- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- 1A-331-177/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Laima Garnelienė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- A. M., J. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Šiukštos,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. ir J. M. gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 150 MGL dydžio (5 649 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
vadovaujantis BK 68² straipsnio 1, 2 dalimis, jam atimta teisė vienerius metus dirbti policijos sistemoje valstybės tarnautoju, šį terminą nustatant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 150 MGL dydžio (5 649 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
vadovaujantis BK 68² straipsnio 1, 2 dalimis, jam atimta teisė vienerius metus dirbti policijos sistemoje valstybės tarnautoju, šį terminą nustatant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš A. M. ir J. M. išieškota valstybei iš kiekvieno po 100 Eur konfiskuotino turto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. M. bei J. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, susitarė priimti kyšį ir jį priėmė, o būtent:
jie, būdami valstybės tarnautojai, dirbdami (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiaisiais patruliais, patruliuodami tarnybiniu automobiliu ,,Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po priskirtą teritoriją, 2017 m. sausio 11 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini) kelyje važiuojant Trakų kryptimi, neprivažiavus Trakų apie 560 m, J. M. sustabdžius V. P. vairuojamą automobilį ,,VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelėje paėmus jo pateiktus dokumentus, J. M. bei A. M., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už V. P. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn dėl kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį, savo naudai susitarė iš V. P. priimti 200 Eur dydžio kyšį. J. M., A. M. būnant tarnybiniame automobilyje ir girdint, nurodė V. P. nuvažiuoti prie įrengto bankomato, kur galės išgryninti pinigus, bei grįžti prie jų, nes sutarto dydžio 200 Eur kyšį priims toje pačioje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) kelyje važiuojant Trakų kryptimi. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 11 d. ne anksčiau kaip 17.25 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, po to, kai, V. P. bendrakeleiviams O. R. (O. R.) ir M. B. sužinojus apie susitarimą su pareigūnais dėl kyšio priėmimo bei O. R. atsakius V. P., kad grynųjų pinigų neturi, ir paaiškinus, kaip nuvažiuoti iki artimiausio bankomato (duomenys neskelbtini), V. P. 17.25 val. SEB bankui priklausančiame bankomate SEB (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 400 Eur. Po to V. P. su bendrakeleiviais nuvažiavo į automobilių aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) kelyje, apie 560 m nuo Trakų, ir automobilių stovėjimo aikštelėje J. M., stovinčiam prie tarnybinio automobilio, nurodžius įkišti pinigus į jo striukės kišenę, V. P. įdėjo 200 Eur (4 po 50 Eur banknotus) į striukės kišenę. Tokiu būdu J. M. ir A. M. savo naudai iš V. P. priėmė 200 Eur kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, po to J. M. V. P. grąžino jo dokumentus.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Nuteistųjų A. M. ir J. M. gynėjas apeliaciniame skunde prašo nuosprendį panaikinti ir ginamuosius išteisinti.
2.1. Šioje byloje visų liudytojų parodymai pagrįsti tik V. P. aiškinimu, nė vienas iš jų negirdėjo jo pokalbio su policijos pareigūnais ir nematė pinigų perdavimo fakto. Tai, kad V. P. T. iš bankomato paėmė pinigus, negali būti įrodymas, jog jis pinigus perdavė policijos pareigūnams.
2.2. V. P. apie tariamą pinigų reikalavimą iš karto nepranešė jokioms tarnyboms, jis kurį laiką bendravo ir konsultavosi su kitais asmenimis, tarėsi dėl savo veiksmų. Iš nuteistųjų parodymų matyti, kad V. P. dėl jo sustabdymo ir blaivumo patikrinimo buvo įsižeidęs, grasino atkeršyti, todėl jo parodymai vertintini kritiškai.
2.3. Teismas rėmėsi liudytojų O. R. bei M. B. parodymais, tačiau jie apie įvykio aplinkybes aiškino tik pagal V. P. žodžius, patys buvo neblaivūs ir negalėjo tiksliai nupasakoti bei parodyti vietos, kur buvo stabdomas V. P. vairuojamas automobilis. Šios aplinkybės jiems žinomos tik iš V. P., kadangi po šio įvykio jie visi tarpusavyje bendravo ir tarėsi, o byloje kaip liudytojai apklausti tik po savaitės.
2.4. Dėl V. P. vairuojamo automobilio stabdymo jo parodymai nėra nuoseklūs. Vieną kartą jis teigė, jog policijos tarnybinis automobilis su įjungtais šviesos signalais vijosi apie 400 m, kitą kartą nurodė vietą už 2 km, kur buvo sustabdytas. Tai nelogiška, kadangi tokį atstumą policijos pareigūnai negalėjo vytis, nepranešę į policijos budinčiąją dalį (Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30.1 punktas).
2.5. Teismas konstatavo, kad V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir buvo pagrindas stabdyti jo vairuojamą automobilį, tačiau jo sutuoktinė T. P. parodė, jog grįžęs iš žvejybos namo vyras aiškino, kad policijos pareigūnai jį sustabdė be jokio pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. B. parodė, jog grįžęs iš žvejybos sūnus M. B. nieko nepasakojo apie policijos stabdytą automobilį. Teisme ši liudytoja nebuvo apklausta.
2.6. Byloje nustatyta, kad V. P. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas apie 17.10 val. Pagal jo paties ir liudytojų parodymus jis su policijos pareigūnais bendravo apie 15 min., t. y. būtų 17.25 val. Pinigus iš bankomato nuėmė 17.25 val. Pagal visų parodymus vykstant į Trakus ir grįžtant atgal jie užtruko apie 30 min. Tokiu būdu, praėjus 30 min. nuo bendravimo su policijos pareigūnais, t. y. 17.25 val., policijos pareigūnų toje pačioje vietoje jau nebuvo. Tai matyti iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų.
2.7. Be to, policijos tarnybiniame automobilyje buvo įrengtas ir įjungtas vaizdo registratorius. Pagal liudytojo A. T. parodymus jis iš automobilio vaizdo registratoriaus išėmė atminties kortelę ir ją perdavė imuniteto pareigūnams. Tačiau byloje nėra vaizdo įrašų, nėra aišku, kodėl nebuvo atlikta šio registratoriaus ekspertizė. Darytina išvada, jog vaizdo įrašų duomenys nebuvo naudingi ikiteisminiam tyrimui ir jie nebuvo panaudoti.
2.8. Nuosprendis pagrįstas prielaidomis, įrodymai įvertinti vienapusiškai ir tuo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
4. Nuteistųjų A. M. ir J. M. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
5. Teisėjų kolegijos nuomone, A. M. ir J. M. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
6. Nuteistieji neigia padarę jiems inkriminuotą nusikaltimą, tačiau jų kaltę patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų ir jais nustatytų bylos aplinkybių visuma. Teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstė nuteistųjų bei liudytojų parodymus, todėl šioje nutartyje jie nekartojami ir aptariami tik tiek, kiek reikia atsakyti į apeliacinio skundo argumentus.
6.1. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų kaltę iš esmės pagrindė prieštaringais ir nenuosekliais liudytojo V. P. parodymais, nepagrįstai atmetė pačių nuteistųjų parodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti nuteistųjų parodymus, nes jie prieštaravo įrodymų visetui.
6.2. Liudytojas V. P. pirmosios instancijos teisme aiškiai bei suprantamai nurodė visą nusikaltimo eigą. Visi šie parodymai pakankamai išsamiai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl nekartojami. Savo esme jie atitinka liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 63–65), o apeliaciniame skunde akcentuojamas nežymus nesutapimas (dėl automobilio stabdymo) paaiškinamas praėjusiu ilgu laiko tarpu nuo ikiteisminio tyrimo veiksmų iki teisiamojo posėdžio, kuriame liudytojas vėl davė parodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tokiais parodymais netikėti, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.
6.3. Be to, nuteistųjų kaltė įrodyta ne tik liudytojo V. P., bet ir liudytojų O. R., M. B. parodymais, taip pat objektyviais bylos duomenimis – Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis, apžiūros protokolų duomenimis, AB SEB banko ataskaita ir kt.
6.3.1. Nuteistųjų gynėjas apeliaciniame skunde bando sumenkinti liudytojo V. P. parodymų patikimumą, lygindamas juos pagal laiką su Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis, kurie užfiksuoti 2007 m. kovo 9 d. apžiūros protokole (t. 2, b. l. 47–48).
6.3.1.1. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamią tiek V. P. parodymų, tiek Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų analizę. Šie duomenys palyginti tarpusavyje, su AB SEB banko ataskaita, kitais rašytiniais įrodymais. V. P. parodymai neprieštarauja minėtiems įrodymams, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo parodymus vertino kaip patikimus.
Žemesnės instancijos teismas
6.3.1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad Vieningos pajėgų valdymo sistemos pateiktų duomenų rezultatų analizė patvirtina, jog nuteistųjų automobilis nuo 17.12.53 val. iki 17.32.27 val. (19.33 min.) buvo sustojęs šalia kelio A16 esančioje aikštelėje, kur nuteistiesiems buvo perduoti pinigai. Liudytojų V. P., O. R. ir M. B. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodyti veiksmai, siekiant perduoti nuteistiesiems pinigus, šių veiksmų atlikimo laikas neprieštarauja Vieningos pajėgų valdymo sistemos pateiktiems duomenims.
6.3.1.3. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad pagal liudytojų parodymus nuvykimas į Trakus ir atgal užtruko apie 30 min., todėl jiems grįžus policijos pareigūnų toje pačioje vietoje jau nebuvo. Toks skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas nuosprendyje įvertino ir aptarė apelianto skunde nurodomą neatitikimą, lygino laiką, reikalingą V. P. nuvykti iki bankomato Trakuose, pareigūnų automobilio stovėjimo laiką, užfiksuotą Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje, ir laiką, kada buvo išimti pinigai iš bankomato. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo abejoti, kad V. P. pakako laiko nuvažiuoti į Trakus, nusiimti iš bankomato pinigus, grįžti į tą pačią vietą, kur jo laukė policijos pareigūnų automobilis, ir perduoti jiems pinigus. Kita vertus, laiko suvokimas yra subjektyvus dalykas, priklausantis nuo daugelio faktorių, dėl to liudytojai galėjo sąžiningai klysti.
6.3.2. Nėra pagrindo kritiškai vertinti liudytojų O. R. ir M. B. parodymus, kaip to skunde prašo apeliantas, vien todėl, kad jie įvykio nematė.
6.3.2.1. Atkreipiamas dėmesys, jog ne visada nusikaltimo aplinkybės bei veiką padariusio asmens kaltė nustatoma vien tiesioginiais įrodymais. Įrodymu gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai be tarpinių grandžių susiję su įrodinėjimo dalyku ir patvirtinantys arba paneigiantys reikšmingą aplinkybę (tiesioginiai įrodymai), bet ir duomenys, iš pradžių padedantys nustatyti, pagrindžiantys tarpinius faktus, o per juos – leidžiantys patikrinti kitus įrodymus, įrodinėtinas aplinkybes, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas (netiesioginiai įrodymai). Baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant pakankamai tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2008, 2K-334/2009, 2K-636/2011 ir kt.). Teismo išvadų apie įrodymų vertinimą pateikimas nuosprendyje negali būti laikomas tik samprotavimais ir įtarimais vien dėl to, kad dalis įrodymų byloje nėra tiesioginiai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai bei išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, jog įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.
6.3.2.2. Liudytojai O. R. ir M. B. iš tiesų tiesiogiai nematė, kaip buvo perduoti pinigai policijos pareigūnams, tačiau jų parodymai kartu su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais kitais įrodymais sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, leidžiančią teigti, kad nuteistųjų kaltę įrodo įrodymų visetas.
6.3.2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog liudytojai O. R. ir M. B. buvo girti, todėl negalėjo tiksliai nupasakoti įvykio aplinkybių. Byloje nėra jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Kita vertus, liudytojai parodymus davė, praėjus 5–6 dienoms po aptariamo įvykio, todėl nėra pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu.
6.3.2.4. Tai, kad grįžęs iš žvejybos liudytojas M. B. motinai nieko nepasakojo apie policijos stabdytą automobilį, šiuo atveju nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių.
6.4. Negalima sutikti su nuteistųjų gynėjo apeliacinio skundo teiginiu, jog, byloje atlikus policijos tarnybiniame automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus ekspertizę, būtų gauti duomenys, paneigiantys nuteistųjų kaltę.
6.4.1. Nuteistasis J. M. patvirtino žinojęs, kad tarnybiniame automobilyje esantis vaizdo registratorius ne visada įrašinėja, tai žinojo ir nuteistasis A. M. bei jų viršininkas A. T. Atlikus iš vaizdo registratoriaus išimtos atminties kortelės ekspertizę, jokių 2017 m. sausio 11 d. sukurtų vaizdo įrašų failų neaptikta (t. 2, b. l. 44–45).
6.4.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti vaizdo registratoriaus ekspertizę, nes nuo įvykio praėjo ilgas laiko tarpas, tarnybinis automobilis buvo nuolat eksploatuojamas. Šiuo metu tirti, ar prieš pusantrų metų vaizdo registratorius veikė, ar neveikė, yra netikslinga. Kita vertus, gynėjo prašymo argumentavimas nesudarė pagrindo manyti, jog jo patenkinimas turės reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui.
6.4.3. Aplinkybė, kad po įvykio V. P. savo sutuoktinei pasakė, jog policijos pareigūnai jį sustabdė be jokio pagrindo, taip pat neleidžia abejoti jo parodymų patikimumu. Liudytoja T. P. nuosekliai parodė, kad grįžęs iš žvejybos vyras jai pasakė, jog policijos pareigūnams sumokėjo 200 Eur ir dėl to žada rašyti pareiškimą. Taigi liudytoja T. P. patvirtino jo parodymuose išdėstytą esmę.
6.4.3.1. Kita vertus, teisėjų kolegija nenustatė, kad V. P. turėjo kokį nors motyvą apkalbėti anksčiau nepažinotus pareigūnus ar sakyti apie juos netiesą. V. P. parodymai yra pakankamai išsamūs, viso proceso metu nuoseklūs ir logiški, juose nėra jokių esminių prieštaravimų, leidžiančių abejoti tokių duomenų patikimumu.
6.4.3.2. Liudytojo V. P. parodymų nesumenkina ir tai, jog apie policijos pareigūnams duotą kyšį pranešė tik kitos dienos rytą. Taigi priešingai, nei nurodyta nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde, nėra jokių objektyvių priežasčių abejoti liudytojo V. P. parodymų patikimumu.
6.5. Skundžiamame nuosprendyje bei šioje nutartyje išanalizuoti įrodymai įrodo nuteistųjų A. M. ir J. M. kaltę, jiems būnant valstybės tarnautojais, tiesiogiai savo naudai susitarus su V. P. priimti kyšį ir jį priėmus už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Pareigūnų veiksmų bendrumas, neprieštaravimas vienas kito veiksmams rodo nuteistuosius suvokus, kad veikia bendrai, ir norėjus taip veikti.
6.6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. M. ir J. M. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.
7. Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmių skyrimą. Teismas įvertino skundžiamos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistųjų gynėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų dėl paskirtų bausmių, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad už skundžiamą veiką paskirta straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis, taip pat pritaikytas BK 68² straipsnis (tai leidžia daryti BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos) atitinka įstatymo reikalavimus, bausmės abiem nuteistiesiems savo dydžiu nėra per griežtos.
8. Nuteistųjų gynėjo apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų A. M. ir J. M. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.