Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-01-29 · Byla Nr. N1-599-891/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-29
Bylos Nr.
N1-599-891/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24908-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nukentėjusysis
A. M.
Kaltinamasis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-599-891/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24908-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,kaltinamojo gynėjai advokatei Kazimirai Kanišauskienei,nukentėjusiajam A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, mokosi (duomenys neskelbtini), 7 kl., gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2015-09-04 Palangos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 d., 178 straipsnio 4 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., bausmės neatlikęs, šiuo metu suimtas atliekant kitą ikiteisminį tyrimą,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. veikdamas kartu su D. Š. ir R. C., kurie neturi amžiaus nuo kurio asmuo atsako už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, iš anksto susitaręs bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015-05-02 apie 12 val., būdamas netoli kavinės „McDonald‘s“ pastato, esančio Gedimino pr. 15, Vilniuje, D. Š. pagrasinus panaudoti fizinį smurtą mažamečio nukentėjusiojo A. M., gim. 2001 m., atžvilgiu, nukentėjusiajam A. M. išsigandus ir atidavus D. Š. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Grand Neo plius“, priklausantį nukentėjusiojo A. M. tėvui A. M., 159 € vertės, stovėdamas prie tvoros saugojo aplinką, po ko kartu su D. Š. ir R. C. pasišalino, taip pagrobė svetimą – nukentėjusiajam A. M. priklausantį, 159 € vertės turtą.

Kaltinamasis D. V. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir paaiškino, jog jis su dviem draugais buvo „McDonald‘s“ restorane, ten pamatė berniuką – nukentėjusįjį. Kadangi matė, kad jis turi neblogą išmanųjį telefoną, pasikvietė jį parūkyti į lauką. Tuo metu, kai jis stebėjo aplinką, kad nieks netrukdytų, jo draugai, pareikalavo iš nukentėjusiojo duoti telefoną paskambinti, bet nukentėjęs nesutiko, tuomet jo draugai griežčiau pareikalavo duoti telefoną, nurodydami, jog nukentėjusiajam pačiam bus geriau, jei jis duos jiems telefoną. Kuomet nukentėjusysis išsigandęs padavė telefoną, jie visi pabėgo, telefoną pardavė ir pinigus pasidalino. Dėl savo veiksmų gailisi, šiuo metu jo atžvilgiu yra daug ikiteisminių tyrimų ir jis yra padaręs nemažai įvairių vagysčių.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų A. M. ir A. M. parodymais, liudytojo A. S. apklausos protokolu, nepilnamečių liudytojų D. Š. ir R. C. apklausos protokolais, apžiūros protokolais, parodymų atpažinti iš nuotraukų ir iš vaizdo įrašo protokolais, kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais.

Nukentėjusysis A. M. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog nusikaltimo jis nematė, tačiau jo sūnus A. M. jam nurodė, kad iš jo buvo atimtas telefonas. Telefonas priklausė jam – A. M., buvo pirktas už 159 €, kas yra jo patirta turtinė žala, taip pat jis reiškia papildomai 41 € dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes labai pergyvena dėl sūnaus, taip pat gaila jo prarasto naujo telefono, jam teko patirti daug nepatogumų dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo.

Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog apie 11.55 val. jis dar buvo restorane „McDonald’s”, esančiame Gedimino pr. Kavinėje jis sėdėjo antrame aukšte. Restorane jis nevalgė, atėjo prisijungti prie Wi-Fi, kad galėtų susisiekti su draugu. Jam atsisėdus prie staliuko, po kelių akimirkų atėjo trys jam anksčiau nematyti berniukai, 13-14 metų amžiaus. Jie atsisėdo prie vieno staliuko, priešais jį. Kiek pamena, berniukai valgė, labai garsiai kalbėjo, keikėsi. Vienu metu buvo atsisukę į jį ir keikdamiesi kažką sakė rusų kalba, tačiau jis nesuprato ką. Kadangi jie jam pasirodė aršūs, jis nežiūrėjo į juos, vengė akių kontakto. Kai vaikinai atėjo į antrą „McDonald’s” aukštą, jis iškart į džemperio (viršutinio drabužio) priekinę kišenę, kuri nėra užsegama, įsidėjo savo tamsiai mėlynos spalvos telefoną „Samsung Grand Neo Plus”, su UAB „Bitė Lietuva” SIM kortele, Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas buvo beveik naujas, be išskirtinių detalių, be dėkliuko. Juo naudojosi apie tris savaites. Jis sėdėjo ir nežiūrėjo į berniukus, kurie suvalgę sumuštinius išėjo iš restorano. Netrukus išėjo ir jis. Išėjęs jis pasuko į kairę, link Ąžuoliuko choro vidinio kiemelio, nes norėjo sutrumpinti kelią iki stotelės, esančios prie Operos ir baleto teatro. Eidamas link Ąžuoliuko choro kiemelio jis nematė žmonių, tačiau praėjus pro bromą ir įėjus į kiemelį, iš kairės pusės prie jo prišoko trys berniukai, kurių vienas sučiupo jį iš džemperio galinės pusės ir traukė į save, o kitas pribėgęs pastūmė rankomis. Nuo stūmimo jis nepargriuvo, sužalojimų nepatyrė, jo niekas nemušė, jam nieko neskaudėjo. Trečias berniukas nuėjo prie tvorelės ir žiūrėjo, ar niekas neateina, nes iš minėto kiemelio yra du išėjimai – vienas per bromą, kuriuo jis atėjo, kitas perlipus tvorelę, prie kurios ir stovėjo trečiasis berniukas. Kaip atrodė tas berniukas jis nematė, nes bijojo ir į jį nežiūrėjo. Kiti du berniukai stovėjo šalia, tačiau jis bijojo į juos pažiūrėti, vengė akių kontakto, bet matė, kad vienas berniukas buvo šviesių trumpai kirptų plaukų, ausys mažos, atlėpusios. Jis buvo apsirengęs juodos spalvos džemperiu „Adidas“, be užtrauktuko, ant abiejų rankų buvo trys vertikalios juostos nuo peties iki riešo. Džemperio priekyje, ties kaklu buvo baltas firminis „Adidas“ ženkliukas. Vilkėjo mėlynus džinsus, batų neįsidėmėjo. Jis buvo 13-14 metų, 166 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo. Įsidėmėjo lenktą nugarą, atrodė, kad vaikinas buvo su kuprele. Vaikiną pažintų, nes vienu metu pasižiūrėjo į jį ir įsidėmėjo veido bruožus. Kitas berniukas, stovėjęs šalia, buvo 13 metų amžiaus, 166 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo. Jis buvo apsirengęs tamsiais mėlynais džinsais, raudonos spalvos marškiniais su langeliais, avalynės neįsidėmėjo. Berniukas turėjo rudus plaukus, buvo užsidėjęs „Ray Ban“ tipo akinius nuo saulės, suapvalintais stiklais, kurių stiklas buvo veidrodinis. Nežino, ar jį galėtų atpažinti. Kuomet berniukai jį pastūmė, vaikinas raudonais marškiniais išsitraukė peilį ir paklausė jo, ar jis turi telefoną. Jam atsakius, kad neturi, jis buvo apieškotas ir jo džemperio priekinėje kišenėje rado telefoną bei pasiėmė. Berniukai kalbėjo lietuviškai, su stipriu rusišku akcentu. Peilio nematė, tačiau geležtė buvo 5-6 cm ilgio. Jis nesipriešino, nes bijojo, kad jį sužalos. Kol berniukas raudonais marškiniais apieškojo jį, kitas berniukas, stovėjęs šalia, nieko nedarė, o trečiasis berniukas vis dar stovėjo prie vartelių. Minėtam berniukui paėmus telefoną, jam pasakė, kad jei kažkam ką nors sakys arba rėks, papjaus jį. Tai išgirdęs jis dar labiau išsigando, ir palaukęs kol jie pabėgo, nuėjo į stotelę ir namuose tėvams papasakojo apie įvykį. Jį pastūmęs berniukas šaukė kitus berniukus R. ir M.. Jis suprato, kad berniukas, stovėjęs su peiliu prie jo yra R., nes atsisuko šaukiamas (b. l. 19, 20).

A. M. atpažino D. V., D. Š. ir R. C. iš nuotraukos (b. l. 21-31).

Nukentėjusiojo atstovė, A. M. mama, R. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog po apklausos su sūnumi apie tai nekalbėjo, sūnus buvo paguldytas į ligoninę ir ji nenorėjo atnaujinti jam prisiminimų apie tai. Kai sūnus buvo išleistas iš ligoninės, ji dar kartą kalbėjo su juo apie plėšimą ir jis papasakojo dar vieną versiją, kad vaikinas tik pagrasino, kad sumuš ir paprašė atiduoti telefoną. Jokio peilio nebuvo. Paklaususi, kodėl jis pasakojo apie peilį, jis nurodė, kad norėjo sukurti baugesnę istorija. Ji pakalbėjo su sūnumi apie tai, paaiškino, kad negalima meluoti niekam, o ypač policijos pareigūnams (b. l. 34).

Nepilnametis liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu papildomai paaiškino, kad pirminės apklausos metu, kuomet buvo apklaustas liudytoju, jis sakė netiesą. Žino, kad negalima taip daryti, tačiau buvo labai išsigandęs taip pat nenorėjo pasirodyti silpnas, todėl truputį pamelavo. Pirminės apklausos metu sakė, kad pavalgius „Mc‘Donald‘s“ kavinėje jis išėjo į lauką ir pasukęs už kavinės į kairę pusę pro bromą norėjo eiti link autobusų stotelės, kai prieš jį iššoko trys jam nepažįstami berniukai, jam pagrasino peiliu ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Iš tiesų buvo šiek tiek kitaip. Būnant „Mc‘Donald‘s“ kavinėje, jis sėdėjo antrame kavinės aukšte ir laukė savo draugo, naudojosi savo telefonu „Samsung Grand Neo Plius“, kai pro jį praėjo trys jam nematyti berniukai ir atsisėdo dviem stalais toliau nei jis. Po kurio laiko jie prisėdo prie jo ir jie apie kažką kalbėjo, dabar neprisimena apie ką. Po to vienas iš tų berniukų pasiūlė išeiti į lauką ir kartu parūkyti. Kadangi nenorėjo pasirodyti silpnesnis, apsimetė, kad rūko ir sutiko su jo pasiūlymu. Iš kavinės išėjo visi keturi. Jis ėjo gale. Už kavinės pasuko į kairę, ten paėjus yra vidinis kiemas – praėjimas. Ten sustojo, galvojo, kad rūkys. Tada vienas iš berniukų, tas, kuris buvo raudonais marškiniais ir „Ray Ban“ akiniais, paprašė duoti telefoną SMS žinutei parašyti. Jis atsakė, kad neduos. Tada jis pasakė, kad duotų telefoną, kitaip jį sumuš. Tuo metu tikrai pagalvojo, kad jis nejuokauja ir apmastęs, kad gali būti blogiau, gali būti sumuštas, pats iš džemperio priekinės kišenės ištraukė savo mobiliojo ryšio telefoną ir jiems atidavė. Paėmęs telefoną tas berniukas su kitais savo draugais pabėgo. Peiliu jam negrasino, nežino kodėl pirminės apklausos metu sakė, kad jam grasino peiliu. Gal dėl to, kad buvo labai išsigandęs, norėjo pagražinti istoriją, todėl papasakojo, kad grasino peiliu (b. l. 35).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirba policijos pareigūnu. Peržiūrėjus kompaktinėje plokštelėje „Live star DVD“ esančius vaizdo įrašus, jis pastebėjo, kad pažįsta vaizdo kamerų pagalba užfiksuotus tris asmenis, einančius kartu ir kažką dedančius prie burnos. Šie asmenys jam yra gerai pažįstami iš darbo srities. Jam yrą ne kartą tekę su jais bendrauti. Šie asmenys yra linkę daryti įvairaus pobūdžio plėšimus ir vagystes. Pirmasis asmuo apsirengęs megztiniu ilgomis rankovėmis. Megztinio spalva tamsi, galbūt, pilka. Taip pat ant megztinio, ties krūtinės sritimi, yra baltos spalvos raštų ir formų. Asmens plaukai yra vidutinio ilgio, tamsios spalvos, sušukuoti ir šiek tiek pakelti į dešinę pusę. Asmuo ant galvos užsidėjęs akinius nuo saulės. Šis asmuo yra D. Š.. Antras asmuo, einantis viduryje, yra su atlėpusiomis ausimis, skusta galva, dėvintis tamsios spalvos džemperį su ilgomis rankovėmis. Nuo šio asmens pečių iki rankų riešų ant minėto drabužio prisiūtos kelios baltos spalvos vertikalios juostelės. Asmuo dėvi tamsios spalvos kelnes. Šis asmuo yra R. C.. Trečiasis asmuo yra apsirengęs tamsios spalvos džemperį ir tamsios spalvos kelnes, avi rausvos spalvos batus. Jis trumpai kirptas, užsidėjęs didelių stiklų akinius nuo saulės. Jis yra D. V.. Šiuos asmenis pažįsta iš jų veido bruožų, kūno sudėjimų, eisenų, drabužių. Kaip minėjo, anksčiau yra ne kartą tekę bendrauti su jais darbo reikalai (b. l. 39).

Liudytojas A. S. asmens parodymų atpažinti iš vaizdo įrašo metu atpažino D. Š., D. V. ir R. C. (b. l. 37, 38).

Nepilnametis liudytojas D. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad tiksliai dienos prisiminti negali, bet gali būti, kad tai buvo 2015 m. gegužės mėnesio pradžia. Tiksliai laiko pasakyti taip pat negali, bet kažkur apie pietus, jis kartus su savo draugais D. V. ir R., pavardės neprisimena, nuėjo į kavinę „McDonald‘s“, esančią Gedimino pr., Vilniuje, pavalgyti. Nusipirkę maisto nuėjo į antrajame aukšte esančią salę, kur pamatė prie stalo sėdintį jų amžiaus berniuką. Jis valgė. Priėję prie jo, paklausė, ar gali prisėsti šalia jo. Jis sutiko, todėl jie atsisėdo prie bendro stalo. Ten valgė, apie kažką kalbėjo, tas berniukas buvo išsitraukęs savo mobiliojo ryšio telefoną, juo naudojosi. Telefonas buvo „Samsung Galaxy Grand“ juodos spalvos, liečiamu ekranu. Valgant D. V. paklausė to berniuko, ar jis rūko. Berniukas atsakė, kad rūko ir D. V. pasiūlė išeiti kartu parūkyti. Išėjo iš „McDonald‘s“ visi keturi. Jis, D. V. ir Rodion, jam atrodo, ėjo gale, o priekyje jų ėjo tas berniukas. Kol ėjo, R. pasiūlė pavogti iš berniuko telefoną. Jiems jau visiems buvo aišku, kad telefoną parduos ir pinigus pasidalins, nes tai ne pirmas toks nusikaltimas, kurį įvykdė. Užėjus į vidinį kiemą esantį už „McDonald‘s“, ten viskas pasikeitė ir jau D. V. pasakė paimti iš berniuko telefoną. O tiksliau jam asmeniškai D. V. pasakė paimti telefoną. Iš anksto žinodamas, kad pavogs telefoną, jis paklausė berniuko kiek yra valandų. Jis išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną, D. Š. iš rankų ištraukė telefoną ir kartu su D. V. ir R. pabėgo. Berniukui negrasino, nei žodžiu, nei naudodami kokį nors įrankį. Iš karto nubėgo į Vilniaus stoties rajoną, ten sutiko kažkokį narkomaną, kurį vadina „Volku“, paprašė, kad jis priduotų telefoną. Jis sutiko ir nunešė telefoną į supirktuvę, o tiksliau į kioską, kuris yra tarp 4 ir 5 eilės, jį nurodė kitoje byloje, neprisimena kurioje ir kuriame Vilniaus policijos komisariate. Už telefoną gavo 70 €, po kiek pasidalino, neprisimena, bet galbūt lygiomis dalimis. Kur padėjo telefone buvusią SIM kortelę neprisimena (b. l. 43, 44).

Nepilnametis liudytojas R. C. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad negali prisiminti dienos, bet jam atrodo, kad tai buvo 2015 m. gegužės mėnesio pradžioje, laiko neprisimena, jis, kartus su savo draugais D. V. ir D. Š. nuėjo į kavinę „McDonald‘s“, esančią Gedimino pr., Vilniuje, pavalgyti. Nusipirkę masto, nuėjo prie staliuko, negali prisiminti ar pirmame ar antrame pastato aukšte. Salėje pamatė prie stalo sėdintį maždaug jų amžiaus, t. y. apie 14-15 metų berniuką ir jie atsisėdo prie jo. To berniuko jis nepažinojo, matė pirmą kartą. Jie su juo bendravo, tik neprisimena apie ką. Ar kol bendravo, jis naudojosi savo mobiliojo ryšio telefonu, jis neprisimena ir pasakyti negali. Po to tas nepažįstamas berniukas pasiūlė išeiti į lauką parūkyti. Jis neprisimena, išėjus iš kavinės, jie pasuko į kairę, ar į dešinę, bet nuėjo į kažkokį kiemą, ten buvo tvora, daugiau žmonių nebuvo. Jam atrodo, tas nepažįstamas berniukas rūkė, tada kažkuris – arba D. V. arba D. Š. nepažįstamo berniuko paprašė mobiliojo ryšio telefono, kad galėtų paskambinti. Kai išgirdo, kad prašo duoti telefoną, suprato, kad jį greičiausiai pavogs. R. C. matė, kaip tas berniukas ištraukė mobiliojo ryšio telefoną (kaip atrodė, tačiau negali pasakyti, nes neprisimena) ir padavė jį arba D. V. arba D. Š.. Tam nepažįstamam berniukui niekas negrasino. Jau kai padavė telefoną jis peršoko per tvorą ir pabėgo. Po to jį pasivijo D. V. ir D. Š.. Jie toliau ėjo į miestą, jam telefono jie nerodė, jo nematė, kur jį padėjo – nežino, nes greitai išvažiavo į namus. Už telefoną pinigų negavo. Kaip buvo apsirengęs neprisimena. Ir kitas dienas susitikus su D. V. bei D. Š., jie nepasakojo apie telefoną. (b. l. 50).

Kaltinamojo D. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, nes jis, veikdamas kartu su kitais dviem asmenimis, kurie nesukakę amžiaus nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, panaudodami psichinę prievartą – primygtinai pareikalavę duoti telefoną, t. y. trise sukūrę bauginančią situaciją nukentėjusiajam, taip atimdami galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, jog jis prisipažino, jog padarė nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, veikė kartu su kitais dviem asmenimis, kaltinamasis anksčiau teistas 1 kartą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), bei pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, šiuo metu jo atžvilgiu atliekami keli ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, jam taikoma kardomoji priemonė suėmimas, nes jis nuolat daro naujas nusikalstamas veikas, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė dar būdamas neteistas, tačiau padaręs ši nusikaltimą ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos pateiktos charakteristikos, 2015 m. pavasarį kaltinamasis beveik nustojo lankyti mokyklą, charakterizuojamas neigiamai. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus už nusikaltimą tik laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį teismas atsižvelgia, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog D. V. atžvilgiu šiuo metu yra nagrinėjama ir daugiau baudžiamųjų bylų teisme. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė artimesnė sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui.

Vertinant BK 92 straipsnio taikymo galimybes teismas daro išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes D. V. nuolat daro naujus nusikaltimus, charakterizuojamas neigiamai, su juo dirbant pedagogams pažangos praktiškai nėra, tėvai nuolat traukiami administracinėn atsakomybėn už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą, kadangi D. V. nuolat daro teisės pažeidimus. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šiuo metu jo atžvilgiu nagrinėjamos net 6 baudžiamosios bylos.

Nors D. V. 2015-09-04 Palangos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, o baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu D. V. atžvilgiu yra nagrinėjamos kelios baudžiamosios bylos teismuose, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė su Palangos miesto apylinkės teismo įsakymu paskirta bausme nebendrintina.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. M. pareiškė 200 € civilinį ieškinį, 159 € - turtinės žalos atlyginimui ir 41 € – neturtinės žalos atlyginimui. Anot A. M., 159 € kainavo mobilus telefonas, kuris plėšimo metu buvo praktiškai naujas. Likusi suma sudaro neturtinę žalą, kadangi buvo daug nepatogumu, reikėjo rūpintis nukentėjusiu vaiku, jis labai pergyveno, patyrė didelį stresą. Civilinis ieškinys yra pagrįstas, kaltinamasis pripažįsta jo dydį, todėl jis tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje bei jam paskirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. V. skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pastarąją atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

A. M. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš D. V., o jam neturint turto ar uždarbio iš jo atstovo pagal įstatymą E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. M. 159 € turtinės žalos ir 41 € neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasteisėjas Arūnas Budrys