Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-02-02 · Administracinė byla Nr. I1-433-342/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-02
Bylos Nr.
I1-433-342/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02312-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-433-342/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02312-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 2 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovė) 16 000 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas nurodo, jog nuo 2018-11-21 atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau - ir Pravieniškių PN-AK). Teigia, kad per minėtą laikotarpį sukaupęs didesnę sumą pinigų, kreipėsi raštu ir net kelis kartus žodžiu į Pravieniškių PN-AK dėl testinės burnos ertmės, dantų gydymo procedūros. Pažymi, jog 2020-01-27 pateko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) dėl sutrikusios skrandžio ir žarnyno veiklos, kuris atsirado dėl pastovaus alkio ir prastai sukramtomo maisto. Nurodo, kad į prašymą suteikti dantų protezavimo paslaugą Pravieniškių PN-AK atsakė formaliai. Paaiškina, jog dėl šešiolikos dantų neturėjimo negali gerai sukramtyti maistą, todėl patiria pastovius skrandžio ir žarnyno skausmus , tai taip pat apsunkina turimą darbą, gali privesti prie išsekimo. Nurodo, kad pagal dienotvarkę Pravieniškių PN-AK pavalgymui valgykloje skiriama 15 min, kurių metu niekaip nespėja sukramtyti maisto. Teigia, kad ilgesnis valgymo laikas, maisto išsinešimas į gyvenamąsias patalpas negalimas. Tvirtina, kad pastoviai jaučiasi alkanas, pradėjo sirgti ligomis, patiria psichologinį spaudimą. Mano, kad šios sąlygos, ypač atsižvelgiant į jų trukmę, laikytinos nežmoniškomis.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pažymi, kad nors pareiškėjas skunde nurodo, jog nuo 2018-11-21 atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK sukaupė asmeninių lėšų, kurių suma galėtų padengti dantų protezavimo išlaidas, tačiau 2019-09-23 namams teiktame prašyme Nr. 70(5)-587 prašo suteikti nemokamas stomatologo paslaugas dantų protezavimui, nes už stomatologo paslaugas apmokėti savomis lėšomis neturi galimybės. Nurodo, kad 2019-10-24 raštu Nr. 7-5563 atsisakė pareiškėjui suteikti dantų protezavimo paslaugą, nurodant priežastis: dantų protezavimas nėra priskirtas ambulatorinėms odontologinėms paslaugoms ir tokios paslaugos laisvės atėmimo vietų įstaigose neteikiamos; dantų protezavimo paslaugos nepriskiriamos specializuotai būtinajai medicinos pagalbai.

Paaiškina, jog dantų protezavimas yra kompensuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005-11-21 įsakymu Nr. V-890 „Dėl dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – ir Aprašas). Pažymi, kad Apraše numatyta, kad dantų protezavimą, kompensuojamą iš PSDF turi teisę gauti šie apdrausti asmenys: asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius; asmenys, kurie yra pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais; vaikai; asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos. Teigia, kad pareiškėjas nėra priskirtas nei vienai asmenų kategorijai turinčiai teisę gauti dantų protezavimo paslaugas apmokant iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad negali pavalgyti, nes nespėja, nurodo, kad jis netikslus, kadangi Pirmajame sektoriuje, kur pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, valgykloje yra specialiai nupirkti maisto smulkintuvai, kuriais asmenys, turintys sunkumų su kramtymu, gali susismulkinti savo maisto davinį.

Daro išvadą, kad iš aukščiau išdėstyto ir iš pateikiamų dokumentų matyti, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymi ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktų. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Mano, jog nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų. Argumentuoja, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Mano, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Pažymi, jog pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą bei j uždarosios zonos kameras. Argumentuoja, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžia, kad šiuo atveju nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis galimai patyrė Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

Pareiškėjas savo skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad nuo 2018-11-21 atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, jam buvo atsisakyta suteikti dantų protezavimo paslaugą, todėl negali gerai sukramtyti maistą, patiria pastovius skrandžio ir žarnyno skausmus, tai taip pat apsunkina turimą darbą, gali privesti prie išsekimo. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pagal dienotvarkę Pravieniškių PN-AK valgymui valgykloje skiriama 15 min, kurių metu niekaip nespėja sukramtyti maisto.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar Pravieniškių PN-AK (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktas pareiškėjo 2019-09-23 prašymas (b. l. 18) patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas suteikti nemokamą medicininę pagalbą – stomatologo paslaugas, protezavimui. 2019-09-23 prašyme pareiškėjas pažymėjo, jog už stomatologo paslaugas sumokėti savo lėšomis galimybių neturi. Iš Pravieniškių PN-AK 2019-10-24 sprendimo (b. l. 17) matyti, kad pareiškėjo 2019-09-23 prašymas nebuvo tenkintas, nurodant, jog dantų protezavimas nėra priskirtas ambulatorinėms odontologinėms paslaugoms ir tokios paslaugos laisvės atėmimo vietų įstaigose neteikiamos; dantų protezavimo paslaugos nepriskiriamos specializuotai būtinajai medicinos pagalbai.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjas 2020-01-29 skundu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija), teigdamas, kad atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, jam buvo atsisakyta suteikti protezavimo paslaugas, jis dėl dantų neturėjimo blogai sukramto maistą, susirgo skrandžio ir žarnyno ligomis. Komisijos 2020-08-17 sprendimu (b. l. 6 – 8) nuspręsta, jog atlygintina žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjui nebuvo padaryta, pareiškėjo prašymas atlyginti neturtinę žalą netenkintas. Komisija aptariamame sprendime pažymėjo, jog pareiškėjas vadovaujantis aktualiais teisės aktais nėra priskirtas nei vienai asmenų kategorijai turinčiai teisę gauti dantų protezavimo paslaugas, apmokamas iš PSDF lėšų.

Pareiškėjas į bylą neteikia duomenų, o teismas nenustatė, kad anksčiau aptarti Pravieniškių PN-AK 2019-10-24 sprendimas, Komisijos 2020-08-17 sprendimas įstatymų nustatyta tvarka yra nuginčyti. Atsižvelgiant į tai, jog nurodyti atsakovės atstovo sprendimas nėra nuginčytas, o Komisija 2020-08-17 sprendimu pripažino, jog pareiškėjas vadovaujantis aktualiais teisės aktais nėra priskirtas nei vienai asmenų kategorijai turinčiai teisę gauti dantų protezavimo paslaugas, apmokamas iš PSDF lėšų, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis per minėtą laikotarpį sukaupęs didesnę sumą pinigų, kreipėsi raštu ir net kelis kartus žodžiu į Pravieniškių PN-AK dėl testinės burnos ertmės, dantų gydymo procedūros, pažymėtina, jog iš Komisijos 2020-08-17 sprendimo ir pareiškėjo 2019-09-23 prašymo turinio matyti, kad jis Pravieniškių prašė suteikti nemokamas stomatologo paslaugas, dantų protezavimui bei nurodo, kad už stomatologo paslaugas apmokėti savomis lėšomis neturi galimybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog anksčiau nurodyti pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad jis sukaupęs didesnę sumą pinigų, kreipėsi raštu ir net kelis kartus žodžiu į Pravieniškių PN-AK dėl testinės burnos ertmės, dantų gydymo procedūros, grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog pagal dienotvarkę Pravieniškių PN-AK valgymui valgykloje skiriama 15 min, kurių metu niekaip nespėja sukramtyti maisto. Atsakovės atstovas nurodė, kad įstaigos Pirmojo sektoriaus valgykloje yra specialiai nupirkti maisto smulkintuvai, kuriais galimi susismulkinti maisto davinį. Teismas pažymi, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą. Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas yra gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą, tačiau neteikia paaiškinimų, susijusių su maisto smulkintuvų naudojimusi (pvz., ar maisto smulkintuvai įstaigos valgykloje buvo ginčo laikotarpiu, ar ginčo laikotarpiu maisto smulkintuvais naudojosi (nesinaudojo), dėl kokių priežasčių jais nesinaudojo ir pan.). Pareiškėjas iš esmės nedetalizuoja aplinkybių, susijusių su maisto smulkintuvais. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu, kadangi byloje nėra duomenų, kad įstaigos, kuri veikia laikydamasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pareigūnai netinkamai elgėsi su pareiškėju. Pareiškėjo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis).

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo kalinimo sąlygų būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Pareiškėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 56 straipsnis).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V.G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė