Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-679-493/2012

Teisėjas Algis Vieraitis Teisminio proceso Nr.1-72-2-00006-2011-2

2012 m. spalio 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. pagal LR BK 145 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) 2011-07-29 išsiuntė per įstaigos administraciją jo nurodymu nenustatyto asmens ranka perrašytą jo paties sukurtą grasinančio turinio laišką Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokurorei R. B. , kuriame grasino dėl tarnybinės veiklos ją nužudyti, nukentėjusiai R. B. esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimai bus įvykdyti.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino M. Ž. padarius BK 145 str. 1d. numatytą nusikaltimą bei pagrįstai skyrė jam bausmę. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis M. Ž. ginčija kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo bei teigia, kad buvo padaryta procesinių pažeidimų, kurie pažeidė jo teisę į gynybą.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Skunde apeliantas neginčija, jog laiškas yra grasinančio turinio ir keliantis realią grėsmę, tačiau teigia, jog šį laišką parašė ne jis ir jis negrasino nukentėjusiajai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Pažymėtina, jog M. Ž. nuteistas už tai, kad jis, nors ir pats nesurašė grasinančio pobūdžio laiško, tačiau jis, žinodamas ir suvokdamas jo turinį, išsiuntė šį laišką adresatui, t.y. nukentėjusiajai R. B. , tokiu būdu asmeniškai ir tiesiogiai išreiškė grasinimą nužudyti nukentėjusiąją, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Nuteistasis teigia, jog jis šio laiško nerašė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad nuteistasis laiško nerašė, nepaneigia jo kaltės įvykdžius šią nusikalstamą veiką. Byloje išsamiai ištirtų ir tinkamai, visapusiškai išnagrinėtų bei įvertintų įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, kad šį laišką išsiuntė būtent nuteistasis. Ši aplinkybė įrodyta liudytojo A. G. parodymais, 2012-02-28 tarnybiniu pranešimu apie nuteistųjų asmens bylų patikrinimą, nuteistojo M. Ž. susirašinėjimo apskaitos kortelės duomenimis.

Nuteistojo M. Ž. susirašinėjimo apskaitos kortelėje yra įregistruotas laiško 2011-07-29 R. B. išsiuntimas adresu (duomenys neskelbtini). 2011-08-11 daikto-laiško apžiūros protokole nustatyta, jog ant voko yra Kybartų pataisos namų spaudas „Išsiųsta“ su data 2011-07-29, laiškas adresuotas R. B. ir adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), kas atitinka anksčiau minėtus duomenis, užfiksuotus M. Ž. susirašinėjimo apskaitos kortelėje. Be to, liudytojas A. G. patvirtino, jog pagal nustatytą tvarką iš drausmės grupėje kalėjusio M. Ž. priėmė jo išsiunčiamą laišką, nuteistieji patys laiškų išsiųsti negali, tik per administraciją, leidžiama išsiųsti tik savo laišką ir negalima perduoti išsiuntimui tokio laiško, kurio siuntėjas yra kitas nuteistasis. Jam patikrinus voko turinį, kaltinamasis jį užklijavo ir padavė išsiuntimui, laiškas buvo išsiųstas ant voko nurodytu adresu pažymėtam gavėjui. Tai taip pat atitinka minėtoje susirašinėjimo apskaitos kortelėje nurodytas aplinkybes tiek dėl siuntėjo, tiek ir dėl gavėjo bei adreso. Taip pat pažymėtina, jog Kybartų pataisos namų pažymoje apie nuteistojo M. Ž. nuobaudas ir paskatinimus nurodyta, jog nuteistajam 2011-06-23 buvo paskirta drausminė nuobauda-perkeltas iš paprastosios grupės į drausminę grupę 12 mėn. Tai patvirtina liudytojo A. G. nurodytas aplinkybes, jog laiškas buvo paimtas iš M. Ž. , kuris tuo metu kalėjo drausmės grupėje. Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo parodymais, nes jie buvo nuoseklūs, išsamūs ir atitiko objektyviais bylos duomenimis (rašytiniais duomenimis, dokumentais) nustatytas aplinkybes. Nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti liudytojo nešališkumu ar suinteresuotumu. Be to, 2012-02-28 tarnybiniame pranešime apie nuteistųjų asmens bylų patikrinimą nurodyta, jog nuo 2010-01-01 iki 2011-07-29 Lazdijų rajono apylinkės teisme buvo teisiami iš viso 9 (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekantys bausmę asmenys, tačiau tik vienintelio kaltinamojo M. Ž. byloje valstybinį kaltinimą palaikė nukentėjusioji R. B. . Ši aplinkybė ne tik sustiprina pagrindą teigti, kad tokį laišką išsiuntė būtent nuteistasis, tačiau ir patvirtina, jog būtent M. Ž. žinojo prokurorės vardą pavardę, tai, kad ji dirba prokuratūroje bei turėjo motyvą grasinti nukentėjusiajai ne dėl asmeninių interesų, tačiau dėl jos tiesioginių pareigų. Tai, kad grasinimai buvo susiję su pareigomis, patvirtina ir ta aplinkybė, kad laiškas buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros adresu. Šių aplinkybių visuma, net ir įvertinus tai, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad laiškas parašytas ne M. Ž. ranka, yra pakankama teigti, jog šio laiško autorius yra M. Ž. , o tai, kad jis šį laišką išsiuntė, rodo, kad jis veikė tikslingai, sąmoningai siekė, kad šis laiškas pasiektų adresatą, todėl apylinkės teismas nuteistojo veiksmus pagrįstai vertino kaip asmeniškai ir tiesiogiai pareikštą grasinimą. Šių aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog M. Ž. buvo šio laiško autorius, jis žinojo ir suprato parašytą tekstą, jo turinį, o šį laišką išsiųsdamas veikė tyčia.

Nors apeliantas skunde teigia, kad jis turi priešų, kurie galėjo tokį laišką nusiųsti už jį, tačiau pažymėtina, jog skunde apeliantas nenurodo nei jų vardų, nei pavardžių. Be to, kaip jau nurodyta anksčiau, aptartų duomenų visuma pagrįstai vertinta kaip pakankama konstatuoti, jog būtent M. Ž. , išsiųsdamas jo sukurtą, bet parašytą nenustatyto asmens, grasinančio turinio laišką, grasino nužudyti nukentėjusiąją R. B. .

Grasinimas pagrįstai laikytas realiu, nes laiške tiesiogiai išsakytas grasinimas nužudyti nukentėjusiąją. Be to, grasinama nužudyti ne bet kaip, o prieš tai kankinat ir žeminant. Atsižvelgtina ir į tai, kad grasino asmuo, kurio atžvilgiu nukentėjusioji palaikė valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje ir M. Ž. buvo nuteistas, jam buvo skirta bausmė. Grasino asmuo, kuris ne kartą teistas ir atlieka bausmę pataisos namuose, o nukentėjusiajai apie tai buvo žinoma dėl jos vykdomų pareigų. Be to, laiške išreiškiama neapykanta teisėsaugos sistemai ir išreiškiamas grasinimas nužudyti, kuris susijęs su nukentėjusiosios vykdytomis pareigomis, todėl pagrįstai nustatyta, jog nukentėjusioji turėjo realų pagrindą manyti, kad nuteistasis gali imtis veiksmų įgyvendinti grasinimus tiek asmeniškai po bausmės atlikimo, tiek ir per kitus, laisvėje esančius asmenis.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuojama, jog M. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu grasinęs nukentėjusiajai R. B. .

Apeliantas skunde teigia, jog ikiteisminis tyrimas nebuvo tinkamai atliktas, todėl jis patrauktas atsakomybėn nepagrįstai. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, jog nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Byloje siekiant nustatyti, kas minėtą laišką surašė ir išsiuntė, buvo atlikta visa eilė procesinių veiksmų – patikrinta M. Ž. susirašinėjimo apskaitos kortelė, atlikta nuteistojo ir kitų asmenų, kartu kalėjusių vienoje kameroje su nuteistuoju, rašysenos ekspertizė, patikrinta, kurių nuteistųjų bylose nuo 2010-01-01 nukentėjusioji galėjo palaikyti valstybinį kaltinimą, apklaustas pataisos namų pareigūnas, kuris priėmė laišką išsiuntimui, apklaustas ir M. Ž. . Surinkus duomenų, pagrindžiančių, jog minėtą laišką išsiuntė M. Ž. , byla perduota su kaltinamuoju aktu į teismą.

Teismas pažymi, jog ikiteisminį tyrimą koordinuoja ir kontroliuoja prokuroras ir tik jis priima sprendimą dėl įrodymų pakankamumo. Šiuo atveju, išnagrinėjus bylą teisme, nustatyta, jog byloje net ir nenustačius, kas surašė minėtą laišką bei užrašė adresatą, surinkta pakankamai M. Ž. kaltės įrodymų ir jis pagrįstai nuteistas pagal BK 145 str. 1 d. Todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu turėjo teisę teikti prašymus dėl papildomų veiksmų atlikimo bei skųsti ikiteisminio tyrimo metu atliekamus veiksmus, tačiau byloje nėra duomenų, šia teise būtų pasinaudojęs.

Laikytinas nepagrįstu skundo argumentas, jog byla išnagrinėta pažeidžiant nuteistojo teisę į gynybą. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pareiškė nušalinimą gynėjui, tačiau pareiškimas buvo nepagrįstas ir nemotyvuotas, nenurodė nei vieno BPK 58 str. numatytų nušalinimo pagrindų, todėl apelianto pareikštas nušalinimas gynėjui pagrįstai netenkintas. Teismas sprendė, jog kaltinamasis nesugebės tinkamai pats apsiginti ir bylą nagrinėjo dalyvaujant paskirtam gynėjui. Be to, teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, jog kaltinamasis pažeidinėjo teisiamojo posėdžio tvarką, dėl to buvo įspėtas. Kadangi apeliantas nepaisė įspėjimo ir toliau nesilaikė teisiamojo posėdžio tvarkos, apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis BPK 259 str. nuostatomis, apeliantą pašalino iš teismo posėdžių salės. Nors byla išnagrinėta nedalyvaujant apeliantui, tačiau pagrindo teigti, kad tuo buvo pažeista jo teisė į gynybą, nėra, nes nuteistojo interesus atstovavo posėdyje dalyvaujantis gynėjas.

M. Ž. bausmė skirta teisėtai ir pagrįstai. Skirdamas bausmę teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo ypatingai neigiamai charakterizuojamą asmenybę (daug kartų teistas, nusikalto neišnykus teistumui, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 27 str.,56 str.), didesnę nei straipsnio sankcijos vidurkis. Ši bausmė, teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, yra būtina ir pakankama užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.