Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Erminaitei-Krivdai, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui Marijui Dargiui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. G., jo gynėjai advokatei Vitai Litinskienei, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Vaidilutei Stalmokienei, vertėjaujant Danutei Kontarienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2013-08-02 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0643-0161 surašytas dėl to, kad jis, vykdydamas keleivių pervežimo Smiltynėje karietomis veiklą, turėdamas verslo liudijimą ZM 599144-1, nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų, darbo užmokesčio, bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti vadeliotojais nuo 2013 metų birželio pradžios (tiksli data nenustatyta) iki birželio 14 d. G. R., gim (duomenys neskelbtini), bei 2013 m. liepos 25 d. V. J., gim. (duomenys neskelbtini). Pažeidimas nustatytas po to, kai 2013-06-08 apie 14:37 val. Klaipėdos AVPK gautas pranešimas, kad Smiltynės gatvėje važiuojant karieta pasibaidė arklys ir susižalojo fiziniai asmenys. Įvykio vietoje nustatyta, kad karietą su arkliu vadeliojo G. R., kuri paaiškino, jog vežė žmones Smiltynės gatve nuo kelto link delfinariumo. 2013-07-26 VDI Klaipėdos skyriuje G. R. papildomai paaiškino, kad darbą susirado per internetinį skelbimą, dėl darbo tarėsi su D. G., darbo priemones suteikė bei darbo užmokestį mokėjo D. G., darbo sutartis sudaryta nebuvo. 2013-07-25 apie 13:10 val. atlikus patikrinimą asmenų, kurie teikė keleivių pervežimo karietomis paslaugas Smiltynėje, šalia pakinkytos karietos rastas V. J., kuris neturėjo darbo pažymėjimo, paaiškino, jog saugo arklį ir už tai gauna atlygį, taipogi veža klientus, jo „šefas“ D. G.. Darbo sutartis nesudaryta. D. G. kaltinamas pažeidęs LR Darbo kodekso 93, 95, 99 str., 98 str. 1 d. 1 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad G. R. į darbą nepriėmė, ji vadeliojo jo tėvo P. G. karietą su arkliu. Pamena, jog ji skambino pagal skelbimą, atvyko pažiūrėti kaip vyksta darbas - sėdėdavo ant suoliuko ir stebėdavo kaip dirbama, bet su juo asmeniškai nebendravo, tarėsi dėl darbo sąlygų, dėl darbo užmokesčio su jo tėvu, ką jie sutarė, jis nežino, nes pasitarime nedalyvavo. Įvykio dieną G. R. dirbo, dirbo ji ir daugiau dienų, tik po įvykio darbą nutraukė, nes išsigando. Nurodė, jog jam priklauso trys karietos, o viena karieta priklauso jo tėvui, kuris neturi verslo liudijimo, šiuo metu serga. Jis pats verslo liudijimą turi apie 10 metų. Įdėjo skelbimą, nes tikėjosi, jog bus daug darbo, tačiau taip nebuvo, todėl dirbo pats.

Dėl epizodo apie V. J. paaiškino, kad pagal skelbimą, kuris buvo patalpintas portale skelbiu.lt, paskambino V. J. mama, paaiškino, jog berniukas gali atvykti pasižiūrėti, V. J. darbą stebėjo apie savaitę, šukavo arklius, tačiau pats nevadeliojo. Už tą savaitę jam sumokėjo 30 Lt. Įvykio dieną paprašė V. J. pasaugoti arklį , kol jis grįš, berniukas savavališkai sėdo vadelioti karietos ir buvo patikrintas darbo inspekcijos atstovų. Mano, jog darbo inspekcijoje berniukas paaiškino tai, kas jam buvo liepta. Nurodė, jog jis paaiškinimą darbo inspekcijoje rašė pats, jam taip liepė rašyti inspekcijos atstovas, tačiau supratęs, jog tai netiesa, nepasirašė po paaiškinimu. Pasidavė atstovo įtakai, nes pastarasis sakė, jog taip bus geriau, nereikės liesti sergančio tėvo, byla nepateks į teismą, tačiau suprato, kad buvo apgautas.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovas Marijus Dargis teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepilnametis V. J. rašydamas paaiškinimą po įvykio, buvo vienas, be atstovo.

Liudytojas V. J. parodė, kad suradęs skelbimą, kurio teksto nepamena, kažkur liepos pabaigoje nuvyko į vietą, kalbėjosi su D. G., jam sakė, kad galės pajodinėti arkliais, jeigu bus laiko. Įvykio dieną žmonės paprašė, kad nuvežtų juos karieta į ruonių pasirodymą, savavališkai sutiko tai padaryti, nuvežęs 4 žmonės iš jų gavo 40 ar 50 Lt, tiksliai nepamena, pinigus pasiėmė sau ir grįžęs į vietą, toliau laukė. Paaiškino, jog tik tą vienintelį kartą važiavo karieta, įprastai apie 3 kartus per savaitę jį iškviesdavo tik arklių pažiūrėti, užtrukdavo apie valandą.

Liudytoja G. R. parodė, kad dirbo vadeliotoja pas D. G. tėvą. Paskambinusi pagal darbo skelbimą, telefonu kalbėjo su moterimi, nuvykusi nurodytu adresu prie P. G. namų, su juo ir jo žmona ir kalbėjosi, jie paaiškino, koks tai darbas, parodė arklius, sutiko padirbėti. Vyras su kuriuo tarėsi dėl darbo, atrodė pensinio amžiaus. Pradėjus darbą, ją mokino P., iš viso išdirbo apie mėnesį, tačiau viena visai neilgai, sutarties nepasirašė. Jai buvo mokami 25 proc. nuo tą dieną uždirbtos sumos. Visą laiką dirbo su tuo pačiu arkliu ir karieta, tik vieną jį Petras turėjo. Liepos 26 d. paaiškinimą rašė ji, sakė, kad dirbo P., tačiau inspekcijoje liepė rašyti D. vardą. Apie tai niekam nepasakojo, su nieko nesikalbėjo, tik su tėvais.

Dėl V. J. nelegalaus darbo.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. yra numatyta, kad nelegaliu darbu yra laikomas darbas, kuris yra dirbamas esant Darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. darbuotojas dirba pagal darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kurio pagrindu darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sulygtą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį, tačiau toks darbas yra dirbamas nesudarius darbo sutarties. Bet kokiu atveju darbdavys (LR DK 16 str. 2 d. nustato, kad juo gali būti kiekvienas fizinis asmuo) pagal Darbo kodekso 99 str. 3 d. privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Spręsdamas klausimą dėl nelegalaus darbo fakto, teismas turi vadovautis ne tik formalias nelegalaus darbo požymiais, bet įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes.

Norint veiką kvalifikuoti kaip nelegalų darbą, būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo realiai dirbti. Veika, kai asmuo nepradėjo dirbti, arba būsimam darbuotojui ir darbdaviui nebaigus susitarti, bet būsimam darbuotojui esant darbo vietoje ir jokių darbo funkcijų neatliekant, neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnį. Iš 2013-08-02 nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0643-0447 matyti, kad V. J. 2013-07-25 atlikto patikrinimo metu rastas šalia pakinkytos karietos (b.l. 5-6), t.y. neatliekantis darbo funkcijų. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino D. G., V. J. jis neįdarbino, kadangi tuo metu darbuotojų nereikėjo, jis spėjo dirbti pats. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. J., nurodęs, jog kartais atvykdavo tik arklių pažiūrėti. Nustatyta, kad 2013-07-25 paaiškinimą (b.l. 13), V. J. rašė būdamas nepilnametis be jo interesus atstovaujančio atstovo, todėl teismas jais nesivadovauja. Be to, teismo posėdžio metu jis iš esmės paneigė tokius savo paaiškinimus, patikslindamas, kad vieną kartą vežė karieta žmones nuo kelto iki delfinariumo, už tai jam sumokėjo 40 Lt ar 50 Lt, tačiau ne D. G., o nuvežtieji žmonės, jis tuos pinigus pasiėmė sau. Tokie jo paaiškinimai nėra paneigti, todėl laikyti , jog tai buvo darbuotojo ir darbdavio sutartas darbo užmokestis, kas yra vienas iš būtinų nelegalaus darbo požymių, teismas neturi pagrindo. D. G. paaiškino neleidęs berniukui vadelioti karietos, o tik paprašęs ją pasaugoti, V. J. pripažino savavališkai nuvežęs žmones ir už tai pasiėmęs pinigus. Teismų praktikoje pripažinta, jog darbdavio ir darbuotojo susitarimu siekiama sukurti tarpusavio teises ir pareigas, jis sudaromas dviejų šalių valia. Dėl to administracinėje byloje turi būti konstatuota, kad darbas dirbamas darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, t. y. jo valia. Asmens savarankiškas darbas be darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios neužtraukia atsakomybės pagal LR ATPK 41³ straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog neginčijamų duomenų, jog D. G. ir V. J. santykiai turėjo darbo sutarties požymių, t.y. buvo sutartos darbo sąlygos, darbo užmokestis, D. G. buvo išreiškęs valią įdarbinti V. J., kas leistų teigti, jog D. G. veiksmuose dėl V. J. yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis, negauta.

Dėl G. R. nelegalaus darbo.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Taigi norint fizinį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, jis turi turėti specialų požymį – būti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant ATPK 41³ straipsnį kiekvienu atveju būtina nustatyti, koks konkretus asmuo atliko draudžiamą veiką, t.y. su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant DK 99 straipsnio (Darbo sutarties sudarymas) taisyklių.

2013-08-02 nelegalaus darbo tyrimo akte konstatuota, jog G. R. dėl darbo tarėsi su D. G., darbo priemones jai suteikė bei darbo užmokestį mokėjo D. G. (b.l. 5). Kad D. G. ją įdarbino , nurodyta ir jos pačios rašytame 2013-07-26 paaiškinime (b.l. 12). Tačiau šie duomenys yra paneigti kita byloje surinkta ir teismo posėdyje ištirta medžiaga. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. R. nurodė, jog 2013-07-26 paaiškinimo tekstą ji surašė taip, kaip liepė Darbo inspekcijos atstovai, sakydami, jog taip bus geriau, nes D. jau yra padaręs kažką tokio panašaus, nors ji jiems sakė, jog ją įdarbino P. G., o ne D. G.. Ji parodė, jog paskambinusi telefonu pagal skelbimą kalbėjo su moterimi, vėliau atvykusi tarėsi dėl darbo sąlygų, darbo užmokesčio, mokėsi vadelioti pas P. G., kuris turėjo vieną karietą, ji su ja visą laiką ir dirbo. Kad 2013-06-08 G. R. vadeliojo būtent P. G. priklausančią karietą, patvirtina ir 2013-06-08 tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b.l. 9), 2013-06-17 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 31-At-00994-13 (b.l. 58-60), bei pačios G. R. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurui 2013-06-08, t.y. iš karto po įvykio, rašytas paaiškinimas, kuriame ji nurodo P. G. kaip savo darbdavį (b.l. 11). Vien tai , jog D. G. savo paaiškinime, kurio nepasirašė, nurodė , jog jis pagal skelbimą surado žmones ir davė jiems vaidelioti karietą, negali būti laikoma jo prisipažinimu nelegaliai įdarbinus G. R. ir tinkamu įrodymu dėl įvykdyto administracinio teisės pažeidimo -nelegalaus darbo .

Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad D. G. nėra tinkamas subjektas dėl G. R. nelegalaus darbo ir jis neturi pareigos atsakyti administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis išdėstytu, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant D. G. veikoje visų būtinų administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 41³ straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

D. G. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.