- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2YT-7631-820/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02886-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės
- Kategorijos
- 2.2.1.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui ir išvadą duodančiai institucijai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškimo dalykas ir pagrindo santrauka
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (dalykas):
1.1. Panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. Išvadą Nr. A136-3213/20(2.4.1.51-AD1) Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo.
1.2. Įpareigoti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti parwiškėjos pavardę iš „S.“ į „T.“.
2. Pareiškėja nurodė, jog ji daugiau nei 20 metų nebegyvena Lietuvoje ir nebenori turėti savo buvusio sutuoktinio pavardės „S.“. Gyvenant užsienyje tokia pavardė pareiškėjai kelia daug nepatogumų - rašoma su klaidomis, sunkiai ištariama.
3. Pareiškėja nurodo, jog jos seneliai iš motinos pusės buvo C. – V. C. ir V. C.. Pareiškėja prašo leisti jai pasikeisti pavardę į senelio V. C. pavardę „C.“ tik sutarptautinus „T.“. Pareiškėjos teigimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius nepagrįstai atsisakė, tuo pažeisdamas pareiškėjos ir jos šeimos privatų gyvenimą, pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus bei sudaro sąlygas kilti reikšmingoms neigiamoms pasekmėms pareiškėjai dėl sudėtingos pavardės naudojimo užsienio valstybėje. Dėl šios priežasties pareiškėjos vaikai J. S. ir A. M. S. patiria daug nepatogumų, pareiškėjai buvusio sutuoktinio pavardė kelia daug neigiamų prisiminimų. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje pripažįsta, jog asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis.
II. Suinteresuoto asmens atsikirtimų santrauka
4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
5. Nurodė, jog įtvirtintas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės keisti pavardės į bet kokią sugalvotą pavardę, todėl pareiškėjos prašymas pakeisti jos pavardę „S.“ į „T.“ buvo atmestas.
III. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka
6. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog pareiškėjos prašymas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl neturėtų būti leidžiama asmeniui turėti susigalvotos pavardės. Asmens pavardė, skirtingai nei vardas, yra paveldima ir rodo asmens priklausomybę šeimai. Pagal teisės aktus tinkama yra pageidauti pavardės, kuri priklauso kaip prigimtinis paveldas arba teisė ją turėti įgyjama santuokos metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
7. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
8. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
9. Iš pateiktų byloje dokumentų matyti, jog pareiškėjos pavardė – „S.“.
10. Iš Lietuvis valstybės istorijos archyvo pažymėjimo matyti, jog pareiškėjos motina B. C. ištekėjusi pasirinko vyro pavardę ir tapo K. Pareiškėjos motinos tėvai V. C. ir V. C.
11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius skundžiama 2020 m. gruodžio 2 d. išvada Nr. A136-3213/20(2.4.1.51-AD1) (toliau tekste – Išvada arba skundžiama išvada) atmetė pareiškėjos prašymą pakeisti jos pavardę iš S. į T., motyvuodami tuo, jog nėra tam teisinio pagrindo, kad pareiškėja nepateikė civilinės būklės aktų, liudijančių, kad pareiškėjos protėviais turėjo jos pageidaujamą įgyti pavardę.
12. CK 3.281 straipsnis numatyto, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina teisingumo ministras.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. CK 2.20 straipsnio 3 dalis nustato, jog fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai.
14. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę jam sudarytame civilinės būklės akto įraše teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka. Vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir šių asmens duomenų keitimo civilinės būklės aktų įrašuose tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 ,,Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės. Taisyklių 9 punkto pagrindu gali būti pakeista pavardė, jeigu: 9.1 nori turėti tėvų pavardę; 9.2 nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę; 9.3 nori turėti dvigubą pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių: iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės), iš dviejų skirtingų kiekvieno iš tėvų vienanarių pavardžių; 9.4 nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (buvusio ar esamo rūpintojo) pavardę; 9.5 turi pavardės formą, neatitinkančią jo lyties; 9.6 pasikeitė pavardę užsienio valstybėje; 9.7 nori turėti kitokį pavardės variantą, jeigu tradicinėje vartosenoje yra trumpesnis nepriesaginis ar kitoks priesaginis tos pavardės variantas; 9.8 po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; 9.9 po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; 9.10 nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę; 9.11 nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai; 9.12 nori vietoj savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės įgyti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę.
15. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius savo išvadoje nurodė, jog moterų pavardės sudaromos vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“, kuriame nustatyta, kad moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis –ienė, -(i)uvienė, arba nenorint nurodyti šeiminės padėties pavardė sudaroma su galūne –ė.
16. Pareiškėja prašo jos pavardę pakeisti į senelio V. C. turėtą pavardę „C.“ tik ją sutarptautinus „T.“. Sutiktina su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atsiliepime į pareiškimą nurodytais argumentais, kad asmens pavardė, skirtingai nei vardas, yra paveldimasis asmenvardis, asmenvardis, rodantis priklausymą šeimai, moterų pavardės lietuvių kalboje visuomet turi galūnę –ė. Pareiškėjos senelio pavardė „C.“ ir pareiškėjos norima turėti pavardė „T.“ yra visiškai nepanašios nei fonetiškai, nei gramatiškai. Pareiškėjos norima turėti pavardė vertintina, kaip pareiškėjos sukurta ar pasirinktina, tačiau niekaip nesusijusi su pareiškėjos senelio pavarde „C.“. Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad jos buvusio sutuoktinio pavardė gali pareiškėjai kelti nemalonius jausmus, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja turi teisę pasikeisti turimą pavardę į bet kokią pasirinktą pavardę.
17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos, pavardžių sudarymo taisykles. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti sugalvotų ar pageidaujamų pavardžių, kurios nėra susiję su asmeniu, asmens tėvais ar protėviais, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.
18. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. išvados Nr. A136-3213/20 (2.4.1.51-AD1) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.