

3) testi moksla.

A. B., J. B. ir V. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista iš R. F. A. B. - 18 183 (aštuoniolika tukstanciu viena šimta aštuoniasdešimt tris) Lt neturtines žalos atlyginimo, 1 000 (viena tukstanti) Lt atstovavimo išlaidu; J. B. – 5 183 (penkis tukstancius viena šimta aštuoniasdešimt tris) Lt neturtines žalos atlyginimo; V. B. - 915,52 Lt (devynis šimtus penkiolika Lt 52 ct) turtines žalos atlyginimo, 5 183 (penkis tukstancius viena šimta aštuoniasdešimt tris) Lt neturtines žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustate:

R. F. nuteistas už tai, kad jis 2008-12-03 apie 16 val. 53 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas D. F. priklausanti automobili Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas Geroves gatve link Karklu gatves puses, buvo neatsargus ir neatidus, važiavo nesaugiu apie 70 km/h greiciu, viršijanciu leistina gyvenvietese maksimalu 50 km/h greiti, neatsižvelge i važiavimo (meteorologines) salygas, artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, nesuletino greicio ir nesustojo prieš kelio ženkla „Pesciuju pereja“, ivažiavo i pažymeta pesciuju pereja ir partrenke i jo važiavimo krypties eismo juosta, iš kaires puses i dešine ejusia pesciaja K. B., kuri nuo patirtu sužalojimu mire ivykio vietoje.

Skunde teigiama, kad teismas, visiškai nepagristai iš kaltinimo pašalines aplinkybe, jog kaltinamasis pažeide Keliu eismo taisykliu 37 p. reikalavimus, tai yra, kad pesciosios partrenkimas ivyko pesciuju perejos ribose, neivertino byloje esanciu irodymu visumos ir prieme neteisinga sprendima. Prokuroras nurodo, kad iš byloje esanciu duomenu visumos matyti, kad specialisto išvada neprieštarauja eismo ivykio vietos apžiuros protokolui, transporto priemones technines bukles patikrinimo ir apžiuros protokolui. Be to, liudytojomis apklaustos A. S. ir D. B. aiškiai nurode, kad žuvusioji partrenkimo metu ejo per pesciuju pereja. Ju parodymu objektyvumu nera pagrindo abejoti, parodymai taip pat nera paneigti jokia tyrimo medžiaga. Be to, prokuroras atkreipia demesi ir i tai, kad teisminio nagrinejimo metu ir pats kaltinamasis neneige, kad partrenkimas ivyko pesciuju perejoje.

Be to, skunde nurodoma, kad pagal formuojama teismu praktika del transporto priemoniu eksploatavimo taisykliu pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose, skiriant bausmes kilusiu labai sunkiu padariniu reikšmes skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybe lengvinancios aplinkybes ar teigiamai apibudinama jo asmenybe. Paskirdamas bausme, teismas nepagristai netaike kaltinamajam LR BK 68 str., ir neateme iš jo teises vairuoti transporto priemone. Neskirdamas šios poveikio priemones, teismas neivertino to, kad kaltinamasis ši keliu eismo taisykliu pažeidima padare net neturedamas dvieju metu vairuotojo stažo. Neatsižvelge ir i tai, kad kaltinamasis 2007-04-12 buvo baustas administracine tvarka pagal LR BK 127 str. 2 d. už Keliu eismo taisykliu pažeidimus, kurie nuleme kitiems asmenims priklausanciu transporto priemoniu apgadinima. Butent tas faktas, kad jaunas vairuotojas, neturedamas 2 metu vairuotojo stažo, viena karta jau nubaustas administracine tvarka už Keliu eismo taisykliu pažeidimus, pažeide jas antra karta, mirtinai sužalodamas žmogu, neabejotinai parode, kad kaltinamasis nera pakankamai samoningas, atsakingas ir brandus tam, kad turetu teise vairuoti transporto priemones.

Prokuroras taip pat nesutinka su teismo motyvu, kad kaltinamais automobili vairavo budamas blaivus. Apeliantas pažymi, kad tai yra kiekvieno vairuotojo pareiga, o ne teise. Neskirdamas šios poveikio priemones teismas neivertino padarytos veikos pavojingumo ir tai, kokias sunkias pasekmes sukele kaltinamojo veika - del jo veiksmu žuvo žmogus. Neivertino to, kad tik uždraudus kaltininkui vairuoti transporto priemones, taip bus užkirstas kelias jam pažeidineti Keliu eismo taisykles. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemone sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.

Prokuroras skunde teigia, kad teismas nepagristai pripažino kaltinamojo R. F. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, tai, kad veikos padarymui itakos turejo ir rizikingas nukentejusiojo asmens elgesys. Prokuroro manymu, darydamas tokia išvada, teismas netinkamai interpretavo specialisto išvada, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad automobilio R. F. veiksmai (artejo prie pesciuju perejos viršydamas leistina greiti nepraleido, tiketina pesciuju pereja ejusios, pesciosios K. B. ir partrenke ja} techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga šiam eismo ivykiui kilti. Be to, iš specialisto išvados aiškiai matyti, kieno iš eismo ivykio dalyviu veiksmai buvo pagrindine šio eismo ivykio kilimo salyga ir joje niekur nera net užsiminta apie tai, kad ši eismo ivyki salygojo abieju eismo dalyviu padaryti keliu eismo taisykliu pažeidimai. Iš specialisto išvados ir visos bylos medžiagos aiškiai matyti, kad butent kaltinamojo R. F. padaryti Keliu eismo taisykliu pažeidimai salygojo šio eismo ivykio kilima ir tai buvo tiesioginis priežastinis ryšys su šio eismo ivykio pasekmemis. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad K. B. butu pažeidusi kokias nors keliu eismo saugumo taisykles, tuo tarpu specialisto išvadoje nustatyta, kad Automobilio Mazda 626 vairuotojas R. F. turejo technine galimybe išvengti pesciosios partrenkime, kadangi atstumas, kuriuo nuo partrenkimo vietos buvo nutoles automobilis, kai pescioji iženge i važiuojamaja dali, gerokai didesnis už minimalu automobilio stabdymo kelia.

Be to, prokuroro teigimu, teismas nepagristai pripažino kaltinamojo R. F. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, taip pat tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino ir pašalino padaryta žala. Nurodo, kad pagal teismu praktika, teismai, remdamiesi BK 59 str. l d. 3 p., nustato atsakomybe lengvinancia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentejusiajam atlygino ar pašalino visa žala iki teismo nuosprendžio priemimo, o ji apskundus - iki bylos išnagrinejimo apeliacines instancijos teisme. Tokia aplinkybe byloje nenustatyta, todel BK 59 straipsnio l dalies 3 punkto taikymas nebuvo galimas. Taciau BK 59 str. 2 d. nedraudžia teismui pripažinti atsakomybe lengvinancia aplinkybe ir tuo atveju, kai kaltininkas atlygina tik dali nuostoliu ar pašalina dali žalos, kurios dydis turi buti pakankamai didelis, kuris sudaro pagristas prielaidas tiketis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Prokuroro manymu, nagrinejamos bylos atveju, dalinio žalos atlyginimo pripažinimas lengvinancia aplinkybe pagal LR BK 59 str. 2 d. yra negalimas, nes nuteistojo perduota 2000 Lt suma trims nukentejusiesiems nera pakankamai didele, palyginus su jiems priteista bendra 29464,52 Lt suma. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis jokio turto neturi, gyvena su tevais, realaus pajamu šaltinio taip pat neturi, baudos už 2007-04-12 padaryta Keliu eismo taisykliu pažeidima iki šios dienos nesumokejo (nutarimas vykdymui išsiustas antstoliams), todel tokia kaltinamojo turtine padetis nesuteikia jokiu galimybiu tiketis neuždelsto priteistos žalos atlyginimo.

Liudytoja D. B. parode, kad ejo su mociute per pesciuju pereja, liudytoja A. S. parode, kad mate, kaip per pesciuju pereja ramiu tempu ejo moteris su mergaite, pesciosioms praejus maždaug puse pesciuju perejos pamate, kad dideliu greiciu atvažiaves automobilis partrenke moteri. Po partrenkimo pribego prie sustojusio automobilio, partrenkta moteris buvo istrigusi pro galini stikla i automobili. Nors specialistas savo išvadoje nerašo, kas konkreciai vyko po pirminio kontakto su automobiliu, taciau akivaizdu, kad esant tokiam partrenkimo mechanizmui nuketejusiosios K. B. kepure negalejo likti partrenkimo vietoje, o nukrito ant žemes automobiliui pavažiavus i prieki. Todel apeliantu teigimu, objektyviai užfiksuoti duomenys ir subjektyvus liudytoju parodymai leidžia teigti ir daryti pagrista išvada, kad pescioji K. B. ejo per pesciuju pereja, kur ir buvo partrenkta.

Apeliantai taip pat iš dalies sutinka su teismo išvada del LR BK 59 str. l d 3 p. taikymo kaltinamojo atžvilgiu, t.y. pripažinus kaltinamojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad pastarasis atlygino dali padarytos žalos. Apeliantu manymu, šiuo atveju nera jokio kaltinamojo R. F. nuopelno, kad automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilines atsakomybes draudimu. Kitaip ir negalejo buti, nes priešingu atveju jis negaletu važineti automobiliu, kas prieštarautu KET reikalavimams. Mano, kad laikymasis istatymo negali buti vertinamas, kaip atsakomybe lengvinanti aplinkybe, skiriant bausme už padaryta nusikalstoma veika. todel nera jokio pagrindo pripažinti šia aplinkybe R. F. atsakomybe lengvinancia.

Be to, apeliantai taip pat iš dalies sutinka su teismo išvada, kad kaltinamojo atsakomybe lengvina tai, jog kaltinamasis prisipažino padares nusikaltima ir nuoširdžiai gailisi. Apeliantai sutinka, kad kaltinamasis R. F. prisipažino padares inkriminuojama jam nusikaltima, taciau atkreipia demesi i R. F. duotus parodymus. Nurodo, kad pagal R. F. parodymus, situacija eismo ivykio metu buvo tokia, kad jis pastebejes vaika pesciuju perejoje, emesi „didvyrišku" veiksmu, tam, kad vaikas nebutu partrenktas, ir tokia jo versija teismas pilnai prieme, kas visiškai neatitinka tikroves, nes butent del R. F. padarytu KET reikalavimu pažeidimu (del viršyto leistino greicio, neatsargumo ir neatidumo, laiku nepastebetu pesciuju pereja ejusiu pesciuju ir ivyko eismo ivykis. Tokiais savo parodymais R. F. norejo sušvelninti savo padeti baudžiamojoje byloje, siekdamas buti mažiau nubaustas, todel tokie parodymai negali buti laikomi nuoširdžiais.

Be to, apeliantu manymu, teismas privalejo taikyti R. F. atžvilgiu BK 68 str. ir atimti jam teise vairuoti transporto priemones. Apeliantai kategoriškai nesutinka su teismo argumentais del BK 68 str. nuostatu netaikymo kaltinamojo atžvilgiu. Nurodo, jog butent tas faktas, kad jaunas vairuotojas neturedamas 2 metu stažo, jau viena karta buvo traukiamas administracinen atsakomyben, o pažeidus KET antra karta mirtinai sužalojo žmogu, visais savo veiksmais parode, kad dar nesubrendo tureti vairuotojo pažymejima. , kad turi praeiti daug laiko, kol jis gales padaryti atitinkama išvada, kad tokia tragedija nepasikartotu. Na, ir be jokios abejones, gyvenant Vilniuje ar kitur be teises vairuoti transporto priemones, galima pilnavertiškai gyventi. Vien tik gyvenimo dideliame mieste faktas nesudaro jokiu prioritetu sprendžiant LR BK 68 str. taikymo klausima kaltinamojo atžvilgiu.

Be to, apeliantu manymu, šiuo atveju neturtines žalos atlyginimo klausimas turejo buti sprendžiamas vienodai, priteisiant kiekvienam iš žuvusiosios K. B. vaiku po 20.000 Lt. Apeliantu teigimu, sprendžiant civilinio ieškinio priteisimo klausima teismas nusikreipe nuo sažiningumo ir protingumo kriteriju, todel priimtas teismo nuosprendis keistinas dalinai. Skunde nurodo, kad teisminio nagrinejimo metu J. B. ir V. B. parode, kad motina buvo jiems visada labai artima, kad jie nuolat bendraudavo su mama. Visa šeima kartu švesdavo šventes, leisdavo laisvalaiki. Esant butinumui, K. B. prižiurinedavo kitu broliu vaikus, gyveno pas juos. Santykiai su kiekvienu iš broliu buvo vienodi ir labai geri. Motinos K. B. netekimas yra labai didelis, neatstatomas praradimas ir didele psichologine ir moraline trauma visiems vaikams ir ju šeimos nariams.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokurore prašo Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. R. ir nukentejusiuju A. B., J. B. ir V. B. apeliacinius skundus tenkinti. Nukentejusieji A. B., J. B. ir V. B. ir ju gynejas prašo ju bei prokuraturos apeliacinius skundus tenkinti pilnai. Nuteistasis ir jo gynejas prašo prokuraturos bei nukentejusiuju apeliacinius skundus atmesti.

Prokuroro pavaduotojo J. R. ir nukentejusiuju A. B., J. B. ir V. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinejo byla, tinkamai ivertino byloje surinktus irodymus, pagristai kaltinamaji R. F. pripažino kaltu ir nuteise pagal BK 281 straipsnio 5 dali ir taikant LR BK 62 straipsnio nuostatas paskyre teisinga bausme, taip pat teisingai išsprende civilinius ieškinius. Su tokia apylinkes teismo išvada sutinka ir apeliacines instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

Del vyr. prokuroro pavaduotojo J. R. ir nukentejusiuju skundu argumentu del nuteistajam R. F. paskirtos bausmes

Iš prokuroro ir nukentejusiuju A. B., J. B. ir V. B. apeliaciniu skundu turinio matyti, jog visi apeliantai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dali del kaltinamajam R. F. paskirtos bausmes skundžia nurodydami tapacius ir analogiškus argumentus, todel teismas i ju argumentus atsakys bendrai. Tiek prokuroras, tiek nukentejusieji savo apeliaciniuose skunduose nesutinka su nuteistajam R. F. paskirta bausme ir mano, kad pastarajam paskirta bausme yra per švelni. Be to, prokuroro ir nukentejusiuju manymu, teismas be pagrindo kaltinamajam R. F. netaike BK 68 straipsnio nuostatu. Teiseju kolegija nesutinka su tokiais prokuroro ir nukentejusiuju skundu argumentais.

Apeliantai, prašydami nuteistajam skirti realia laisves atemimo bausme, skunduose nurodo, kad teismas netinkamai vadovavosi BK 54 str. nuostatomis, o teismo nurodyti motyvai neatitinka LR BK 62 str. l d. numatytu reikalavimu, nes nebuvo išimtinio atvejo, kurio pagrindu BK 62 str. galetu buti taikomas. Teiseju kolegija nesutinka su tokiais apeliantu apeliaciniu skundu argumentais.

Teiseju kolegijos nuomone, kaltinamajam R. F. paskirta bausme atitinka bendruosius bausmes skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmes skyrimo, kai yra atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmes paskirti (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.

Bausmes paskirtis BK 41 straipsnio 2 dalyje apibudinama per jos skyrimo tikslu – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo; nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausme atlikusius asmenis, kad laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu; užtikrinti teisingumo principo igyvendinima – visuma. Bausmes paskirties požiuriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausme turi buti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobudi ir laipsni.

LR BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelges i visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta bausme. Baudžiamasis istatymas sukonstruotas taip, kad kiekvieno Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje už kiekviena nusikalstama veika yra numatyta bausme (ar kelios alternatyvios bausmes), kuriu rušimis ir trukme varijuodamas teismas individualizuoja bausme kaltininkui. Tokia yra bendroji taisykle, taciau baudžiamajame istatyme yra numatyta išimtine galimybe (ne pareiga) teismui skirti švelnesne, nei specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausme. Minetame straipsnyje yra nurodytos trys privalomos salygos, kurioms visoms esant ši teises norma gali buti taikoma: nusikalstama veika padares asmuo savo noru atvyko ar praneše apie nusikalstama veika; nusikalstama veika padares asmuo nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstama veika; nusikalstama veika padares asmuo visiškai ar iš dalies atlygina arba pašalina padaryta turtine žala.

Pažymetina, kad teismas gali, bet neprivalo skirti švelnesnes, nei istatymo numatyta, bausmes. Taciau nustates pagrindus, leidžiancius taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, teismas privalo švelnesnes bausmes skyrimo galimybe apsvarstyti ir parinkti tokia valstybes prievartos priemone, kuri butu adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir atitiktu šiame straipsnyje esancias salygas, nurodancias i kaltininko asmenybes mažesni pavojinguma. Šiu aplinkybiu nustatymas bei tinkamas ivertinimas yra vienas iš klausimu, svarstytinu nustatant bausmes ruši bei jos dydi.

Apeliantai skunduose teigia, kad, skirdamas nuteistajam bausme, teismas neivertino visu bylos aplinkybiu. Taciau teiseju kolegija mano priešingai. Teismas atsižvelge ne tik i BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytas privalomas salygas, leidžiancias kaltininkui skirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino didžiaja dali turtines žalos nukentejusiesiems, rizikingas pacios nukentejusiosios elgesys), bet ir i visas kitas bylos aplinkybes: kaltininko asmenybe (yra jauno amžiaus, neteistas, dirba, mokosi), padarytas neatsargus nusikaltimas. Be to, aplinkybe, jog nuteistasis R. F. iš karto po ivykio kviete policijos pareigunus ir greitaja medicinos pagalba, taip pat mažina padarytos veikos pavojinguma bei rodo nuteistojo psichini santyki su padaryta neteiseta veika.

Teiseju kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelges i bylos aplinkybiu visuma, kuri, nežiurint padaryto labai sunkaus nusikaltimo, mažina nuteistojo asmenybes pavojinguma parodancius požymius, i kitas byloje nustatytas BK 62 straipsnio taikymo salygas, padare pagrista išvada, jog kaltinamajam R. F. skirtina švelnesne, negu numatyta istatymo sankcijoje, bausmes rušis – laisves apribojimas. Nagrinejamoje byloje teismas nustate pakankamai aplinkybiu, kurios mažina R. F. asmenybes ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma. Atkreiptinas demesys i tai, kad byloje nustatytos net trys R. F. atsakomybe lengvinancios aplinkybes - prisipažino padarius nusikaltima, gailisi del savo elgesio, atsipraše nukentejusiuju (LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ), savo noru atlygino didžiaja dali turtines žalos nukentejusiesiems (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.), rizikingas pacios nukentejusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Be to, pirmosios instancijos teismas ivertino ir kaltinamojo elgesi po ivykio, t.y. kaltinamasis iš karto po ivykio neliko abejingas ir iškviete policijos pareigunus ir medicinos pagalba, t.y. nepasišalino iš ivykio vietos, nebego nuo policijos pareigunu ir savo veiksmais nesieke išvengti baudžiamosios atsakomybes. Be to, R. F. teismo posedžio metu atsipraše nukentejusiuju. Nagrinejamoje byloje R. F. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. F. anksciau neteistas, administracine tvarka baustas viena karta, i priklausomybiu ligu centra neirašytas, mokosi, dirba. Visi šie duomenys tik teigiamai apibudina R. F. asmenybe. Išdestytos aplinkybes patvirtina tai, kad R. F. veiksmai vertintini kaip BK 62 str. 1 d. numatytos salygos, kurios leistu teismui taikyti šio straipsnio nuostatas ir ju pagrindu R. F. skirti bausme, kuri butu švelnesne, nei numatyta istatyme, todel teismas šias baudžiamojo istatymo normas pritaike pagristai.

Nuosprendžio turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismo apsisprendima skirti kaltinamajam R. F. švelnesne nei BK 281 str. 5 d. numatyta bausmes ruši - laisves apribojima - iš esmes nuleme tai, kad jis yra neteistas, padare neatsargu nusikaltima, atsižvelge i jo atsakomybe lengvinancias aplinkybes ir jo asmenybe, jog kaltinamasis dirba, mokosi, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar santaupu neturi. Kolegija konstatuoja, kad teismas nuosprendyje išsamiai motyvavo, kodel kaltinamajam R. F. yra pagrindas taikyti BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p. nuostatas ir paskirti jam švelnesne bausmes ruši, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padaryta nusikalstama veika. Taigi, aukšciau paminetos aplinkybes suteike pakankama pagrinda teismui paskirti švelnesne bausme, negu numatyta istatymo. Ivertinus BK 54 str. 2 d. paminetas aplinkybes, R. F. teistumo nebuvima, aukšciau išvardintus bylos duomenis, teiseju kolegijos nuomone, BK 41 str. numatyti bausmes tikslai bus pasiekti R. F. paskyrus švelnesne bausmes ruši, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padaryta nusikalstama veika, t.y. paskyrus laisves apribojima.

Teiseju kolegija, ivertinusi nuosprendyje ir šioje nutartyje išdestytus motyvus, daro išvada, jog BK 62 straipsnyje esancios švelnesnes, negu istatymo numatyta, bausmes skyrimo išimtine taisykle R. F. pritaikyta tinkamai. Paskirta laisves apribojimo bausme neprieštarauja proporcingumo principui ir šiuo atveju yra tinkamiausia priemone kriminalines bausmes paskirciai realizuoti, del to nebus pažeisti nukentejusiuju asmens interesai.

Apeliantai, prašydami nuteistajam skirti realia laisves atemimo bausme, skunduose teigia, kad teismas nepagristai R. F. atsakomybe lengvinancias aplinkybes pripažino tai, kad nuteistasis savo noru atlygino didžiaja dali turtines žalos nukentejusiesiems (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.) ir rizikinga pacios nukentejusiosios elgesi (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija su tokiais argumentais taip pat nesutinka.

Pagal baudžiamaji istatyma kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padaryta žala (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Taigi istatymas šiuo atveju reikalauja atlyginti ar pašalinti visa nusikaltimu padaryta žala. Kita vertus, BK 59 str. 2 d. nedraudžia teismui pripažinti atsakomybe lengvinancia aplinkybe ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dali nuostoliu ar pašalina dali žalos. Pagal teismu formuojama praktika tais atvejais, kai kaltininkui valdant ar naudojant transporto priemone, kuri yra drausta privalomuoju civilines atsakomybes draudimu, nukentejusiesiems asmenims padaroma turtine ar neturtine žala, ir žala Transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 11 straipsnio 1 dalies nustatytose ribose atlygina draudimo imone (draudikas), o likusia dali – pats kaltininkas (draudejas), teismas toki dalini žalos atlyginima pripažista kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad UADB „ERGO Lietuva“ istatymo nustatytose ribose atlygino visus nukentejusiuju A. B., J. B. ir V. B. reikalavimus del nuteistojo R. F. nusikalstamais veiksmais padarytos turtines bei dalies neturtines žalos (1 t., b.l. 191-195; 2 t., b. l. 16-17) bei, kad nuteistasis R. F. gera valia dar ikiteisminio tyrimo metu nukentejusiajam A. B. sumokejo 2000 Lt neturtines žalos. Vadinasi, nukentejusiesiems beveik visa buvo atlyginta turtine žala ir dalis neturtines žalos. Be abejones, 2000 Lt nukentejusiajam A. B. atlygintos neturtines žalos dalis – maža dalis tos, kokios visi nukentejusieji praše savo civiliniais ieškiniais. Tik teismui yra suteikta teise nustatyti teisinga pinigine kompensacija už patirta skriauda, dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir pan. Be to, negalima neatsižvelgti ir i ta aplinkybe, jog žala padaryta del neatsargumo. Konkreciu atveju, sprendžiant klausima, ar pripažinti R. P. atsakomybe lengvinancia aplinkybe jo savanoriška dalini žalos atlyginima nukentejusiems asmenims, butina vertinti ne individualu, o bendra jo požiuri i visus nukentejusiuosius ir nusikalstama veika jiems padarytas žalas. Taigi, kolegija, atsižvelgusi i visas aptartas ir byloje nustatytas aplinkybes, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino apeliantu gincijamas nuteistojo R. F. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, kad jis savo noru atlygino dali padarytos žalos.

Apeliantai taip pat nesutinka su teismo argumentais del nukentejusiosios K. B. rizikingo elgesio ir mano, kad nera jokio pagrindo pripažinti šia aplinkybe R. F. atsakomybe lengvinancia. Skunduose teigiama, kad teismas, visiškai nepagristai iš kaltinimo pašalines aplinkybe, jog kaltinamasis pažeide Keliu eismo taisykliu 37 p. reikalavimus, tai yra, kad pesciosios partrenkimas ivyko pesciuju perejos ribose, neivertino byloje esanciu irodymu visumos ir prieme neteisinga sprendima. Teiseju kolegija šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagristus.

LR BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas ivertina irodymus pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamasi istatymu. Pažymetina, kad teiseju kolegija nenustate, kad byloje butu pažeistos BPK 20 str. 5 d. nustatytos irodymu vertinimo taisykles ar nuosprendis paremtas irodymais, neišnagrinetais teisiamajame posedyje. Laikydamasis (duomenys neskelbtini) str. reikalavimu, teismas išvadas grinde byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais irodymais.

Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto išvados, joje nurodyta, R. F. pesciaja K. B. partrenke prieš ant kelio gulincia juoda kepure, tiketina pesciuju perejos ribose ar šalia jos, dešineje eismo juostoje. Taip pat ekspertas nurode, jog vairuotojo R. F. veiksmai - artejo prie pesciuju perejos viršydamas leistina greiti, nepraleido tiketina pesciuju pereja ejusios pesciosios K. B. ir partrenke ja, techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga šiam eismo ivykiui kilti. Taciau specialistas taip pat nurode, kad pesciosios K. B. veiksmai - ejo tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože, tiketina per nereguliuojama pesciuju pereja, neisitikinus, jog tai daryti saugu, neturint šviesa atspindincio atšvaito, techniniu požiuriu turejo priežastini ryši eismo ivykio kilimui (t. 1, b.l. 49-53).

Taigi, kaip matyti iš specialisto išvados, tiek vairuotojo R. F. veiksmai, tiek ir pesciosios K. B. veiksmai, jog tamsiu paros metu ejo neapšviestame kelio ruože, neturint šviesa atspindincio atšvaito ir neisitikinus jog tai saugu, techniniu požiuriu turejo priežastini ryši eismo ivykio kilimui. Tai yra, specialisto išvadoje kaip lygiaverte priežastis eismo ivykiui kilti yra nurodyti ir vairuotojo R. F., ir pesciosios K. B. veiksmai. Pažymetina, kad pestieji, kirsdami pesciuju pereja privalo pradeti eiti pereja tik isitikine, kad tai daryti yra saugu, juolab, neturint šviesa atspindincio atšvaito, ir kaip šio atveju einant neapšviestame kelio ruože. Ta aplinkybe, jog nukentejusioji ejo butent per pesciuju pereja, nera nustatyta. Šios aplinkybes nepatvirtina jokie objektyvus duomenys. Pažymetina, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis negali buti paremtas speliojimais ir prielaidomis. Visos abejones yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Kadangi ši aplinkybe, kad kaltinamasis nukentejusiaja partrenke pesciuju perejoje, bylos duomenimis nera pagrista, o kaltinamojo kalte negali buti paremta abejonemis, todel darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai iš kaltinimo pašalino šia aplinkybe - „tiketina pesciuju perejos ribose“ (KET 37 p. reikalavimo pažeidimas). Teiseju kolegijos nuomone, atsižvelgdamas i išdestytas aplinkybes ir motyvus pirmosios instancijos teismas pagristai R. F. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažino ir rizikinga pacios nukentejusiosios elgesi (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Del nukentejusiuju skundu argumentu del neturtines žalos atlyginimo

LR BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, kuris pripažintas nukentejusiuoju, turi teise reikalauti, kad butu nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstama veika padares asmuo, taip pat gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima.

Vienas šios teises realizavimo budu – civilinio ieškinio itariamajam, kaltinamajam arba už itariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Toki ieškini turi teise pareikšti asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos. Taigi, BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti itariamajam ar kaltinamajam arba už itariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. Teismas ji nagrineja kartu su baudžiamaja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, irodinejamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisini reglamentavima patikslina nustatydama, kad, kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta civilini ieškini arba ji atmeta.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. F. yra kaltas del eismo ivykio ir kilusiu pasekmiu –žuvo žmogus, todel teismas pagristai priteise nukentejusiesiems A. B., J. B. ir V. B. atsiradusia neturtine žala.

Teiseju kolegijos nuomone, civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo iš nuteistojo R. F. pagal nukentejusiuju A. B., J. B. ir V. B. prašyma byloje išnagrinetas vadovaujantis istatymu –esant paminetame BPK 109 straipsnyje nustatytoms salygoms.

Neturtine žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dali – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtines žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, nes neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma, todel turi buti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasine ir fizine skriauda. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel teismas, spresdamas del priteistinos neturtines žalos dydžio, privalo atsižvelgti i CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, nukentejusiojo elgesi ir jo turtine padeti bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo principas ipareigoja, kad asmeniui padaryta žala butu visiškai atlyginta, taciau butinai atsižvelgia ir i žala padariusio asmens turtine padeti, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrecioje situacijoje butina vertinti pagal apdairaus, rupestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvacioje situacijoje etalona (CK 1.5 straipsnis).

Iš bylos duomenu matyti, kad išvardytu vertybiniu kriteriju visuma vadovavosi pirmosios instancijos teismas nukentejusiajam A. B. nustatydamas 20 000 Lt, o J. B. ir V. B. po 7 000 Lt neturtines žalos atlyginimo dydžius, todel teiseju kolegija konstatuoja, kad teises normos, reglamentuojancios neturtines žalos atlyginima, buvo taikytos tinkamai.

Teiseju kolegija, ivertinusi teismo nuosprendyje aptartu neturtines žalos dydžio nustatymo kriteriju visuma, mano, kad nukentejusiajam A. B. nustatytas 20 000 Lt, o J. B. ir V. B. po 7 000 Lt neturtines žalos dydžiai atitinka teisingumo, protingumo ir sažiningumo principus. Nustatydamas neturines žalos dydžius teismas atsižvelge i tai, kad i jos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas aplinkybes, turincias reikšmes bylai spresti bei i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatydamas neturines žalos dydi teismas ivertino ir tai, kad pati nukentejusioji buvo neatsargi ir neatidi, t.y. pacios nukentejusiosios K. B. neatsargus elgesys, nepakankamas atidumas neapšviestame kelio ruože darganotu metu, einant be atšvaito, tamsiai apsirengus. Be to, kolegijos nuomone, nustatant neturtines žalos dydi, vis tik reikšmes turejo ir tos aplinkybes, jog ivykio metu kaltininkas buvo blaivus, jo automobilis buvo tvarkingas, veika padaryta neatsargiai. Todel istatymas numato, jog tokiais atvejais žalos atlyginimo dydis gali buti mažinamas (CK 6.253 str. 1, 5 d., 6.282 str. 1 d.).

Pažymetina ir tai, jog vienas iš kriteriju, reikšmingu neturtines žalos dydžiui nustatyti, taip pat yra žala padariusio asmens kalte. Kalte civilineje atsakomybeje pasireiškia tycia ar neatsargumu, o pastarasis skirstomas i paprasta ar dideli neatsarguma. Nustatydamas neturtines žalos dydi teismas turi atsižvelgti i žala padariusio asmens kalte, ypac i kaltes forma. Nagrinejamu atveju kaltininko nusikalstama veika priskiriama prie neatsargiu, t.y. kaltininkas samoningai nesieke sukelti tokiu pasekmiu - žmogaus mirties. Asmeniui veikiant tycia, t. y. siekiant padariniu, yra padaroma didesne neturtine žala nei neatsargios kaltes atveju, kai samoningai nesiekiama sukelti dvasiniu ir moraliniu išgyvenimu. Todel nustatydamas neturtines žalos atlyginimo dydi teismas ivertino tai, kad nuteistasis R. F. yra gana jauno amžiaus, neteistas, dirba, mokosi, del padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsipraše nukentejusiuju, padaryta turtine žala praktiškai atlyginta, bei nors ir nežymia, bet dali neturtines žalos atlygino, t.y. žala padariusio asmens pasirengima ir nora atlyginti padaryta žala. Teismas taip pat ivertino ir kaltinamojo elgesi po eismo ivykio ir teisminio proceso metu. Nors sukeltos pasekmes – žmogaus mirtis – negali buti pašalintos, sumažintos, laikytinos paciomis sunkiausiomis, taciau teismas padare teisinga išvada, jog ivertinus nukentejusiuju ir ju šeimos nariu itin glaudžius santykius su žuvusiaja, teisingiausia, protingiausia ir sažiningiausia nukentejusiajam A. B. nustatyti 20 000 Lt, kadangi jo ir žuvusiosios santykiai buvo žymiai glaudesni ir artimesni, jie kartu gyveno, o V. B. ir J. B. po 7 000 Lt neturtines žalos atlyginimo dydžius, ivertinus tai, jog pastarieji nuolat su žuvusiaja motina negyveno, santykiai nebuvo tiek artimi kaip brolio A. B.. Be to, teismas pagristai iš nustatytu sumu minusavo draudimo kompanijos išmoketas sumas ir kaltinamojo atlyginta dali neturtines žalos. Todel kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtines žalos dydžiais, nes teismas vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamos praktikos baudžiamosiose bylose nustatant neturtines žalos dydi.

Del proceso išlaidu

Prie apeliacinio skundo nukentejusysis A. B. pateike 1000 Lt pinigu priemimo kvito kopija už atstovavima ir apeliacinio skundo surašyma Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažines kaltinamaji kaltu, teismas priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi. Šios išlaidos yra laikomos proceso išlaidomis. Todel 1000 Lt atstovavimo išlaidos iš nuteistojo R. F. priteistinos nukentejusiajam A. B..

Ivertinant išdestyta, teiseju kolegija daro išvada, kad apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nepaneigia nuosprendžio pagristumo ir teisetumo, todel keisti ar naikinti Vilniaus miesto 4-o apylinkes teismo 2010 m. sausio 12 d. nuosprendžio nera teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutare:

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. R. ir nukentejusiuju A. B., J. B. ir V. B. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš R. F. 1000 (viena tustanti) litu nukentejusiajam A. B. advokato paslaugoms apmoketi.