- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-14
- Bylos Nr.
- I-8058-208/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01901-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), kuriame prašė: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VRM) 2014-03-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 3) priteisti iš atsakovės VRM neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį – 2 750,32 Lt (796,54 Eur), susidariusią nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.
Pareiškėjas nurodo, jog VRM 2012-05-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jam nuo 2012-04-13 paskirta 703,02 Lt valstybinė pensija, kuri buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. bei taikant 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 nuostatas ir 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 nuostatas. Taip pat, nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2014 m. sausio mėn. jo pensija buvo sumažinta ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., kuri Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-04-06 nutartimi buvo pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Siekdamas apginti savo pažeistas teises pareiškėjas 2014-02-24 kreipėsi į VRM dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, tačiau VRM skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką.
Pareiškėjas skundą grindžia Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika bei Konstitucija.
Prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjas grindžia tuo, jog apie savo pažeistas teises jis sužinojo tik Konstituciniam Teismui priėmus 2012-02-06 nutarimą bei remiasi LVAT praktika.
Atsiliepimas
Atsakovė VRM, kuri atstovauja ir Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 15–16) į skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė VRM nurodo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai ir pažymėjo, kad Konstituciniame Teisme yra nagrinėjamas klausimas dėl Laikinojo įstatymo 4 str. galiojimo pratęsimo atitikimo Konstitucijai 2012-2013 metams, todėl prašo šią bylą sustabdyti iki kol Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl Laikinojo įstatymo 4 str. galiojimo pratęsimo atitikimo 2012-2013 metams.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo bei VRM 2014-03-19 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ panaikinimo.
Nustatyta, kad pareiškėjui VRM 2012-05-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta 703,02 Lt valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 7), kuri buvo mokama sumažinta taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius. Pareiškėjas 2014-02-24 kreipėsi į VRM, prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 20). VRM skundžiamu sprendimu (b. l. 8–9) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Prie skundžiamo sprendimo atsakovė pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2014-03-18 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–11), iš kurios matyti, kad valstybinė pensija pareiškėjui buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2013-12-31) ir pagal 5 str. 1 d. 2012 m. rugpjūčio mėn.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d. nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 34 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, nustatytą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. Nuo 2013-01-01 trejų metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiško skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, LVAT išplėstinė kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. įtvirtintą 3 metų terminą. LVAT 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėta, jog asmuo į teismą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos turi kreiptis per 3 metus. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo minėtoje byloje suformuotos išvados, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų terminą. Pažymėtina, kad ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turi būti pritaikytos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.
Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 p. nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui už 2012 m. balandžio mėn. turėjo būti išmokėta 2012 m. gegužės mėnesį. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo jam nebuvo siųstas, todėl apie pensijos sumažinimą jis galėjo sužinoti tik iš atsakovės veiksmų – išmokėtos pensijos dydžio 2012 m. gegužės mėnesį. Pareiškėjo skundas dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo gautas 2015-03-30, t. y. nepraleidus įstatymo nustatyto termino ginti savo teises.
Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-20 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.
Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, neprieštaravo Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Kadangi Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, kuriais buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas, neprieštaravo Konstitucijai, sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus, priimtus 2011-12-20 ir 2012-12-20, galėjo būti mokama, vadinasi, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str., Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo nustatyta, kad tam tikrą darbą dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, valstybinės pensijos sumažintos daugiau nei valstybinių pensijų gavėjams, nedirbantiems jokio darbo, vien dėl to, kad šie asmenys dirbo tam tikrą darbą. Pažymima, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 2012-09-01 neteko galios.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
Pareiškėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytu teisiniu reguliavimu reiškia teisinį netikrumą, pareiškėjo teisėtų lūkesčių paneigimą įdėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Konstitucijos 23 str. įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo principų pažeidimą, todėl toks valstybinės pensijos sumažinimas nėra pateisinamas. Vadovaujantis Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM pateikta 2014-03-18 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–11), pareiškėjui dėl valstybinės pensijos sumažinimo 2012 m. rugpjūčio mėn. pagal Laikinojo įstatymo 5 str. turėtų būti priteistina 515 Lt valstybinės pensijos (149,15 Eur) nepriemoka.
Teismas pažymi, kad 2015-06-30 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas Nr. XII-1923 (toliau – ir Kompensavimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2015-08-01. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus (Kompensavimo įstatymo 1 str. 1 d.). Šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems įgyvendinant Laikinąjį įstatymą, dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo buvo sumažintos Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, teisėjų valstybinės pensijos (Kompensavimo įstatymo 2 str. 2 p.). Kompensavimo įstatymo 4 str. 1 d. nurodoma, kad valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, skirtumas. Kompensavimo įstatymo 4 str. 2 d. reglamentuojama, jog valstybinės pensijos kompensuojamoji suma išmokama 2016–2018 metais, kompensuojamąją sumą išmokant tokia tvarka: 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį – 33 proc. valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos; 2017 m. pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį – 33 proc. valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos; 2018 m. pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį – 34 proc. valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos (Kompensavimo įstatymo 4 str. 3–4 d.). Kompensavimo įstatymo 5 str. 1 d. nurodoma, kad valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos apskaičiuojamos nereikalaujant iš asmenų, kurie pagal šį įstatymą turi teisę gauti šias kompensuojamąsias sumas, prašymų.
Kompensavimo įstatymo 5 str. 1 d. yra reglamentuota kompensuojamųjų sumų išmokėjimo tvarka iki 2016 m., nurodant, kad valstybinės pensijos kompensuojamąsias sumas iki 2015-12-31 apskaičiuoja Laikinojo įstatymo 5 str. galiojimo laikotarpiu šių pensijų skyrimą ir mokėjimą administravusios įstaigos, o jas išmoka valstybinių pensijų mokėjimą administruojančios įstaigos. Pridedama, kad valstybinių pensijų mokėjimą administruojančios įstaigos valstybinių pensijų kompensuojamąsias sumas pristato nustatyta tvarka, taikoma pristatant valstybines pensijas. Pažymima, kad pagal šį įstatymą valstybinės pensijos yra kompensuojamos iš valstybės biudžeto lėšų (Kompensavimo įstatymo 8 str. 2 d.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad 2015-08-01 įsigaliojus Kompensavimo įstatymui, kuriuo nustatyta dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo tvarka, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dalį priteisti jam iš VRM (pažymėtina, jog valstybinės pensijos nepriemoka turėtų būti priteisiama iš Lietuvos valstybės, o ne VRM kaip prašo pareiškėjas), valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo už 2012 m. rugpjūčio mėn. ir teismo sprendimu pareiškėjui priteisti susidariusią 149,15 Eur nepriemoką.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VRM 2014-03-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“. Nustatyta, kad skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta išmokėti pareiškėjo prašomą pensijos dalį pagal Laikinojo įstatymo 4 str. Taip pat sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti ir pareiškėjo prašymo dalį dėl pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., nurodžius, kad pareiškėjas kreipėsi į VRM praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad VRM pagrįstai atsisakė pareiškėjui išmokėti pensijos dalį pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, atsakovė vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, todėl skundžiamame sprendime priimta išvada netenkinti pareiškėjo prašymo išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas yra teisėta ir pagrįsta, atitinkamai VRM sprendimą naikinti šioje dalyje taip pat nėra teisinio pagrindo. Tačiau VRM nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., nepriemokos išmokėjimo (LVAT 2015-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS296-552/2015). Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikomas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų senaties terminas. Iš VRM skundžiamo sprendimo matyti, jog jis nėra grindžiamas jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleisti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. skundo padavimo terminai. Taigi, VRM skundžiamame sprendime nurodyti pagrindai yra nesusiję su Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nuostatų taikymu. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl valstybinės pensijos, perskaičiuotos pritaikius Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, išmokėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 2 p., 101 str. 7 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo T. G. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-03-19 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos mažinimo pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnį.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.