Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Moldavijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje; teistas:

1) 2005-05-18 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams su (3 MGL) 375 Lt/108 eurų bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2005-09-29 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 4 dalimi, paskirta subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2005-05-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams su (3 MGL) 375 Lt/108 eurų bauda;

3) 2006-01-18 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2005-09-29 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams su (3 MGL) 375 Lt/108 eurų bauda;

4) 2006-05-02 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 302 straipsnio 1 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2005-09-29 ir 2006-01-18 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams su (3 MGL) 375 Lt/108 eurų bauda;

5) 2009-12-04 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2006-05-02 nuosprendžiu paskirta basume bei neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

6) 2011-02-14 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 302 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2009-12-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams;

7) 2012-03-12 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2011-02-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams;

8) 2012-06-08 Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį,

24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-03-12 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams;

9) 2012-07-10 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, kuri subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-09-17 nutartimi ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-06-08 nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams;

10) 2014-01-30 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-09-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams;

11) 2016-09-21 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017-05-08 nuosprendžiu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ ir BK 63 straipsniais, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-01-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 metams;

12) 2019-01-31 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-09-21 nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017-05-08 nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas metams. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo 2019-01-31. Nuosprendis įsiteisėjo 2019-02-26.

13) 2019-12-30 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 1981 straipsnio 1 dalį bei 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 1981 straipsnio 1 dalį bei 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 1981 straipsnio 1 dalį bei 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinta 3 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinti su 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirta 2019 m. sausio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pagal BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių taisyklę, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, į kurią įskaityta atliktoji bausmė pagal 2019-01-31 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

II. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

N. R. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame užfiksuota, kad jis parodė, kad 2019-09-11 09.30 val. į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus adresu Vilniaus g. 9, Vilkaviškis, buvo konvojuojamas kaltinamasis J. C.. Apie 09.50 val. Vilkaviškio teismo rūmuose vedant nuteistuosius Ž. S. ir J. C. surakintais vienais antrankiais, po vieną ranką, J. C. išreiškė norą parūkyti, šiam buvo pasakyta, kad vėluojama į posėdį, todėl reikia eiti į salę, tačiau minėtas asmuo nevykdė jo reikalavimų, sustojo pirmo aukšto laiptinėje ir prisidegė cigaretę. Jis iš J. C. kairės rankos paėmė cigaretę ir nunešė išmesti į lauke esančią šiukšlių dėžę. Grįžęs iš lauko po kelių sekundžių pamatė, kad J. C. aktyviais veiksmais priešinosi jo kolegai Š. K.. Š. K. buvo apglėbęs iš nugaros J. C., o jis priėjęs iš priekio bandė padėti kolegai sulaikyti J. C., bandė šį sugriebti už kairės rankos, kai tuo metu J. C. kryptingai, kairės rankos mostu, sugniaužtu kumščiu trenkė jam į veido sritį, pataikė į viršutinę lūpą ir dešinį skruostą, po smūgio jam trumpam aptemo akyse, jautė fizinį skausmą. Po šio įvykio minėtam asmeniui buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, buvo užlaužta ranka ir panaudota spec. priemonė - antrankiai. Po kurio laiko pajuto, kad jam svaigsta galva, pykina, todėl vyko į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių (1 t., b. l. 23-25);

Liudytojo G. A. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad jis parodė, kad 2019-09-11 į 09.30 val. vyksiantį teismo posėdį Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose kartu su kolegomis R. M. ir Š. K. atvežę nuteistuosius Ž. S., J. C.. Jie vėlavo nuteistuosius pristatyti į teismo posėdį, todėl neleido parūkyti lauke prieš teismo posėdį. Buvo apie 09.50 val., kai jis su minėtais kolegomis vedė Ž. S. su J. C. į teismo salę antrame aukšte didžiojoje salėje. Juos vedė tarpusavyje surakintus antrankiais. J. C. buvo surakinta dešinė ranka, o Ž. S. kairė ranka. Jis ėjo priekyje jų, Š. K. stovėjo šone, kad jie neišeitų į laiptinę, kur yra lauko durys, o R. M. ėjo už nuteistųjų. Nuo pat išlipimo iš tarnybinio automobilio J. C. reiškė nepasitenkinimą dėl to, kad neleido šiam parūkyti. Tada būnant pirmame aukšte, prie nuteistųjų laikymo patalpos, J. C. iš savo rūbų išsitraukė cigaretę, įsidėjo į burną ir prisidegė ją turėtu žiebtuvėliu. Tada R. M. atėmė iš J. C. cigaretę, ją ištraukdamas iš burnos, nors J. C. sukosi visaip bandydamas sutrukdyti R. M.. Atėmus cigaretę J. C. supyko, pradėjo R. M. keikti necenzūriniais žodžiais "duchas, kurva, gaidys, mentas", ir mosikuoti kaire laisva ranka, kuri nebuvo surakinta. Tada jie įspėjo J. C., kad šis nusiramintų, tačiau pastarasis tapo dar labiau agresyvesnis. Tuo metu jis bandė atrakinti Ž. S. nuo J. C., tačiau jam iškart to padaryti neišėjo, nes J. C. muistėsi, neklausė teisėtų pareigūnų reikalavimų nusiraminti ir tokiu būdu judino ir Ž. S. prirakintą ranką. Š. K. tuo metu laikė ranka suėmęs J. C. laisvą kairę ranką virš alkūnės, kad šis ja nemosikuotų. R. M. taip pat stovėjo šalia J. C. ir bandė jį raminti žodžiu. J. C. buvo įspėtas, kad nusiramintų, šiam buvo pasakyta, kad bus panaudoti kovinių imtynių veiksmai, tačiau nuteistasis toliau muistėsi ir atrodė, kad tyčia visaip bando suduoti R. M., bandydamas išlaisvinti ranką, kurią suėmęs laikė Š. K.. Tada kažkuriuo momentu J. C. atsilaisvino savo kairę ranką ir ją suspaudęs į kumštį tyčia sudavė R. M. į kairę veido pusę. Tai buvo grynai tyčinis, kryptingas smūgis tikslu pataikyti R. M.. Tada jis atrakino Ž. S. ir nulydėjo į salę, o Š. K. panaudojęs kovinių imtynių veiksmus uždėjo J. C. antrankius. R. M. matėsi paraudimas ant veido, kolega išbuvo teismo posėdyje iki pietų ir pasijutęs blogai kreipėsi į Vilkaviškio priėmimo skyrių (1 t., b. l. 94-95);

III. Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados.

Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas teisėtai veikiančiam valstybės tarnautojui, kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, išreikštas fiziniu smurtu arba grasinimu jį panaudoti, paprastai (išskyrus mažareikšmes veikas) užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 286 str. Fizinis smurtas – tai smūgiai, imtynių veiksmai, fizinio skausmo sukėlimas, apimantys nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, ir pan. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – tai įvairūs pasisakymai, judesiai, gestai, akivaizdžiai rodantys nukentėjusiajam, kad prieš jį nedelsiant bus panaudotas fizinis smurtas. Įstatymų leidėjas šios teisės normos dispozicijoje nenumatė pasekmių atsiradimo, todėl ši veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti fizinį smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 230 straipsnyje yra pateiktas valstybės tarnautojo apibrėžimas. Minėto straipsnio 1 d. nustato, kad šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

N. R. M. dirbo policijoje, kuri yra teisėsaugos institucija, bei atliko savo tarnybines pareigas, kadangi į teisiamąjį posėdį pagal teismo nutartį konvojavo nuteistuosius, tame tarpe ir šioje byloje kaltinamąjį J. C.. Policijos pareigūnai vykdydami pareigas laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims. Jų nurodymai teisės aktų reikalavimų vykdymo prasme yra privalomi tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už jų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams arba jų įžeidimą jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Nėra jokios abejonės, kad kaltinamasis suprato, kad nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, kadangi šis dėvėjo policijos uniformą, jį konvojavo į teismo salę, ir jis suvokė, jog naudoja smurto veiksmus prieš policininką, kuris vykdo tarnybines pareigas ir neteisėtų veiksmų neatlieka. N. R. M. veiksmai kaltinamojo atžvilgiu teismo vertinimu yra visiškai teisėti, kadangi jis turėjo tarnybinę pareigą pristatyti kaltinamąjį konkrečiu laiku į teisiamąjį posėdį, vėlavo, kaltinamasis užsirūkė teismo patalpose, kuriose rūkyti negalima, nukentėjusiojo teisėtų nurodymų nerūkyti ir eiti į teismo salę nevykdė, reiškė savo nepasitenkinimą nukentėjusiojo teisėtais veiksmais, aktyviai priešinosi pareigūnų veiksmams - siekiui uždėti antrankius ir vesti į teismo salę. Šios aplinkybės nustatytos ne tik paties nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet ir liudytojų G. A., Š. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, to neneigė ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu. Specialisto išvada neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuotas nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas, galvos smegenų sukrėtimas, kuris sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 52), kas teismo vertinimu rodo, kad smūgis buvo gana stiprus. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje iš pradžių teigė, kad jo smūgis buvo ne tyčinis, tačiau vėliau teigė, kad sudavęs smūgį, kadangi buvo jam suspausta gerklė, t. y. pripažino, kad smūgį sudavė tyčia. Savigyna nuo aiškiai teisėtų policijos pareigūnų veiksmų nėra galima, o jos panaudojimas laikomas pasipriešinimu, o kadangi buvo panaudotas fizinis smurtas, asmuo tokiu atveju atsako baudžiamąja tvarka pagal BK 286 str.. Kad kaltinamasis aktyviais veiksmais pasipriešindamas policijos pareigūnams sudavė tyčia kumščiu nukentėjusiajam į veidą, neginčytinai nustatyta, ne tik paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, bet ir liudytojų G. A., Š. K. parodymais, kad kaltinamasis tyčia kryptingai, kairės rankos mostu, sugniaužtu kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veido sritį, pataikė į viršutinę lūpą ir dešinį skruostą. Liudytojo nuteistojo Ž. S. teiginį, kad kaltinamasis netyčia pataikė nukentėjusiajam į veidą, nelaiko kaltinamojo nekaltumu įrodymu, kadangi pats liudytojas vėliau nurodė, kad tai yra jo nuomonė. Be to, kad kaltinamasis turėjo motyvą panaudoti fizinį smurtą būtent prieš nukentėjusįjį, darytina iš tokių teismo nustatytų aplinkybių: būtent nukentėjusysis kaltinamajam nurodė, kad rūkyti negalima, nes vėluoja, o šiam užsirūkius, iš jo paėmė cigaretę ir išmetė, kas be abejonės kaltinamajam sukėlė pyktį.

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamasis J. C. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje aktyviai priešindamasis policijos pareigūnams, kadangi norėjo parūkyti ir nevykdė nurodymo eiti į teismo salę, tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajam R. M. į veidą, dėl ko pastarasis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Padarytas nusikaltimas pagrįstai kvalifikuotas pagal BK 286 str. bei įrodyta, kad šį nusikaltimą padarė kaltinamasis J. C., dėl ko jis pripažintinas kaltu, ir jam skirtina bausmė.

IV. Dėl bausmės skyrimo.

Nusikaltimo, numatyto BK 286 str., padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trijų metų.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). BK 61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą. Nusikaltimo pavojingumo dydis yra santykinai mažesnis dėl to, kad policijos pareigūnui buvo suduotas kumščiu tik vienas smūgis į veidą, tačiau negali būti laikomas santykinai mažu, kadangi BK 286 str. numato atsakomybę ne tik už smurto panaudojimą, nereikalaujantį jokių padarinių, bet ir grasinimą panaudoti jį, be to nukentėjusiajam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet padarytas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimo motyvas buvo pyktis dėl nukentėjusiojo R. M. teisėtų veiksmų, atliktų prieš kaltinamąją, iki jo priešinimosi. Tikslas – pasipriešinti policijos pareigūnui, panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Ar buvo tikslas sukelti sužalojimą nukentėjusiajam ir kokio dydžio, nėra galimybės objektyviai įvertinti. Kaltinamasis nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tai padarė viešoje vietoje teismo rūmuose prieš posėdį kitoje baudžiamojoje byloje, kur jis buvo kaltinamas nusikaltimų padarymu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, ką rodo ir tai, jog teismo salėje nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str.2 d.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str.1 d.13 p.). Kaltinamasis yra teistas 13 nuosprendžių už turtinio pobūdžio nusikaltimus laisvės atėmimu, tačiau išvadų nepadarydavo, vėl padarydavo tuos pačius nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad švelnesnėmis negu terminuotas laisvės atėmimas nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų, jų galima pasiekti skyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę.

Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo padėtį gerinančias aplinkybes - yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sudavė tik vieną smūgį ranka, anksčiau neteistas už pasipriešinimą policijos pareigūnams, teistas tik už vieną smurtinį nusikaltimą, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo, savo pasipriešinimu nesiekė išvengti kažkokių rimtų jam gręsiančių padarinių, o tik laikinai nebūti nuvestas į teismo salę, norėjo parūkyti; jo padėtį bloginančias aplinkybes – yra viena sunkinanti aplinkybė, nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nusikaltimas padarytas viešoje vietoje teismo rūmuose atvykus į teisiamąjį posėdį, kas rodo kaltinamojo nepagarbą ne tik savo darbą dirbantiems pareigūnams, bet ir aplinkai – teismo rūmams, bei į tai, kad BK imperatyviai nustato didesnės kaip vidurkis laisvės atėmimo bausmės skyrimą tik pavojingam recidyvistui, kuriuo kaltinamasis nėra pripažintas, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nežymiai mažesnė negu jos vidurkis, t. y. 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltas, teisme buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ str.1 d., 2 d. jam paskirta bausmė mažintina 1/3 ir skirtina 1 m. terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo metu kaltinamasis yra nuteistas neįsiteisėjusiu 2019-12-30 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta 3 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinti su 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirta 2019 m. sausio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pagal BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių taisyklę, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, į kurią įskaityta atliktoji bausmė pagal 2019-01-31 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį. Teismas šio nagrinėjamoje byloje priėmęs nuosprendį turėtų jį subendrinti su 2019 m. sausio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, tačiau šis nuosprendis subendrintas su neįsiteisėjusiu 2019-12-30 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl siekiant išvengti dvigubo bendrinimo ir klaidų, priimtas nagrinėjamojoje byloje nuosprendis nebendrintinas, ko neįsiteisėjo 2019-12-30 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis. Bendrinant bausmes, kaltinamajam paskirta 1 m. terminuoto laisvės atėmimo bausmė dar gali sumažėti, jeigu bus bendrinama dalinio sudėjimo būdu.

Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą teismas parenka vadovaujantis BK 50 str. 3 d. atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (BK 50 str.2 d.). Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą atliks terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliks už nesunkaus nusikaltimų padarymą, jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė atliktina pataisos namuose.

V. Dėl civilinių ieškinių

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje kaltinamajam pareiškė 60,06 Eur ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 60,06 Eur vertės suteiktas gydymo paslaugas nukentėjusiajam R. M., susijusias su jo sužalojimu 2019-09-11 (1 t., b. l. 55-56).

Remiantis CK 6.263 str. žala padaryta asmeniui visais atvejais turi būti atlyginta atsakingo asmens. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaltinamajam savo veiksmais sužalojus nukentėjusįjį R. M., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi sveikatos įstaigose, atsirado civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėto veikimo (CK 6.246 str., 6.248 str.), padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš biudžeto (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais (CK 6.249 str., 6.247 str.). CK 6.283 str. 1 d. numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sutrikdyta jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nurodo, kad atlyginęs padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teritorinės ligonių kasos. Kadangi ieškovo patirta turtinė žala yra pagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais, atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl priteistina iš kaltinamojo visiškai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius kaltinamajam pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 551,31 Eur turtinės žalos atlyginimą, kadangi už nedarbingumo laikotarpį R. M. buvo išmokėta 551,31 dydžio ligos išmoka (1 t., b. l. 64-66)

Remiantis CK 6.263 str. žala padaryta asmeniui visais atvejais turi būti atlyginta atsakingo asmens. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaltinamajam savo veiksmais sužalojus nukentėjusįjį R. M., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi sveikatos įstaigose, atsirado civilinė atsakomybė dėl neteisėto veikimo atlyginti visą su tuo susijusią žalą. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d. nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi ieškovo patirta turtinė žala yra pagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais, atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl priteistina iš kaltinamojo visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.,

nusprendžia:

J. C. (J. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę;

pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti bausmę atlikti pataisos namuose.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g.10, Kaunas, naudai iš kaltinamojo J. C. (J. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,06 Eur (šešiasdešimt eurų 6 euro ct) turtinės žalos atlyginimą, nustatant, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus, registro kodas 193086158, buveinės adresas J. K. g.10, Vilnius, naudai iš kaltinamojo J. C. (J. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 551,31 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 31 euro ct) turtinės žalos atlyginimą, nustatant, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus atsiskaitomąją sąskaitą Luminor banke AS Lietuvos skyriuje sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), gavėjo kodas 193086158, įmokos kodas 282, įmokos paskirtis –žalos atlyginimas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo (suimtojo ar atliekančio laisvės atėmimo bausmę nuo nuorašo jam įteikimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.