- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-856-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pirm.), Andžej Maciejevski, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- M. O.
- Atsakovas
- R. A.
- Trečiasis asmuo
- S., S. Ž.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. O. ieškinį atsakovui R. A., tretiesiems asmenims S. Ž., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dėl sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. O. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 3-5), kuriuo prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 2,88 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui priklausančią 0,96 ha sklypo dalį, Žemės sklypo pertvarkymo projekte Ml:1000 pažymėtą ženklu „l“ bei taškais 1-2-36-17-12-13-14-15-16-1 ieškovo asmeninėn nuosavybėn, kitą sklypo dalį, pažymėtą ženklais „2“, „3“ ir „4“ bei taškais 2-23-24-3-4-5-26-6-27-7-8-37-10-11-38-12-2 paliekant R. A. ir S. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise; 2) priteisti iš atsakovo R. A. ieškovo naudai 1000 Lt dydžio baudą, 1300 Lt advokato pagalbai apmokėti, 191 Lt žyminio mokesčio bei 34,50 Lt kitų būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų renkant įrodymus. Nurodė, kad ieškovui, atsakovui ir trečiajam asmeniui S. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, po 1/3 dalį (0,96 ha) priklauso 2,88 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2005-11-07 bendraturčiai sudarė sutartį, pagal kurią susitarė bendromis jėgomis organizuoti sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės darbus, lygiomis dalimis padengti atidalijimo išlaidas, bendrai teikti prašymus, pasirašyti reikalingas, tame tarpe ir sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, sutartis ir atlikti kitus veiksmus. Sutarties 4.1 p. šalys taip pat susitarė ir dėl atsakomybės už minėtos sutarties nevykdymą, pagal kurį numatyta, kad šalis, nesilaikanti sutartimi nustatytų įsipareigojimų, po pirmo raštiško pranešimo privalo sumokėti kiekvienam bendraturčiui po 1000 Lt. Paaiškino, jog vykdydami 2005-11-07 sutartimi prisiimtus įsipareigojimus 2007-11-07 Vilniaus apskrities viršininkui pateikė bendrai pasirašytą prašymą išduoti leidimą parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, nurodydami, kad planavimo tikslas – atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-30 leidimo Nr. 41-L637 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą bei 2006-01-27 šalių bendro prašymo Nr. p-269 išduoti sąlygas detaliojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti pagrindu, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2006-02-17 išdavė planavimo sąlygas nacionalinio, regioninio, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti Nr. 092-06. Remdamiesi minėtais viešojo administravimo dokumentais, 2006-02-13 šalys su UAB „Matininkų konsultacijų biuras“ sudarė Žemės sklypo padalinimo sutartį Nr.06.02-02, pagal kurią minėta įmonė įsipareigojo atlikti sklypo, kadastrinis Nr. 4162/0200:146, padalijimo projektą, suderinti jį su atsakingomis institucijomis bei pateikti užsakovams. Siekdami išvengti ginčų ir nesusipratimų projekto derinimo stadijoje, 2007-12-21 visi bendraturčiai sudarė Susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pagal kurį susitarė, kad ieškovas naudojasi minėto sklypo dalimi (0,96 ha), plane pažymėta ženklu „l“ bei taškais 1-2-36-17-12-13-14-15-16-1, atsakovas ir trečiasis asmuo S. Ž. lygiomis dalimis naudojasi 0,1580 ha sklypo dalimi, plane pažymėta ženklu „2“ bei taškais 18-19-20-21-22-31-18, atsakovas R. A. atskirai naudojasi 0,8810 ha sklypo dalimi, plane pažymėta ženklu „3“ bei taškais 2-23-24-3-4-5-26-6-27-7-8-28-21-22-31-18-17-36-2, S. Ž. atskirai naudojasi 0,8810 ha sklypo dalimi, plane pažymėta ženklu „4“ bei taškais 8-37-9-10-11-38-12-17-18-19-20-21-28-8. Nepaisant to, kad projektas buvo parengtas ir tinkamai suderintas su visomis reikalingomis institucijomis, su atidalijamomis sklypo dalimis sutiko visi bendraturčiai, atsakovas, nenurodydamas jokios priežasties, atsisakė pasirašyti sutartį dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tuo apribodamas CK 4.80 str. numatytą bendraturčio teisę atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl to ieškovas kartu su trečiuoju asmeniu S. Ž. 2008-11-24 per Vilniaus rajono 4-ąjį notarų biurą pateikė atsakovui pareiškimą, paragindamas jį 2008-12-09 16.00 val. atvykti į Vilniaus rajono 4-ajį notarų biurą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutarties pasirašymo. Tačiau nurodytu laiku atsakovas neatvyko pasirašyti sutarties ir neinformavo apie neatvykimo priežastis. Todėl laikytina, kad jis nesutinka pasirašyti minėtos sutarties ir sklypas iš bendrosios dalinės nuosavybės gali būti atidalintas teismo keliu.
Atsiliepimas
Atsakovas R. A. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 32-33) su ieškiniu nesutiko. Tvirtino, kad ieškovas nuolat klaidina teismą teigdamas, jog atsakovas prieštarauja sklypų atidalinimui. Nurodė, jog atsakovas pats bandė atsidailinti, apie ką pateikė įrodymus. Teigė, kad nuo atsakovo nuolat slepiama informacija apie sklypų atidalinimo eiga, neteikiami jokie dokumentai, kurie taip pat yra susiję su jo sklypo dalies likimu, jis yra terorizuojamas sesers S. Ž., kuri be jo žinios ir sutikimo pradėjo bendrai priklausančio namo rekonstrukcijos darbus, jos iniciatyva sukastas bendras kiemas. Mano, jog ieškovo pateiktas pranešimas atsakovui nėra pakankamai informatyvaus turinio raštas, prie jo turėjo būti pateiktas sutarties projektas, kad atsakovas galėtų susipažinti, kokį dokumentą iš jo reikalaujama pasirašyti.
Tretysis asmuo S. Ž. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 48) su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jai, ieškovui ir atsakovui priklauso po 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nuo 2005 m. bendraturčiai susitarė, kad atsidalins sklypą tokiu būdu: ieškovui atitektų atidalijamas sklypas, o kita dalis S. Ž. ir atsakovui - jos broliui R. A., liktų valdyti bendrąja daline nuosavybe. Atlikus visus reikalingus sklypo atidalijimui derinimo, projektavimo veiksmus, liko tik pasirašyti sutartį dėl sklypo atidalijimo, tačiau atsakovas be jokių pateisinamų priežasčių atsisakė pasirašyti šią sutartį, tuo pažeisdamas ankstesnį jų susitarimą. Mano, jog ieškovas turi pilną teisę prašyti atidalinti dalį sklypo bei priteisti iš atsakovo baudą ir bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į ieškinį (b.l. 41-43) nurodė, kad ieškovas kreipėsi dėl leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje gavo planavimo sąlygas, suderino pateiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su atitinkamomis institucijomis (pagal Taisyklių 49 punktą), taip pat ir Žemės tvarkymo departamentu, todėl darytina išvada, kad buvo įvykdyti visi veiksmai, kurie yra privalomi pagal įstatymų normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-04-07 sprendimu ieškovo M. O. ieškinį patenkino: 1) atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės 2,88 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovui M. O., priklausančią 0,96 ha sklypo dalį, Žemės sklypo pertvarkymo projekte Ml:1000 pažymėtą ženklu „l” bei taškais 1-2-36-17-12-13-14-15-16-1 ieškovo asmeninėn nuosavybėn, kitą sklypo dalį, pažymėtą ženklais „2“, „3“ ir „4“ bei taškais 2-23-24-3-4-5-26-6-27-7-8-37-10-11-38-12-2 paliekant R. A. ir S. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise; 2) priteisė iš atsakovo R. A. ieškovui 1000 Lt dydžio baudą; 3) priteisė iš atsakovo R. A. ieškovo naudai 1 525,50 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 22,90 Lt pašto išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš šalių paaiškinimų bei pateiktų tarpusavio susitarimų ir sutarčių matyti, kad tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių dėl ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ginčų nėra. Iš ieškovo pateikto atidalijimo projekto matyti, kad būtų suformuoti keturi atskiri žemės sklypai, kurių dydis atitinka šalių turimas nuosavybės dalis. Todėl teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei tai, kad ieškovas prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo dalį, kuri yra jo naudojama, o atsakovas iš esmės tokiam atidalijimui neprieštarauja, padarė išvadą, kad ieškovo siūlomas atidalijimo planas yra įmanomas ir nepažeis šalių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai bei atitinka visus pagrindinius daikto atidalinimo principus. Įvertinęs tai, kad 2005-11-07 sutartimi bendraturčiai, tame tarpe ir atsakovas, įsipareigojo, kad nepagrįstai vengiant sudaryti atidalijimo/padalijimo sutartį ar nevykdant įsipareigojimų, numatytų sutarties 3.1, 3.2, 3.3 punktuose, po pirmo raštiško pranešimo, privalo sumokėti kiekvienam bendraturčiui po 1000 Lt baudą (b.l. 11), o atsakovas savo veiksmai nepagrįstai vengė sudaryti sutartį, teismas patenkino ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo 1000 Lt baudą (b.l. 64-75).
Šalies argumentai
Atsakovas R. A. apeliaciniu skundu (b.l. 79-81) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-04-07 sprendimą, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir prijungti prie bylos atsakovo priešieškinį. Tvirtina, kad ne atsakovas nesutiko su taikos sutarties sudarymu, o ieškovas, kuris pareikalavo iš atsakovo apmokėti išlaidas, susijusias su ieškinio teikimu teismui. Paaiškina, jog atsakovas su tokiu ieškovo reikalavimu nesutiko dėl to, kad taip pat patyrė išlaidų, susijusių su advokato pagalbos teikimu. Nurodo, kad parengiamojo posėdžio metu (2009-03-24) atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo taip pat prašė jo priklausančią žemės sklypo dalį atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tvirtina, jog atsisakydamas priimti atsakovo priešieškinį, teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 143 str. nuostatas ir nepagrįstai atsisakė patenkinti visus bendraturčių interesus. Mano, kad turi būti išspręstas priešieškinio klausimas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, jog atsakovas, nuolat veikiamas trečiojo asmens (S. Ž.) neteisėtais veiksmais, sąmoningai reikalavo iš anksto pateikti susipažinti sutartį, kurią jis turėtų pasirašyti, kad galėtų su kuo nors pasitarti, nes dėl sveikatos būklės abejojo savo galimybėmis tinkamai suprasti sutarties sąlygas.
Atsiliepimas
Ieškovas M. O. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 90-91) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-04-07 sprendimą. Nurodo, kad atsakovas buvo pateikęs savo atsiliepimą į pareikštą ieškinį, 2009-02-23 buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, kurio metu teismas išsiaiškino šalių poziciją, susipažino su procesiniais dokumentais ir jų priedais, išsiaiškino dėl galimybės pateikti papildomus įrodymus. Atsakovas jokių papildomų įrodymų pateikti nepageidavo, tačiau jo prašymu teismo posėdis buvo atidėtas iki 2009-03-17, atsakovui išreiškus norą bylą spręsti taikiai ir prašant paskirti laiko taikos sutarčiai sudaryti. Tačiau taikos sutartis laiku nebuvo parengta, todėl, atsakovui prašant ir ieškovui neprieštaraujant, teismas atidėjo posėdį iki 2009-03-24. Atsakovas, nustatytu laiku atvykęs į šį teismo posėdį, pateikė priešieškinį nurodydamas, jog susitarti nepavyko. Tvirtina, kad dėl nurodytų aplinkybių teismo atsisakymas priimti priešieškinį yra pagrįstas, priimti priešieškinį nebuvo sąlygų, numatytų CPK 143 str. 1 d., taip pat jis neatitiko CPK 143 str. 3 d. numatytų reikalavimų. Be to, atsisakymas priimti priešieškinį nekliudo kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka. Taip pat tvirtina, jog atsakovo sutartinei atsakomybei atsirasti buvo visos sąlygos, kadangi atsakovas, turėdamas visą su juo suderintą projektinę dokumentaciją, žinodamas sklypo ribas ir plotą, tenkantį ieškovui po atsidalijimo, nepagrįstai vengė pasirašyti sutartį, ignoravo ieškovo raštišką pranešimą.
Tretysis asmuo S. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 93) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Mano, kad priešieškinio, kurį atsakovas prašė nagrinėti su ieškiniu, nagrinėjimas iš tiesų būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d., 2 d.), šiuo atveju jas apibrėžia apelianto prašymas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti, sprendžiant ir jo priešieškinyje nurodytus reikalavimus, motyvuojant nepagrįstu jo nepriėmimu pirmosios instancijos teisme. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių tarpusavio santykius, jų teises bei pareigas, turinį ir tinkamai jas taikė, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas pagrindė tinkamais argumentais, nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių priešieškinio padavimo tvarką bei jo priėmimo sąlygas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas savo skunde pernelyg formaliai traktuoja į bylą pateiktą notaro pranešimą apie paruoštą ginčo žemės sklypo padalijimo į atskirus sklypus projektą ir informaciją, kur ir kada jis turi atvykti pasirašyti atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutartį (b.l. 25, 26). Šis pranešimas jam buvo įteiktas asmeniškai 2008-11-27 (b.l.27), gerokai anksčiau, nei buvo numatytas pats sutarties pasirašymas pas notarą (2008-12-09 16 val.), todėl buvo pakankamai laiko pačiam ar su atstovu susipažinti su šiuo projektu, juo labiau, kad tą padaryti ir išsiaiškinti sutarties sąlygas buvo galima ir atvykus numatytą dieną pas notarą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad sutartis buvusi parengta žemės sklypo pertvarkymo projekto (b.l. 21) pagrindu, kurį pasirašė ne tik ginčo sklypo visi trys bendraturčiai, bet ir kitų, besiribojančių žemės sklypų savininkai, o šis projektas buvo parengtas visų šios bylos dalyvaujančių asmenų, tame tarpe ir paties apelianto, bendrų veiksmų pastangomis (b.l.10-20). Taigi kurių nors aplinkybių, susijusių su ieškovui tenkančio po atsidalijimo žemės sklypo dalimi (dėl jo ploto, vietos, susikirtimo taškų) apeliantas negalėjo nežinoti ar, dėdamas bent minimalias pastangas, pasitikslinti. Todėl apelianto pasyvumas ir visiškas neveikimas, neatvykstant pas notarą ir nenurodant to priežasčių, vien deklaruojamu nežinojimu apie siūlomos pasirašyti sutarties sąlygas, neatitinka nei CK 1.2 str. įtvirtintų civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų (subjektų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise), nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais apspręsto civilinių teisinių santykių subjektų elgesio standartų (CK 1.5 str.). CK 4.75 str. 1 d. įtvirtintas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymas bendraturčių sutikimu suponuoja kiekvienam bendrosios dalinės nuosavybės objekto turėtojui bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą (CK 6.2 str., 6.3 str. 1 d.), net ir nesant tiesioginio nurodymo įstatyme ar sutartyje. Tokiu atveju ši pareiga ir jos atlikimas arba neatlikimas vertinami geros moralės, sąžiningumo, protingumo, teisingumo, draudimo piktnaudžiauti, taip pat ekonomiškumo aspektais (CK 1.137 str. 2 d. ir 3 d., 6.38 str. 1 d. ir 3 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūra nebuvo užbaigta tik dėl to, kad atitinkamos sutarties nemotyvuotai nepasirašė apeliantas, nors leidimas rengti aptariamą žemės sklypų formavimo bei pertvarkymo projektą, planavimo sąlygos planavimo dokumentams rengti buvo išduoti visų žemės sklypo bendraturčių prašymu, jie, kaip jau minėta, savo parašais patvirtino ir žemės sklypo pertvarkymo į atskirus sklypus projektą. Įstatymų leidėjo valia, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jam priklausančiuos dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės per teismą, esant dėl to ginčui (CK 4.80 str.). Susiklosčius tokiai situacijai kolegija konstatuoja, kad paties apelianto pasyvus elgesys ir bendradarbiavimo bei kooperavimosi pareigos pažeidimas sudarė ieškovui prielaidas įsitikinti, kad be teismo sprendimo savo teisės į atsidalinimą jis neįgyvendins. Todėl ieškovas neabejotinai turėjo subjektinę teisę į teisminę gynybą, t.y. reikalauti teisme pripažinti savo teisę į atsidalijimą ir priteisti netesybas, tą garantuoja CPK 2 str. ir 5 str., o tokius civilinių teisių gynimo būdus numato CK 1.138 str.1 p. ir 6 p. Faktas, kad šalys atsakovo pasiūlymu derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo, bet jos pasirašyti nepavyko, pats savaime nekeičia susiklosčiusių teisinių santykių prigimties, be to, sudaryti taikos sutartį yra šalies teisė, bet ne jos pareiga.
Teisėjų kolegija kaip teisiškai nepagrįstus atmeta skundo argumentus dėl netinkamo apelianto priešieškinio priėmimo klausimo išsprendimo. Atsakovas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo turi teisę ieškovui pareikšti priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Įstatymų leidėjo valia, priešieškinio priėmimui yra nustatytos tokios sąlygos: priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies negalima patenkinti pradinio ieškinio; tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 str. 2 d.). Prie apeliacinio skundo pateiktame priešieškinyje (b.l. 82) jo pateikimo pagrindas visiškai neįvardintas, apsiribojant teiginiu, kad apeliantas taip pat turi teisę į jam tenkančios žemės sklypo dalies atsidalijimą. Kolegijos įsitikinimu, nei vienos iš įstatyme įvardintų sąlygų priešieškiniui pateikti ir jį priimti šiuo atveju nebuvo ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagristai atsisakė tai padaryti (CPK 143 str. 4 d.). Pirmųjų dviejų sąlygų, kaip matyti iš priešieškinio dalyko formuluotės, akivaizdžiai nėra, veikiausiai priešieškinio pateikimas grindžiamas trečiąją, numatytąja CPK 143 str. 2 d. 3 p. sąlyga. Viena vertus, nors tam tikras tarpusavio ryšys yra, antroji šios sąlygos dalis - galimybė greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčą - neegzistavo. Priėmęs priešieškinį, teismas būtų privalėjęs dalyvaujantiems byloje asmenims nustatyti ne trumpesnį, nei 14 dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui, siūlyti pateikti atsiliepimus į atsakovo savarankiškus reikalavimus, tai neabejotinai pažeistų būtent šios civilinės bylos proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą ( CPK 7 str.), o jos nagrinėjimas ir taip užtruko, kelis sykius atidėjus teismo posėdžius (b.l. 56-57,60).
Antra vertus, teismui nebuvo jokių prielaidų manyti, kad dėl priešieškinyje keliamo klausimo egzistuoja teisminis ginčas, o apeliantas negali įgyvendinti atsidalijimo iš bendro sklypo be teisminio proceso. Priešingai, nagrinėjant bylą buvo nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad tik paties apelianto pasyvumas lėmė atitinkamos sutarties dėl atsidalijimo nepasirašymą. Pagal CPK 2 str., civilinio proceso tikslas yra ginti asmens, kurio materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Tačiau jokių nuorodų priešieškinyje, kad jam kuris iš bendraturčių kliudo atsidalinti pagal visų parengtą ir parašais suderintą atsidalijimo projektą, nėra (visiškai nenurodytas priešieškinio faktinis pagrindas), kaip nesama ir įrodymų, kad jis to siekė, tačiau tokios teisės įgyvendinti be kitų bendraturčių sutikimo negalėjo (CPK 135 str. 1 d. 2 p.ir 3 p., 2 d., 143 str. 3 d.). Todėl teismas vėlgi būtų privalėjęs nustatyti atitinkamą terminą priešieškinio trūkumams pašalinti ir reikalauti iš atsakovo įvardinti savo reikalavimų pagrindą, antraip būtų suvaržytos kitų proceso dalyvių galimybės tinkamai atskirsti, parengti atsiliepimus. Tokia aplinkybė taip pat būtų sudariusi pagrindą šioje konkrečioje byloje pažeisti jau minėtus CPK 7 d. įtvirtintus principus.
Ir trečia, jokios objektyvios būtinybės ieškovo ir atsakovo reikalavimus nagrinėti vienoje civilinėje byloje nebuvo, o atsisakymas priimti priešieškinį neužkerta kelio atsakovui pareikšti reikalavimus atskiroje civilinėje byloje, tai teisingai pastebėjo atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsisakant priimti priešieškinį, šis klausimas sprendžiamas pagal tas pačias taisykles, kurias įstatymas nustato ieškiniui priimti, taigi privalu dėl to priimti rašytinę nutartį, nors ši atskiruoju skundu ir neskundžiama (CPK 143 str. 3 d.). Apylinkės teismas klausimą išsprendė protokoline nutartimi (b.l. 65-66), tačiau šis formalus procesinės tvarkos pažeidimas nesudaro teisinių prielaidų panaikinti iš esmės teisingo procesinio teismo sprendimo (CPK 328 str.)
Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia iš esmės teisėto bei pagrįsto teismo sprendimo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė. Iš apelianto ieškovo naudai priteistinos atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidos – 800 Lt, jų dydis atitinka Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85, nurodytų atstovavimo išlaidų dydžių nustatytus kriterijus ir koeficientus (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. A. 800 (aštuonis šimtus) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų M. O. naudai.