- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- N-444-476-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Advokatai
- Valdemaras Stančikas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Ž., atstovaujamo advokato Valdemaro Stančiko, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 18 d. nutarties R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Ž. 2007 m. gruodžio 27 d. pateikė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybai (toliau – ir Institucijai) prašymą išduoti laikiną leidimą vairuoti transporto priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2008 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 10-10-S-725 R. Ž. prašymo netenkino. Sprendime nurodė, kad laikinas leidimas vairuoti transporto priemones R. Ž. nebus išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 330 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog transporto priemonių vairuotojai <...> apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 27 d. konsultacija Nr. 12-K (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3, p. 257), kurioje numatyta, kad tokie asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl laikinojo leidimo naudotis atimta teise išdavimo.
Šalies argumentai
R. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2008 m. sausio 14 d. sprendimą ir įpareigoti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybą išduoti laikiną leidimą vairuoti transporto priemones tol, kol neįsiteisės teismo sprendimas dėl jo atžvilgiu priimto 2007 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. E 8325529 (b.l. 2-5). Nurodė, kad tiek ATPK 330 straipsnio 1 dalis, tiek Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 19 ir 76 punktai numato, kad vairuotojai, kurie vairavo transporto priemonę neblaivūs (girti) ar apsvaigę, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar jie apskundė nutarimą, ir jiems negali būti išduodamas laikinas leidimas naudotis atima teise. Tokia pat nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 27 d. konsultacijoje Nr. 12-K. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, nutarimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu priimtas ne dėl to, kad jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis, bet už tai, kad jis neva atsisakė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tikrintis neblaivumą (girtumą). Kadangi nutarime nėra konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo neblaivus, todėl mano, jog jam nepagrįstai buvo neišduotas prašomas leidimas. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad negalima plečiamai aiškinti imperatyvių įstatymo nuostatų. Tuo tarpu sprendimą neišduoti laikino leidimo vairuoti pareigūnas priėmė išplėsdamas imperatyvias ATPK 330 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo terminų skaičiavimą, todėl atsisakymas išduoti prašomą leidimą negalėtų būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 18 d. nutartimi R. Ž. skundo netenkino ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2008 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 10-10-S-725, kuriuo atsisakyta R. Ž. išduoti laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, jog tiek ATPK 330 straipsnio 1 dalis, tiek Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 19 ir 76 punktai numato, kad vairuotojai, kurie vairavo transporto priemonę neblaivūs (girti) ar apsvaigę, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar jie apskundė nutarimą, ir jiems negali būti išduodamas laikinas leidimas naudotis atima teise. Tokia pat nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 27 d. konsultacijoje Nr. 12-K.
Taip pat teismas pažymėjo, kad ATPK 126 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytos trys veikos, kurioms esant taikomos normoje numatytos sankcijos: 1) transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau); 2) neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tai, kad įstatymų leidėjas įtvirtino paminėtas veikas viename straipsnyje, rodo, kad šių veikų pavojingumas ir priešingumas teisei vertintinas vienodai, o tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kad asmens neblaivumas (girtumas) nebuvo nustatytas, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atsisakius tai padaryti, preziumuojama, kad asmuo vengia kilsiančios atsakomybės dėl to, kad yra neblaivus (girtas). Todėl už šias veikas numatytos sankcijos nėra diferencijuojamos. Dėl šios priežasties, padarius bent vieną iš anksčiau minėtos normos dispozicijoje nurodytų veikų, atsiranda tos pačios teisinės pasekmės, t.y. laikinas leidimas vairuoti transporto priemones neišduodamas.
Įvertinęs išanalizuotas teisės normas teismas konstatavo, kad Institucijos 2008 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. 10-10-S-725 atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas išduoti jam laikiną leidimą vairuoti transporto priemones buvo atmestas pagrįstai.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartimi, R. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo nutartį ir Institucijos sprendimą bei įpareigoti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybą išduoti laikiną leidimą vairuoti transporto priemones tol, kol neįsiteisės teismo sprendimas dėl jo atžvilgiu priimto 2007 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. E 8325529.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, jo nuomone, pažeidė ATPK 7 straipsnyje numatytą teisėtumo principą bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kadangi plečiamai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai aiškino imperatyvias ATPK 330 straipsnio 1 dalies ir Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 19 punkto nuostatas, reglamentuojančias nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymą, bei nepagrįstai jį prilygino asmeniui, kuriam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad leidus išduoti laikiną leidimą vairuoti transporto priemones asmenims, atsisakiusiems nustatyta tvarka tikrintis savo neblaivumą, blogesnėje padėtyje atsidurtų asmenys, kuriems patikrinimo metu buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis ir tokiu būdu neva būtų skatinama vengti neblaivumo patikrinimo, kadangi nutarimas atimti specialiąją teisę tokiu atveju būtų vykdomas po administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo išnagrinėjimo. Pažymi, kad asmenų, kuriems nustatomas sunkus neblaivumo laipsnis, girtumas tikrinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka policijos pareigūnų turimomis specialiosiomis priemonėmis arba pristačius asmenis į sveikatos priežiūros įstaigą ir dėl jų girtumo vėliau iš esmės nekyla jokių abejonių. Tuo tarpu asmenys, atsisakę tikrintis savo neblaivumą, yra traukiami administracinėn atsakomybėn vien tik dėl paties atsisakymo tikrintis fakto, nepriklausomai nuo to, ar sustabdymo metu jie buvo blaivūs ar girti. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiami nutartimi asmenis, atsisakiusius tikrintis neblaivumą, prilyginęs asmenims, kuriems patikrinimo metu buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, apelianto nuomone, pažeidė konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, kadangi sulygino asmenis esančius skirtingose padėtyse ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba atsiliepimu prašo R. Ž. apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančio Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. gruodžio 18 d. nutarimo matyti, kad R. Ž. už tai, kad jis 2007 m. lapkričio 4 d., 0.50 val., Žalgirio g., Vilniuje, įtariama neblaivus vairavo automobilį „Kia Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo, jo veiką kvalifikavus pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, buvo paskirta 2550 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių. Kadangi iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Ž. vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas minėto nutarimo priėmimo dieną, jis 2007 m. gruodžio 27 d. pateikė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybai prašymą išduoti laikiną leidimą vairuoti transporto priemones. Institucija 2008 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 10-10-S-725 R. Ž. prašymo netenkino savo sprendimą grįsdama ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostata bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 27 d. konsultacija Nr. 12-K (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3, p. 257).
Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas, užkerta kelią administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įgyti laikiną leidimą vairuoti transporto priemones iki sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.
Nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo pagrindinės nuostatos išdėstytos ATPK dvidešimt ketvirtajame skirsnyje. Jos yra taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja atskirų nuobaudų rūšių vykdymo proceso taisyklėms, nustatytoms šio kodekso dvidešimt penktajame – trisdešimt antrajame skirsniuose (ATPK 304 str. 1 d.).
ATPK dvidešimt ketvirtojo skirsnio 304 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra administracinių nuobaudų vykdymo taisyklė, kad, apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas. ATPK dvidešimt devintajame skirsnyje, kuriame nustatytas nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo procesas, nėra specialios normos, nustatančios kitokią šios nuobaudos vykdymo tvarką, todėl, taikant ATPK 304 straipsnio 2 dalį, nutarimas atimti specialiąją teisę, jį apskundus, turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas.
Pagal ATPK 27 straipsnį asmeniui suteikta specialioji teisė gali būti atimta ribotam laikui: nuo vieno mėnesio iki penkerių metų. Remiantis ATPK 295 straipsniu, skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, todėl termino atimti specialiąją teisę skaičiavimas nutarimo apskundimo atveju taip pat turi būti sustabdomas iki skundo išnagrinėjimo. Išimtis iš šios taisyklės – vykdymo terminų skaičiavimas ATPK 330 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, t. y. kai šiame straipsnyje nurodyti asmenys padarė pažeidimus būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 76 ir 19 punktuose, kur nustatyta, kad priėmus nutarimą skirti administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – laikino leidimo vairuoti transporto priemones galiojimas pratęsiamas iki baigsis nutarimo byloje apskundimo terminas arba iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai teisė vairuoti transporto priemones atimama už transporto priemonių vairavimą vairuotojui esant neblaiviam arba apsvaigusiam. Tokie asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl laikinojo leidimo vairuoti transporto priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 27 d. konsultacija Nr. 12 – K, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N11-74/2005, Nr. N3-1136/2005).
Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs administracinių nuobaudų vykdymą reglamentuojančias teisės normų nuostatas ir ATPK 126 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas veikas savo nutartyje asmenis, atsisakiusius neblaivumo patikrinimo, prilygino asmenims, kuriems nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, konstatavęs, kad „nepriklausomai nuo to, kad asmens neblaivumas (girtumas) nebuvo nustatytas, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atsisakius tai padaryti, preziumuojama, kad asmuo vengia kilsiančios atsakomybės, dėl to, kad yra neblaivus (girtas)“, todėl padarius bent vieną iš ATPK 126 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytų veikų, atsiranda tos pačios teisinės pasekmės, t.y. laikinas leidimas vairuoti transporto priemones neišduodamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai plečiamai aiškino administracinių nuobaudų vykdymo procesą reglamentuojančius teisės aktus.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra suformavęs praktikos, kad vairuotojai, vengę pasitikrinti neblaivumą, prilyginami asmenims vairavusiems transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Priešingai, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, vairuotojai, vengę pasitikrinti neblaivumą, negali būti prilyginami asmenims vairavusiems transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų (žr. pvz. LVAT 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3–1943/2007). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudžiama plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę nustatančias teisės normas ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau negu ją numatė įstatymų leidėjas (žr. pvz. LVAT 2004 m. spalio 19 d nutartis administracinėje byloje Nr. N7-1148-04, LVAT 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3- 1004/2006). Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, plečiamai aiškinant imperatyvias įstatymo normas, ypač normas dėl nuobaudų skyrimo, būtų pažeistas vienas kertinių teisės principų – teisėtumas, kurio turinys atskleistas ATPK 7 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka; administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo; tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus (žr. pvz. LVAT 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1881-07). Toks aiškinimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ne kartą pabrėžtą teisinio tikrumo principą (žr. pvz. 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai), bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino administracinę atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė neteisėtus sprendimus. Atsižvelgus į tai, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2008 m. sausio 14 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis panaikinama. R. Ž. prašymas įpareigoti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybą išduoti jam laikiną leidimą vairuoti transporto priemones teisiškai nebėra aktualus, todėl netenkintinas, kadangi teismo sprendimas, kuriuo R. Ž. už pažeidimo numatyto ATPK 126 straipsnio 3 dalyje padarymą buvo paskirta 2550 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, jau yra įsiteisėjęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr.⁴⁴⁴ - 476/2009).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsniu,
nutaria:
R. Ž., atstovaujamo advokato Valdemaro Stančiko, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2008 m. sausio 14 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti.
R. Ž. prašymo įpareigoti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybą išduoti jam laikiną leidimą vairuoti transporto priemones netenkinti.
Nutartis neskundžiama.