Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Ž. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas L. Ž. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde, kurį patikslino (b. l. 1-2, 7-8), prašo panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus (toliau – Kalėjimų departamentas) 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. NN-1393 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – Nutarimas) ir įpareigoti Kalėjimų departamentą gražinti pareiškėją į Vilniaus pataisos namus (toliau – Vilniaus PN).

Pareiškėjas nurodo, kad Nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatoms. Atkreipia dėmesį į tai, kad jam yra 46 metai, o pagal BVK 77 straipsnį ir 81 straipsnį Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose (toliau – ir Kauno NTI-PN) asmenys gali būti laikomi ne ilgiau, nei jiems sueina 24 metai,

Nurodo, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namų sąlygomis. Mano, kad yra laikomas tardymo izoliatoriaus sąlygomis, kas, pareiškėjo nuomone, prilygsta kalėjimo rėžimui. Kalėjimo rėžimo bausmės atlikimo sąlygos yra sunkesnės ir griežtesnės, nei teismo nuosprendžiu paskirtos pataisos namų sąlygos. Pareiškėjo manymu, Nutarimu pažeistas apkaltinamasis nuosprendis, BVK nuostatos bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo V-82 5 ir 6 punktai.

Pažymi, kad skundžiamas Nutarimas grindžiamas BVK 70 straipsnio 3 dalimi, tačiau mano, jog pareiškėjo atžvilgiu minėta nuostata negalėjo būti taikoma, kadangi pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą. Nurodo Vilniaus PN turėjęs darbą, lankęsis pas psichologę, kuria pasitikėjęs, tačiau šiuo metu nedirbantis, kadangi visi darbo barai yra užimti, o su Kauno NTI-PN psichologe bendraujantis tik formaliai, todėl mano, kad jo resocializacijos procesas Kauno NTI-PN yra apsunkintas.

Akcentuoja, kad Vilniaus PN nepatyrė nei psichologinio, nei fizinio smurto, nors asmenys žinojo, kad pareiškėjas yra buvęs pareigūnas, nejautė diskomforto bendraudamas su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai.

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė atsisakantis antrojo reikalavimo, kadangi nepageidauja šiuo momentu būti grąžintas į Vilniaus pataisos namus. Likusią skundo dalį pareiškėjas palaikė iš esmės skunde nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21-23).

Nurodo, kad bendru Vilniaus PN, Kauno NTI-PN bei Kalėjimų departamento 2019 m. rugsėjo 25 d. sutarimu buvo priimtas sprendimas Vilniaus PN bausmę atliekančius nuteistuosius (buvusius pareigūnus) perkelti toliau atlikti bausmę į Kauno NTI-PN

Teigia, kad pareiškėjas yra buvęs pareigūnas ir dėl tokios aplinkybės buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN. Nurodo, kad Kalėjimų departamento direktorius turi įstatymu jam suteiktą diskrecijos teisę perkelti nuteistuosius iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Mano, kad Nutarimas neturi būti naikinamas vien dėl to, jog netenkina pareiškėjo. Pažymi, kad nei vienas teisės aktas nenumato galimybės nuteistajam pasirinkti įstaigos, kurioje jis norėtų tęsti toliau atlikti bausmę. Kauno NTI-PN pareiškėjui yra užtikrinamos visos pataisos namų sąlygos. Nurodo, kad Kalėjimų departamentas neturi duomenų, jog pareiškėjui būtų taikomos tardymo izoliatoriaus sąlygos, nes dėl tokių aplinkybių nebuvo kreiptasi į Kalėjimų departamentą.

Paaiškina, kad BVK 70 straipsnio 3 dalyje nėra nurodyta, kad ne pirmą kartą į įkalinimo įstaigą patekęs pareigūnas neturėtų būti laikomas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Tuo pačiu nurodo, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į įstaigą dėl jo izoliavimo ar netinkamo resocializacijos proceso, todėl plačiau apie tai nepasisako.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31-32). Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1R-148 buvo pakeisti Kauno NTI-PN nuostatai, įtvirtinant, kad Kauno NTI-PN vykdo visas laisvės atėmimo bausmes ir nepilnamečiams, ir kitiems asmenims, todėl pareiškėjas, kuriam yra 46 metai, gali atlikti bausmę Kauno NTI-PN.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo bei įpareigojimo Kalėjimų departamentą gražinti pareiškėją į Vilniaus pataisos namus.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktorius Nutarimu tolesnei bausmei atlikti nutarė iš Vilniaus PN perkelti pareiškėją į Kauno NTI-PN. Nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 3.2 punktu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad dėl gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų pareiškėjui nebus užtikrintos BVK 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos (b. l. 5).

Nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas įtvirtintas BVK 69 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, o kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės, – atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės; 2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 3) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 4) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 5) nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl pažeidimų (2 dalis). Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (5 dalis).

Pagal BVK 70 straipsnio 3 dalį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-148 patvirtinto Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašo (toliau – Nuteistųjų paskyrimo aprašas) 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui, skiriami į laisvės atėmimo vietų įstaigas ar jų struktūrinius padalinius, užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje nustatytus izoliavimo reikalavimus. Pagal šio aprašo 1.4 punktą, galiojusį Nutarimo priėmimo metu (2019 m. lapkričio 11 d.) į Vilniaus pataisos namus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės atskirą sektorių skiriami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Pagal šio aprašo 1.6 punkto nuostatą, į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus skiriami nepilnamečiai vyrai, taip pat pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Nuo 2019 m. lapkričio 19 d. įsigaliojo Nuteistųjų paskyrimo aprašo 1.4 punkto pakeitimas, pagal kurį į Kauno NTI-PN skiriami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose.

Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 3.2 punkte (juo vadovaujamasi Nutarime) įtvirtinta, kad jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą.

Nutarimo priėmimo metu (2019 m. lapkričio 11 d.) aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Kauno NTI-PN nuostatų (toliau – Kauno NTI-PN nuostatai) 7 punkte buvo nustatyta, kad Kauno NTI-PN yra Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Kauno NTI-PN veiklos tikslas – vykdyti kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje (7 punktas).

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas yra buvęs pareigūnas (b. l. 26) ir kad Vilniaus PN buvo atliekami gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbai. Taigi, nepriėmus skundžiamo Nutarimo, dėl gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos pareiškėjui, kaip buvusiam pareigūnui, nebūtų užtikrintos BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatytos laikymo sąlygos. Ir nors Nuteistųjų paskyrimo aprašo 1.4 punkto pakeitimas, pagal kurį pareiškėjas, kaip buvęs pareigūnas, galėjo būti skiriamas bausmei atlikti į Kauno NTI-PN, įsigaliojo priėmus skundžiamą Nutarimą (2019 m. lapkričio 11 d.), t. y. 2019 m. lapkričio 19 d., pareiškėjo perkėlimas į Kauno NTI-PN atitiko BVK 70 straipsnio 3 dalies bei Kauno NTI-PN nuostatų 1 punkto reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad BVK 70 straipsnio 3 dalyje nėra išimčių, pagal kurias ne pirmą kartą į įkalinimo įstaigą patekęs pareigūnas neturėtų būti laikomas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.

Kitaip tariant, Kauno NTI-PN buvo ir yra pritaikyta įstaiga atlikti laisvės atėmimo bausmę suaugusiems asmenims, kuriems teismo nuosprendžiu bausmė yra paskirta atlikti pataisos namuose, užtikrinant BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatytus izoliavimo reikalavimus. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, šiuo aspektu atsakovas pagrįstai Nutarimu iš Vilniaus PN perkėlė pareiškėją į Kauno NTI-PN. Nutarime aiškiai nurodyti motyvai – siekiant užtikrinti BVK 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pareiškėjo, kaip buvusio pareigūno, laikymo sąlygas Vilniaus PN gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų metu.

Pareiškėjas savo skundą, be kita ko, grindžia BVK 77 ir 81 straipsnių nuostatomis, kad nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečiai nuteistieji bei pilnamečiai nuteistieji, palikti šiose pataisos įstaigose BVK 81 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. kuriems suėjo 18 metų ir kurie aiškiai ėmę taisytis, siekiant įtvirtinti jų pataisymo rezultatus, paliekami nepilnamečių pataisos namuose iki bausmės laiko pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki to laiko, kai jiems sueis 24 metai. Teigia, kad jis negali būti laikomas Kauno NTI-PN.

Pažymėtina tai, kad šios BVK straipsnių nuostatos Nutarimo priėmimo metu (2019 m. lapkričio 11 d.) negaliojo (neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d.), todėl pareiškėjo argumentai dėl minėtų BVK straipsnių pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka tardymo izoliatoriaus sąlygomis, nors apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namų sąlygomis. Byloje nustatyta, kad Kauno NTI-PN pagal teisės aktų reikalavimus yra tinkama (galima) įstaiga atlikti suaugusiems nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namų sąlygomis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Kauno NTI-PN pareiškėjui būtų taikomos tardymo izoliatoriaus sąlygos. Vien pats faktas savaime, kad pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN toliau atlikti bausmę, taip pat aplinkybė, kad Kauno NTI-PN laisvės atėmimo bausmes gali atlikti asmenys, kuriems bausmę paskirta atlikti ir kalėjime, ir pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas bausmę atlieka ne pataisos namų, bet tardymo izoliatoriaus sąlygomis. Ginčijamu Nutarimu kitoks, nei teismo nuosprendyje nurodytas bausmės režimas pareiškėjui nėra pakeistas. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo teisės šiuo aspektu yra pažeidžiamos, pareiškėjas turi teisę inicijuoti ginčą, susijusį su šios jo teisės pažeidimu.

Pažymėtina tai, kad ginčijamu Nutarimu nėra sprendžiami pareiškėjo dalyvavimo užimtumo programose klausimai, todėl plačiau apie tai teismas nepasisako. Tuo pačiu pareiškėjas patikslintame skunde pripažįsta, kad Kauno NTI-PN jam užtikrinama psichologinė pagalba. Tuo atveju, jeigu pareiškėjui nėra sudarytos galimybės dirbti arba jo netenkina teikiamos psichologo paslaugos, jis turi teisę inicijuoti atitinkamus ginčus bendra tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kalėjimų departamento Nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl nėra pagrindo jį naikinti nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais motyvais. Netenkinus šio pareiškėjo skundo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo jis prašo įpareigoti Kalėjimų departamentą gražinti pareiškėją į Vilniaus pataisos namus, nepaisant to, kad pareiškėjas teismo posėdyje žodžiu nurodė šio reikalavimo nepalaikantis. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo L. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.