Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2009-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-80-649/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-11-27
Bylos Nr.
1-80-649/2009
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00163-2009-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Civilinis ieškovas
K. L., Valstybinės ligonių kasos
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-80-649/09Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1, 2.1.15.3.3.2, 2.1.15.1.2Proceso Nr. 1-71-1-00163-2009-1
(S)KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009-11-27Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Nijolei Skaraitienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Vingilei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. L., nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos atstovui, nedalyvaujant civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas„ atstovui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. M. padarė šį nusikaltimą – 2009 m. balandžio 24 d. apie 7 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodama automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimų, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, o būtent: vairuodama automobilį ir sukdama į dešinę, nepraleido tiesiai jos važiavimo juosta važiavusio dviratininko K. L. ir su juo susidūrė, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl dešinio kelio sąnario ir dešinės alkūnės sąnario sumušimo nesunkiai sutrikdė dviratininko K. L. sveikatą.

V. M. kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino. Paaiškino, kad 2009-04-24 rytą automobiliu VW Passat važiavo į darbą su dukromis. Pastebėjo važiuojantį dviratininką, jį aplenkė ir pradėjo rodyti posūkio signalą. Aplenkusi dviratininką pradėjo lėtėti, nes turėjo sukti į dešinę. Tik pradėjusi posūkio manevrą pastebėjo, neprisimenanti, ar per langą ar per veidrodėlį, atlekiantį dviratininką, kuris net nebandė stabdyti. Ji truputį pasukusi automobilį į dešinę sustojo. Jai pasirodė, kad dviratininkas ją bandė aplinkti iš dešinės pusės, tačiau įvyko susidūrimas ir dviratininkas parkrito. Išlipusi iš automobilio pastebėjo, kad dviratininkui nubrozdintas kelis ir alkūnė, perplėštos kelnės. Bandė tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau dviratininkas prašė 150,00 Lt, o tai buvo per didelė suma. Nors nesijautė kalta, sutiko duoti dviratininkui kaip žalos atlyginimą 20,00 Lt.

Važiavo apie 45 km/h greičiu, mananti, kad prieš sukant į dešinę jau buvo aplenkusi ta pačia kryptimi važiavusį dviratininką. Gali būti, kad dviratininkas nepastebėjo jos rodomo posūkio signalo ir bandė ją aplenkti iš dešinės pusės. Dviratininką pastebėjo tik pradėjus sukti į dešinę. Dviratininkas važiavo tiesiai ir atsitrenkė į automobilio dešinįjį priekinį ratą, nes sulūžo rato dangtis. Mananti, kad aplenkusi dviratininką galėjom pravažiuoti apie 7 metrus.

Nukentėjusysis K. L. paaiškino, kad 2009 m. balandžio 24 d. apie 7 val. 30 min. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve dviračiu į darbą. Leidosi į pakalnę ir nematė už jo važiuojančių automobilių. Važiavo tiesiai, bet prieš sankryžą V. M. automobilis užlėkė prieš pat jį. V. M. jo nebuvo aplenkusi, jei būtų aplenkusi, jis būtų atsitrenkęs į galinį automobilio ratą, o dabar atsitrenkė į priekinį dešinįjį ratą. Jis važiavo tiesiai pagrindiniu keliu, o V. M. suko dešinėn į šalutinį kelią. Važiuodamas į pakalnę dviratį prilaikė stabdžiu, tačiau sustabdyti nespėjo, nes automobilis staigiai jam užkirto kelią. Jam buvo sužaloti dešinės kojos kelis ir dešinės rankos alkūnė, nedarbingumo pažymėjimą turėjo 2 savaites.

Palaikė ieškinį ir pašė priteisti 142,00 Lt turtinės žalos ir 300,00 Lt neturtinės žalos. Vaistams išleido 62,00 Lt, o dviračio remontui 80,00 Lt, tačiau negali pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų. Trimis šimtais litų vertina skausmą, stresą, patirtą trumpalaikį šoką.

Liudytoja A. L., K. L. sutuoktinė, paaiškino, kad 2009-04-24 rytą su sutuoktiniu ėjo į darbą. Su K. L. prie savivaldybės pastato išsiskyrė, ir K. L. nuvažiavo dviračiu. Netrukus po išsiskyrimo išgirdo stabdžių cypimą iš nuėjo į įvykio vietą. Nuėjusi pamatė gulintį apdaužytą K. L. dviratį, tačiau paties susidūrimo nematė.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prašė priteisti 110,80 Lt ( b. l. 32-33), nes šią sumą už K. L. gydymą sumokėjo VŠĮ Kupiškio ligoninei. Išlaidas pagrindė pridėtais rašytiniais įrodymais ( b. l. 37-39).

Atsiliepimas

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, pripažinus V. M. kalta, sutiktų K. L. atlyginti 314,73 Lt žalą, o Valstybinei ligonių kasai 110,80 Lt žalą.

Eismo įvykio metu V. M. ir K. L. buvo blaivūs ( b. l. 21, 56).

Iš 2009-06-09 specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad dėl dešinio kelio sąnario ir dešinės alkūnės sąnario sumušimo K. L. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, t. y. ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (b. l. 20).

Iš eismo įvykio vietos scemos matyti, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties daugiabučiu Nr. 38 (b. l. 6-12).

Iš transporto priemonės apžiūros akto matyti, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai - suskilęs dešinės pusės priekinio rato gaubtas (b. l. 13).

Iš transporto priemonės apžiūros akto matyti, kad K. L. dviračiui nustatyti techniniai defektai - sulenktas priekinis ratas, nukritęs galinis žibintas (b. l. 17).

Iš AB ,,Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudikas yra AB ,,Lietuvos draudimas“, automobilis apdraustas nuo 2008-07-25 iki 2009-07-24, draudėja V. M. (b. l. 16).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

V. M. veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 281 str. 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, nes ji, vairuodama automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jai pačiai, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta K. L. sveikata. Kelių eismo taisyklių 9 p. nurodo bendruosius reikalavimus, 106 punktas konkrečiai nurodo, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Nors V. M. ir K. L. parodymai priešingi, teismas remiasi K. L. parodymais ir vadovaujasi eismo įvykio vietos schema.

Iš eismo įvykio schemos matyti, kad K. L. atsitrenkė į V. M. automobilio, pradėjusio daryti posūkį į dešinę, priekinį dešinįjį ratą. Kritiškai vertinami V. M. parodymai, kad ji buvo aplenkusi K. L. ir pavažiavusi ne mažiau 7 metrų. K. L. parodymai logiški ir nuoseklūs, kad jis nebūtų galėjęs atsitrenkti į automobilio priekinį dešinįjį ratą, jei būtų aplenktas 7 ar daugiau metrų. Jei K. L. būtų aplenktas, jis prieš jį staigiai stabdantį automobilį būtų lenkęs iš kairės arba atsitrenkęs į automobilio galą. Iš nuotraukų ( b. l. 10) aiškiai matyti, kad K. L. automobilis kliudė priekiniu dešiniu ratu jau pradėjęs sukti į dešinę. Darytina išvada, kad V. M. tiesiog nepastebėjo arba per vėlai pastebėjo ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką, jo, važiavusio tiesiai, nepraleido ir kliudė sukdama į dešinę priekiniu dešiniuoju ratu.

Logiškai nepaaiškinama, kodėl dviratininkas, jei jau buvo aplenktas, turėjo lenkti automobilį, sukantį į dešinę, iš dešinės pusės. Faktą, kad dviratininkas partrenktas priekiniu dešiniuoju ratu, įrodo suskilęs dešinės pusės priekinio rato gaubtas ( b. l. 13).

V. M., sukdama į dešinę, neįsitikino manevro saugumu, ir kliudė šalia jos važiavusį dviratininką K. L.. Tarp V. M. veiksmų – nesaugaus manevro - ir eismo įvykio metu kilusių pasekmių – K. L. sveikatos sutrikdymo- yra priežastinis ryšys, V. M. pripažintina kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Dėl ieškinių.

Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilnai, nes pagrįstas rašytiniais įrodymais ( b. l. 32, 33, 37-39). Kadangi V. M. eismo įvykį padarė esant galiojančiai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai ( b. l. 16), 110,80 Lt gydymo išlaidų ieškovui priteistina iš draudiko – AB „Lietuvos draudimas“.

Motyvuojamoji dalis

K. L. ieškinys ( b. l. 26) dėl 442,00 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis – 142,00 Lt – nepagrįstas jokiais duomenimis. Ieškinyje nurodoma, kad K. L. 62,00 Lt išleido dviračio remontui, 80,00 Lt vaistams. Nors ir galėjo būti padarytos tokios išlaidos, nesant domenų apie išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintina.

K. L. dėl sužalojimo patyrė neturtinę žalą – nurodė patirtus pergyvenimus, skausmą, gydymą ieškinyje ir posėdžio metu.

K. L. reikalavimas priteisti 300,00 Lt neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

BPK 28 str. nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Šiuo atveju nukentėjusysis nusikalstamos veikos pasekmes patyrė tiesiogiai- buvo sužalotas eismo įvykio metu.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismo nuomone, K. L. dėl sužalojimo patyrė neturtinę žalą- skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę, gydėsi ligoninėje.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui ar už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui (draudėjui). Bendra taisyklė, kad draudikas prisiima ribotą atsakomybę ir atlygina žalą neperžengdamas įstatyme nustatytų ribų – šiuo atveju 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo, ši suma numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Neturtinės žalos atlyginimas neprivalo, bet gali būti susietas su nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala gali būti atlyginama ir eismo įvykyje tiesiogiai nenukentėjusiam asmeniui.

Darytina išvada, kad šiuo atveju nukentėjusiajam žalą turi atlyginti draudikas. Draudimo sutarties sudarymo metu galiojo Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122.

Remiantis minėtomis taisyklėmis ir atsižvelgiant į civilinio atsakovo rašytinius paaiškinimus, iš AB „Lietuvos draudimas“ K. L. priteistinas 314,73 Lt žalos atlyginimas. Šią sumą sudaro 260,00 Lt neturtinė žala ir 54,73 Lt negautų pajamų draudimo išmoka.

Dėl bausmės.

V. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji yra nedirbanti, ištekėjusi, šeimoje augina du nepilnamečius vaikus. V. M. teisiama pirmą kartą ( b. l. 57), nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų ( b. l. 58,59), psichiatrinio ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįregistruota (b. l. 60), buvusios darbovietės charakterizuojama teigiamai ( b. l. 61).

V. M. padarė neatsargų nusikaltimą, autoįvykis nukentėjusiajam nesukėlė didelių turtinių nuostolių.

Paprastai asmeniui, pirmą kartą teisiamam, skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Nors V. M. anksčiau ir buvo bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį turto apgadinimą, tačiau kiti duomenys, esantys byloje, V. M. apibūdina kaip asmenį, nelinkusį daryti nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. M. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 281 str. 1 d. numatytas sankcijos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-305, 307-308 straipsniais, LR BK 281 str. 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius veiką, uždraustą LR BK 281 str. 1 dalyje, ir paskirti 7 MGL ( 910,00 Lt) dydžio baudą.

Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš draudiko AB „Lietuvos draudimas“ 110,80 Lt žalos atlyginimą.

K. L. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš draudiko AB „Lietuvos draudimas“ 314,73 Lt žalos atlyginimą.

Kardomąją priemonę V. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti, kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT427300010112394300, esančią AB banke “Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800. Pinigų įnešimo kvitas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kupiškio rajono apylinkės teismo raštinei adresu L. Stuokos Gucevičiaus a. 10 Kupiškyje. Laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai per teismo antstolį.

Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.

Teisėjas Saulius Vanagas