Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje B. A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas administraciniu teisės pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 207⁹ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažeidėjas B. A. R., būdamas laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ leidėjo (duomenys neskelbtini) direktorius, šios visuomenės informavimo priemonės publikacijose: (duomenys neskelbtini), pateikė informaciją apie kandidatus į 2015 metų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius, atitinkančią išorinės politinės reklamos požymius, jos nepažymėdamas arba pažymėdamas netinkamai ir taip neužtikrino politinės kampanijos lygiateisiškumo, politinei reklamai skiriamų lėšų skaidrumo bei to, kad skaitytojai nebūtų klaidinami ir taip pažeidė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, 2010-09-07 Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu Nr. Sp-58 patvirtinto Politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašo 5, 7 ir 15 punktų nuostatas.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė G. P., paaiškino: kad ji buvo (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja. Surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame išdėstytą informaciją palaiko. Nurodė, kad komisija mano, kad tai tikrai yra politinės reklamos straipsniai, kurie buvo nepažymėti, nes juose yra konkrečiai kalbama apie kandidatus, ir visuomenė turėjo būti informuojama, kad tai yra politinė reklama. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) minimas laikraštis buvo leidžiamas trumpą laiko tarpą. Šis leidinys buvo nemokamas. Nurodė, kad protokolo surašymo procedūra nebuvo pažeista, nes surašant tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo protokolą, nėra būtina, kad dalyvautų asmuo, kuriam yra surašomas protokolas. Pagrindas yra tas, kad protokolas turi būti surašomas dviem egzemplioriais ir su protokolu turi būti supažindintas asmuo, kuriam buvo surašytas protokolas. Šios procedūros ir buvo laikomasi. Nurodė, kad protokolą įteikė M. Z., pagal B. A. R. prašymą, kuris protokolą į ligoninę nuvežė B. A. R., ant kurio pats R. ir pasirašė. Nurodė, kad nors kandidatų sąrašas buvo paskelbtas lapkričio 29 d., tačiau 2014 m. spalio 1 d. prasidėjo 2015 m. Savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos laikotarpis. Būtent nuo to laiko yra žiūrima, stebima kaip laikraščiai skleidžia informaciją, kaip jie visą tai pateikia.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė V. T. paaiškino, kad ji buvo (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė. Nurodė, kad palaiko išdėstytus pavaduotojos motyvus. Protokolas surašytas teisingai ir pažeidėjas turi atsakyti. Nurodė, kad protokolą surašė G. P., bet tai buvo ne vienos G. P. nuomonė. Prieš surašant protokolą kiekviename straipsnyje padaryti pažeidimai buvo svarstomi savivaldybės rinkimų komisijos posėdžiuose, o visi posėdžių protokolai yra perduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Nurodė, kad komisija pasielgė humaniškai, už kiekvieną straipsnį protokolų nerašė, antra, laikraščio leidėjo reikėjo ieškoti, internete jokių duomenų apie leidėją nebuvo įmanoma rasti, jis buvo užsislaptinęs, laikraštyje buvo nurodytas tik I. L. telefonas, kuri yra partijos sekretorė. Nurodė, kad iš prie bylos pridėto VRK sprendimo matyti, kad tai nebuvo vieninteliai pažeidimai, jie nebuvo atsitiktiniai, jie buvo sistemingi, periodiški. Atlikti tyrimą dėl kai kurių straipsnių yra perduota prokuratūrai. Nurodė, kad Savivaldybės rinkimų komisijai ji prisiekė tik gruodžio 2 d., o darbą savivaldybės rinkimų komisija pradėjo gruodžio 3 d. Iki to laiko visą stebėseną dėl paslėptos politinės reklamos atliko Vyriausioji rinkimų komisija. Apie surašytus visus administracinio teisės pažeidimo protokolus yra patvirtinta savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu.

Pažeidėjas B. A. R. iš esmės kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Laikraštį „(duomenys neskelbtini)“ jie leido nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Laikraštis buvo nemokamas. Nurodė, kad jie sudarė verslo planą ir jų tikslas buvo įsukti ir po to leisti laikraštį, tačiau pamatė, kad laikraštis yra nuostolingas, todėl jį leisti nutraukė, nes negavo reklamos, kurios tikėjosi gauti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo niša kitos nuomonės, todėl nutarė (duomenys neskelbtini) pradėti leisti kitą laikraštį, tikėjosi, kad žmonės susidomės. Sutartis su spaustuve buvo sudaryta tik iki Naujųjų metų, norėjo pabandyti leisti laikraštį tik 3 mėnesius. Pabandė, neišėjo, todėl nutraukė leisti laikraštį. Nurodė, kad jo nuomone buvo pažeista administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo procedūra. ATPK 259 str. nurodyta, kad protokolas turi būti surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šito padaryta nebuvo. Jis tuo metu gulėjo ligoninėje. Ligoninėje jam buvo įteiktas protokolas. Jis ligoninėje neturėjo galimybės pasiaiškinti, susipažinti su tais straipsniais. Nurodė, kad jų laikraščiuose buvo rašyta ne tik apie tuos žmones, kurie nurodyti protokole, bet buvo rašyta ir apie kitus žinomus žmones. Be to protokole minimi žmonės, tuo metu dar nebuvo patvirtinti kandidatais, jie kandidatais buvo patvirtinti tik lapkričio 29 d. (pateikė teismui sprendimą Nr. 2, b.l.30) Vyriausioji rinkimų komisija (toliau VRK) yra išleidusi rekomendacijas politinei reklamai, kur nurodoma, kad platinama informacija apie politinę partiją, kandidatus, kol ji nėra neįprastai dažna ar jai parengti nereikia finansinio indėlio, tokia reklama nelaikoma politine reklama. Laikraštyje straipsniai buvo rašyti trečiųjų asmenų ir jo nuomone tiems straipsniams galioja VRK rekomendacijos, taigi tai nėra politinė reklama. Nurodė, kad G. P. asmeniškai, pati manydama, kad yra padaryti pažeidimai, surašė protokolą. Tačiau jos nuomonė gali būti subjektyvi, todėl kelia abejonių. Pripažįsta, kad gal spausdindami tuos straipsnius pasielgė neatsargiai, nelabai galėjo numatyti pasekmių, negalėjo numatyti, kad į tuos dalykus reaguos. Mano, kad įtakos turėjo ir patirties stoka. Nurodė, kad dėl paties protokolo turinio, tai galima būtų pripažinti, kad jis kaltas, bet jų neatsargumas yra tame, nes manė, jog straipsnius rašo tretieji asmenys- korespondentai. O VRK rekomendacijose sakoma, kad straipsnius rašant tretiesiems asmenims, pasekmės nėra jokios sukeliamos. Taip pat straipsniuose buvo rašoma apie žmones, kurie dar tuo metu nebuvo patvirtinti kandidatais. Pasielgė neatsargiai neišnagrinėję kaip visi tie straipsniai bus vertinami iki galo.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad pažeidėjo kaltė įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), ISSN Lietuvos agentūros vadovės A. K. el. laišku (b. l. 6), publikacijomis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) kandidatų į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius sąrašu (b. l. 16, duomenys iš Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos internetinio tinklapio www.vrk.lt), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu (b. l. 17-18), 2015-04-22 LR Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu (b.l.28-29).

ATPK 207⁹ str. 1 dalyje nustatyta, kad politinės reklamos skleidimo reikalavimų, numatytų Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės, rinkimų ir Referendumo įstatymuose, nesilaikymas užtraukia baudą viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo vadovui arba kitam už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingam asmeniui nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.

B. A. R. kaltinimas yra pareikštas dėl Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnio 1 ir 2 dalies, 16 straipsnio 4 dalies nuostatų bei 2010-09-07 Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu Nr. Sp-58 patvirtinto Politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašo 5, 7 ir 15 punktų nuostatų pažeidimo. Įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014-10-18 iki 2015-01-01) 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad politinės kampanijos laikotarpiu politinė reklama turi būti teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad politinė reklama, politinės kampanijos laikotarpiu nepažymėta pagal teisės aktų reikalavimus arba pažymėta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, laikoma paslėpta politine reklama ir yra draudžiama. Už jos skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai politinę reklamą gali skleisti tik pagal visiems politinės kampanijos dalyviams vienodus įkainius ir sąlygas, pateiktus Vyriausiajai rinkimų komisijai. Politinės kampanijos laikotarpiu taikytini politinės reklamos įkainiai ir sąlygos negali būti teikiami, keičiami prasidėjus politinei kampanijai. Ne vėliau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios politinei reklamai taikytini įkainiai ir sąlygos gali būti pakeisti su Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimu. Vyriausioji rinkimų komisija įkainius nedelsdama paskelbia savo interneto svetainėje. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu Nr. Sp-58 patvirtinto Politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 ir 7 punktuose įtvirtinti analogiški reikalavimai politinės reklamos žymėjimui kaip ir Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Aprašo 15 punkte įtvirtintas reikalavimas viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams šio Aprašo nustatyta tvarka pažymėti visą politinei reklamai, rinkimų (referendumo) agitacijai skirtą informaciją (skelbimą, laidą, siužetą, filmą, kitą vaizdo ir (ar) garso kūrinį ir pan., nepriklausomai nuo jo transliavimo būdo (radijo, televizijos programoje, internete, lauko ekranuose, ekranuose, esančiuose viešajame transporte, kino teatruose ar kitose viešosiose vietose).

2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinė kampanija prasidėjo nuo 2014 m. spalio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimui Nr. XII-1096 „Dėl 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimų (Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 str. 13 d.).

Nustatyta, kad visi protokole nurodomi straipsniai buvo išspausdinti 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų kampanijos laikotarpiu.

Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 2 str. 8 dalyje yra apibrėžiama, kad politinė reklama valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. Įvertinus protokole nurodytų straipsnių turinį, tai, kad visi straipsniai gausiai iliustruoti kandidatų nuotraukomis, akivaizdu, jog šių straipsnių tikslas buvo propaguoti iškeltus kandidatus, formuoti teigiamą šių asmenų įvaizdį ir paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant už straipsniuose nurodomus kandidatus į (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės tarybą – (duomenys neskelbtini). Visose publikacijose yra skelbiama informacija apie tos pačios partijos, tai yra (duomenys neskelbtini), kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybą, kurios sąraše kandidatu į savivaldybės tarybą yra įrašytas ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas B. A. R. (kandidatas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodytos publikacijos negali būti vertinamos kaip įprastinio pobūdžio informacija, kadangi kiekviena publikacija buvo skiriama išimtinai vienam kandidatui į savivaldybės tarybos narius, publikacijoje pateikiami kandidatų biografijos faktai, informacija apie kandidatų išsilavinimą, darbinę veiklą, pomėgius, tam tikras vertybines nuostatas ir asmeninius siekius, taigi formuoja teigiamą kandidatų įvaizdį, ir nors publikacijose nėra užsimenama apie asmenų politinę veiklą, neaptariamos jų politinės programos, tačiau jos neabejotinai skatina rinkėjų motyvaciją balsuoti už straipsnyje aprašomus asmenis ir tokie straipsniai pripažintini politine reklama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. N-62-657-11 ir kt.). Vertinant straipsnių pobūdį, būtina atsižvelgti ir laikraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ leidimo aplinkybes. Iš viešai skelbiamos informacijos (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikraštis buvo leidžiamas trumpą laiką, jo leidyba iš esmės sutapo su vykusia politine kampanija, laikraštis buvo platinamas nemokamai. Šie duomenys netiesiogiai patvirtina, kad vienas iš laikraščio leidimo tikslų buvo būtent politinės reklamos skelbimas. Pats pažeidėjas taip pat pripažino, jog laikraštis buvo leidžiamas trumpą laiką, laikraštis buvo platinamas nemokamai.

Nustatyta, kad publikacijos teisės aktų nustatyta tvarka nėra pažymėtos kaip politinė reklama, nurodant lėšų šaltinį.

Minėta, kad pagal ATPK 207⁹ str. 1 d. už politinės reklamos skelbimo reikalavimų nesilaikymą atsakomybėn yra traukiamas viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo vadovas arba kitas už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingas asmuo. Nustatyta, kad laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ leidėjas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), kurios vadovas B. A. R., todėl jis laikytinas viešosios informacijos rengėjo ar platintojo (skleidėjo) vadovu ir atsakingu asmeniu už laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ turinį ir yra tinkamas atsakomybės pagal 207⁹ str. 1 d. subjektas.

Teismas daro išvadą, kad B. A. R., kaip laikraščio „(duomenys neskelbtini)” rengėjo (skleidėjo) vadovas, atsakingas už visuomenės informavimo priemonės turinį, vykstant rinkimų į Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybas kampanijai, nesilaikė politinės reklamos skelbimo reikalavimų, numatytų Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu Nr. Sp-58 patvirtinto Politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašo 5, 7 ir 15 p., laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdino publikacijas, turinčias politinės reklamos požymių, ir jos nepažymėjo nustatyta tvarka, todėl B. A. R. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 207⁹ str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokole B. A. R. buvo kaltinamas pažeidęs Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 dalį. Tačiau byloje nėra duomenų, kad B. A. R. būtų pažeidęs šioje įstatymo nuostatoje įtvirtintus reikalavimus, protokole net nenurodyti jokie konkretūs Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatas pažeidžiantys veiksmai (neveikimas), todėl iš B. A. R. suformuluoto kaltinimo šalintinas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimas.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo taip pat šalintinas epizodas dėl (duomenys neskelbtini) publikacijose (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos apie kandidatus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą ir tarybos narius, turinčią išorinės politinės reklamos požymių ir nepažymėtos nustatyta tvarka, kadangi nuo šių publikacijų išspausdinimo yra praėję daugiau nei 6 mėnesiai ir byloje nėra duomenų, kad nuobaudos už šiose publikacijose galimai nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos paskelbtą politinę reklamą skyrimo terminas įstatymo nustatyta tvarka buvo pratęstas (ATPK 35 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys , kad 2015-05-06 teismas nutartimi pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą šioje byloje iki bylos išnagrinėjimo iš esmės bet ne ilgiau kaip vieneriems metams skaičiuojant nuo 2014-11-08 (b.l.23);

Pažeidėjas teigia, kad buvo pažeistas ATPK 259 str. reikalavimas. Tačiau teismų praktikoje, dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje įtvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių užtikrinimo pasakytina, jog tokio asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl jei nagrinėjant bylą teisme asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, padarytų ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, negali būti naikinamas (žr. teismų praktikos biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, 57 - 59 p.).

Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pažeidėjas yra 72 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidėjas dirba, galiojančių nuobaudų neturi, už analogiškus pažeidimus anksčiau nebaustas (b. l. 4), ligotas (b. l. 31). Teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes daro išvadą, jog pažeidėjui skirtina sankcijoje numatyta nuobauda - minimali bauda.

Vadovaudamasi išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 224 str., 287 str. 1 d., 286 str., 288 str., 3022 str., 3024 str. 1 d., 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. A. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 207⁹ straipsnio 1 dalį nubausti 289,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos. Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 6460. Rekomenduotina baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus nedelsiant pristatyti protokolą surašiusiai institucijai – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkimų komisijai (duomenys neskelbtini).

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys pažeidėjo turtinę padėtį, kiti reikšmingi įrodymai, galintys turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, ji išieškoma priverstinai.