Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Paaiškina, jog dantų protezavimas yra kompensuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005-11-21 įsakymu Nr. V-890 „Dėl dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – ir Aprašas). Pažymi, kad Apraše numatyta, kad dantų protezavimą, kompensuojamą iš PSDF turi teisę gauti šie apdrausti asmenys: asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius; asmenys, kurie yra pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais; vaikai; asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos. Teigia, kad pareiškėjas nėra priskirtas nei vienai asmenų kategorijai turinčiai teisę gauti dantų protezavimo paslaugas apmokant iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad negali pavalgyti, nes nespėja, nurodo, kad jis netikslus, kadangi Pirmajame sektoriuje, kur pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, valgykloje yra specialiai nupirkti maisto smulkintuvai, kuriais asmenys, turintys sunkumų su kramtymu, gali susismulkinti savo maisto davinį.

Daro išvadą, kad iš aukščiau išdėstyto ir iš pateikiamų dokumentų matyti, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymi ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktų. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Mano, jog nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų. Argumentuoja, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Mano, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Pažymi, jog pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą bei j uždarosios zonos kameras. Argumentuoja, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžia, kad šiuo atveju nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis galimai patyrė Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

Pareiškėjas savo skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad nuo 2018-11-21 atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, jam buvo atsisakyta suteikti dantų protezavimo paslaugą, todėl negali gerai sukramtyti maistą, patiria pastovius skrandžio ir žarnyno skausmus, tai taip pat apsunkina turimą darbą, gali privesti prie išsekimo. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pagal dienotvarkę Pravieniškių PN-AK valgymui valgykloje skiriama 15 min, kurių metu niekaip nespėja sukramtyti maisto.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar Pravieniškių PN-AK (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktas pareiškėjo 2019-09-23 prašymas (b. l. 18) patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas suteikti nemokamą medicininę pagalbą – stomatologo paslaugas, protezavimui. 2019-09-23 prašyme pareiškėjas pažymėjo, jog už stomatologo paslaugas sumokėti savo lėšomis galimybių neturi. Iš Pravieniškių PN-AK 2019-10-24 sprendimo (b. l. 17) matyti, kad pareiškėjo 2019-09-23 prašymas nebuvo tenkintas, nurodant, jog dantų protezavimas nėra priskirtas ambulatorinėms odontologinėms paslaugoms ir tokios paslaugos laisvės atėmimo vietų įstaigose neteikiamos; dantų protezavimo paslaugos nepriskiriamos specializuotai būtinajai medicinos pagalbai.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjas 2020-01-29 skundu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija), teigdamas, kad atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, jam buvo atsisakyta suteikti protezavimo paslaugas, jis dėl dantų neturėjimo blogai sukramto maistą, susirgo skrandžio ir žarnyno ligomis. Komisijos 2020-08-17 sprendimu (b. l. 6 – 8) nuspręsta, jog atlygintina žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjui nebuvo padaryta, pareiškėjo prašymas atlyginti neturtinę žalą netenkintas. Komisija aptariamame sprendime pažymėjo, jog pareiškėjas vadovaujantis aktualiais teisės aktais nėra priskirtas nei vienai asmenų kategorijai turinčiai teisę gauti dantų protezavimo paslaugas, apmokamas iš PSDF lėšų.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis per minėtą laikotarpį sukaupęs didesnę sumą pinigų, kreipėsi raštu ir net kelis kartus žodžiu į Pravieniškių PN-AK dėl testinės burnos ertmės, dantų gydymo procedūros, pažymėtina, jog iš Komisijos 2020-08-17 sprendimo ir pareiškėjo 2019-09-23 prašymo turinio matyti, kad jis Pravieniškių prašė suteikti nemokamas stomatologo paslaugas, dantų protezavimui bei nurodo, kad už stomatologo paslaugas apmokėti savomis lėšomis neturi galimybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog anksčiau nurodyti pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad jis sukaupęs didesnę sumą pinigų, kreipėsi raštu ir net kelis kartus žodžiu į Pravieniškių PN-AK dėl testinės burnos ertmės, dantų gydymo procedūros, grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.