Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimo V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2014-08-08 21.45 val., vengdama administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, nevykdė teisėtų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų A. K. ir T. M. teisėtų reikalavimų pateikti asmens dokumentą, asmens duomenis, nusiraminti, sėsti į tarnybinį automobilį, tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau- ATPK ) 187 straipsnio 2 dalyje.

Marijampolės rajono apylinkės teismas V. R. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir paskyrė 115 ( vieno šimto penkiolikos) eurų baudą.

Skunde V. R. rašo, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. Marijampolės AVPK priėmė nutarimus Nr. 64N-18187823-14 ir Nr. 64N-18185685-14, kuriais nutarta paskirti administracines nuobaudas: jai - 110 Lt; A. R. - 130 Lt. Jiems apskundus šiuos nutarimus, Marijampolės rajono apylinkės teismas baudas paliko galioti. Nurodo, kad iš karto po įvykio 2014 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į Marijampolės AVPK su skundu dėl pareigūnų T. M. ir A. K. tarnybinės veiklos patikrinimo. Marijampolės AVPK 2014 m. rugsėjo 1 d. pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad įvertinus tarnybinio patikrinimo duomenis, tarnybinė nuobauda pareigūnams neskiriama nenustačius jų veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties.

Nurodo, kad 2015-01-28 V. R. sužinojo, kad jos ir jos vyro atžvilgiu pradėta dar viena administracinės teisės pažeidimo byla pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį.

Skunde pažymima, kad termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Nurodo, kad tyrėjo nutarime pratęsti nuobaudos skyrimo terminą nėra nurodytos nėra nurodyta, kokios objektyvios priežastys lėmė beveik šešių mėnesių laikotarpio poreikį šio pažeidimo tyrimui. Taip pat skunde pabrėžiama, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tyrėjai nebūtų žinoma jos nuolatinė gyvenamoji vieta, ji būtų išvykusi, ilgai sirgusi ar egzistuotų panašios kliūtys, dėl kurių nebūtų galimybės spręsti mano administracinės atsakomybės klausimo, tai yra iš esmės lėmusios administracinio persekiojimo proceso trukmę ir poreikį pratęsti senaties terminą.

Apeliantė skunde kelia klausimą dėl kokių priežasčių protokolas buvo surašytas ne tariamo pažeidimo padarymo dieną 2014 m. rugpjūčio 8 d., o tik 2015 m. sausio 29 d., ir ne pačių policijos pareigūnų, o Marijampolės AVPK tyrėjos. Taip pat V. R. kelia abejones, kodėl tiek pareigūnai, tiek Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime sieja pažeidimą pagal ATPK 131 straipsnio 1 dalį ir pažeidimą pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį. Skunde V. R. rašo, kad anksčiau išdėstytos aplinkybės pagrindžia, jog nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo atlikta nuosekliai ir tinkamai, kaip tai numato ATPK. Pažymėtina, kad procedūriniai pažeidimai yra vienas iš skundžiamo administracinio akto panaikinimo pagrindų. Todėl apeliantė mano, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas jau vien dėl minėtų priežasčių.

Taip pat skunde pabrėžiama, kad nei V. R. nei jos vyras neatsisakė vykti į komisariatą, o priešingai į komisariatą ketino vykdyti savo iniciatyva ir paprašė iškviesti papildomą ekipažą, dėl jų dviračių. Tačiau nustačius V. R. ir jos vyro anketinius duomenis į komisariatą jie nebevyko. Nurodo, kad teismo padarytos išvados, kad jie kategoriškai atsisakė vykti į komisariatą, priešinosi ir šaukė, kad niekur nevyks yra subjektyvi pareigūnų parodymų interpretacija, prieštaraujanti tiek paaiškinimo, tiek teismo posėdžio metu išsakytiems jos teiginiams apie bylos aplinkybes. Taip pat skunde pažymima, kad siekis išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes, kalbėjimasis ir diskutavimas negali būti vertinami kaip teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymas. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi žinoti ne tik pagal kokį konkretų teisės aktą ar jo straipsnį yra baudžiamas, bet ir žinoti pažeidimo turinį, todėl diskusijos su pareigūnais dėl pažeidimo net neatitinka šio nusižengimo sudėties požymių ir negali būti kvalifikuojami kaip ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nurodyto pažeidimo padarymas.

V. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas aiškiai apibrėžia apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas ir nurodo, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, įvertino įrodymus ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad procedūriniai pažeidimai, kuriuos padarė tiek administracinės teisės pažeidimo protokolą surašęs organas, tiek bylą nagrinėjęs Marijampolės rajono apylinkės teismas, yra vienas iš skundžiamo administracinio akto panaikinimo pagrindų. Kaip matyti iš bylos medžiagos administracinio teisės pažeidimo protokolas už 2014 m. rugpjūčio 8 d. padarytą pažeidimą V. R. surašytas 2015m. sausio 29 d. nepasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui. To paties straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012). 2015 m. sausio 30 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus miesto policijos nuovados tyrėja vadovaudamasi ATPK 35 straipsnio 3 dalimi pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2015-08-08, t.y. ne ilgiau kaip vieneriems metams nuo pažeidimo padarymo dienos. V. R. skunde nurodyta, kad termino pratęsimo pagrindas neatitinka nei vieno iš ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytų nuobaudos skyrimo pagrindų. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Iš ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, kad yra nustatytas nebaigtinis administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo pagrindų sąrašas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575-841/2012). Tyrėjos nutarime nurodyta, kad vyksta tyrimas, taip pat iš bylos duomenų matyti, kad byla ruošiama perdavimui į teismą. V. R. protokolu informuota, kad byla bus nagrinėjama 2015-02-09 Marijampolės rajono apylinkės teisme. ATPK 282 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio kodekso 187 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per vieną parą. Tačiau kai asmuo vengia administracinės atsakomybės, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, paskelbiama jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, bylos nagrinėjimo terminai pratęsiami, bet ne ilgiau, negu numatyta ATPK 35 straipsnyje (ATPK 282 straipsnio 3 dalis). Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 282 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, kad ATPK 187 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per vieną parą, bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) nekliudo visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybių (ATPK 248 straipsnis), nes minėtas terminas dėl tyrimo ar kitų objektyvių priežasčių gali būti pratęsiamas. Nagrinėjamu atveju terminas dėl administracinės nuobaudos skyrimo buvo pratęstas ir Marijampolės rajono apylinkės teismas pilnai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarimą šioje byloje priėmė 2015-03-17, nepraleidęs įstatyme numatyto ir nutartimi pratęsto nuobaudos skyrimo termino.

Nors byloje nėra duomenų, kad V. R. gavo nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su V. R. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog neinformavus jos apie Institucijos 2015 m. sausio 30 d. nutarimo dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priėmimą ir šio nutarimo apskundimo tvarką buvo pažeistos jos procesinės teisės. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog nutarimas dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo nėra skundžiamas, nepaisant to, kad tokio nutarimo formoje ir yra nurodyta apie galimą jo apskundimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N575-6200/2008, Nr. N62-5614/2009, Nr. N575-147/2012 ir kt.), todėl darytina išvada, kad tai nesudaro pagrindo konstatuoti esminio procesinio pažeidimo, sąlygojusio nepagrįstą termino pratęsimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys atitinka ATPK 260 straipsnio keliamus reikalavimus, surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis kaltinimo pagrindas, t. y. jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo faktinės aplinkybės ir jo teisinis vertinimas (kvalifikavimas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį), jame nurodyti asmens duomenys, įvykio vieta, laikas, aplinkybės bei kiti būtini protokolo turinio elementai nekelia jokių abejonių, kad V. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio keliamiems reikalavimams ar būtų surašytas asmens neturinčio tam įgaliojimų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos, konstatuoja, kad procedūrinių pažeidimų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant nutarimą nepadaryta.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis. Iš apeliacinio skundo turinio, apeliacinės instancijos teismas supranta, kad primos instancijos teismas priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pažeidė LR ATPK 257 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles ir 284 straipsnyje nurodytas bylos aplinkybių vertinimo taisykles, t.y. pareigūnų teiginius laikė teisingais, neatsižvelgė į tai kad nepakako įrodymų asmens kaltei pagrįsti. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės apibrėžtos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N556-1022/2012).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio antroji dalis kaip vieną iš įrodymų šaltinių įvardija liudytojų parodymus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą A. K. ir T. M. parodymais, kurie atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) nurodytas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformuotoje praktikoje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, siekdamas išvengi administracinės atsakomybės, gali kelti įvairias versijas, todėl kiekvienu atveju jo pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, patikrinta ir įvertinta. Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su valstybės pareigūnų versija, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenimis, ir nėra pagrindo teigti, kad byloje yra nepašalintų prieštaravimų. Taip pat apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2014-08-08 pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose detaliai užfiksuotos aplinkybės dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo, kuriomis remiantis 2015-01-29 V. R. buvo surašytas administracinio teisė pažeidimo protokolas. Taip pat pažymėtina, kad tiek apeliaciniame skunde, tiek rašytiniame paaiškinime (b.l.5) bei duodama paaiškinimus pirmos instancijos teisme V. R. iš esmės pripažino, kad nevykdė pareigūnų reikalavimų (b.l. 15, 16), tačiau skunde nurodo, kad tai darė dėl emocinės būsenos, kurią sukėlė pareigūnų nemandagus elgesys. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad pareigūnų elgesys neatitiko teisės aktų reikalavimų ar kitaip galėjo įtakoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybė už policijos pareigūno teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą numatyta ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą, dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimo V. R. veiksmuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. R. nepateikė policijos pareigūnams nei asmens dokumento nei savo anketinių duomenų, taip pat atsisakė sėsti į policijos automobilį administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Šių objektyviųjų požymių buvimą V. R. veiksmuose įrodo T. M. ir A. K. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, administracinio teisės pažeidimo protokolas, pačios V. R. paaiškinimai kuriuose ji teigė, kad nesakė policijos pareigūnams savo duomenų ir nesėdo į policijos automobilį (b.l. 5, 15,16), liudytojo A. R. parodymai (b.l. 16) bei ištirtos faktinės aplinkybės ir įrodymų visetas patvirtina, kad V. R. veiksmai atitinka ATPK 187 straipsnio 2 dalies požymius.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jokių abejonių nekyla, kad V. R. padarė pažeidimą numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Be to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėtinu atveju tokie įrodymai surinkti pilnai. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, apklausė liudytojus, vertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimą nepakeistą ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.