- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-07-30
- Bylos Nr.
- 1-2316-716/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00113-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- N. L. K.
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Advokatai
- Kęstutis Blažys
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Justinai Kavaliauskaitei, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, gynėjui advokatui Kęstučiui Blažiui, vertėjams Audriui Krušnai, Olgai Macijauskienei, nukentėjusiajam N. L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini) Dobele, Latvija, Latvijos Respublikos pilietis, latvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Latvijos Respublikoje – paskutinis teistumas Vidzeme Regional Court 2011-03-03 dėl neteisėtos prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais - 5 metai laisvės atėmimo, bausmės atlikimas atidėtas 5 metams, kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. prievartavo turtą, t. y. jis nuo 2014-01-27 iki 2014-02-09 skambindamas ir rašydamas trumpąsias sms žinutes (2014-01-27 17 val. 38 min. „tada aš atiduodu planšetę hakeriams, jie nulauš viską ir informacija nutekės ten, kur reikia“) iš mobiliojo ryšio telefono numerio +37125246907 į nukentėjusiojo N. L. K. mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisėto pagrindo ir panaudodamas psichinę prievartą, atvirai savo naudai iš N. L. K. pareikalavo 500 eurų už iš jo pagrobtų daiktų grąžinimą ir asmeninės N. L. K. informacijos, esančios planšetiniame kompiuteryje, neviešinimą, vėliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, rašydamas trumpąsias sms žinutes iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo N. L. K. mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisėto pagrindo ir panaudodamas psichinę prievartą, atvirai savo naudai iš N. L. K. pareikalavo 400 eurų už iš jo pagrobtų daiktų grąžinimą ir informacijos, esančios planšetiniame kompiuteryje, neviešinimą (2014-01-27 17 val. 48 min. „Ok, nenorėjai 400, tada ryte atiduosiu tavo planšetę kitiems, ar gerai? Ar vis dėlto išspręsim klausimą?; 2014-01-27 19 val. 53 min. „Jūsų planšetę rytoj pasiima, yra suinteresuoti žmonės“), vėliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, rašydamas trumpąsias sms žinutes iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo N. L. K. mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), reikalavo 250 eurų už iš jo pagrobtų daiktų grąžinimą (2014-02-05 10 val. 23 min. „labas rytas, šeštadienį būsiu Vilniuje, vakare. 250 eurų jus tenkina?), rašydamas, kad nukenyėjusys ateitų į susitikimą vienas (2014-02-09 14 val. 58 min. „Ateikite į susitikimą vienas. Jei ten bus dar kažkas, susitikimas neįvyks, gerai?“) nukentėjusiajam N. L. K. sutikus, susitiko su juo Vilniaus autobusų stotyje ir jam padavus 5 kupiūras 50 eurų vertės (serijiniai numeriai: x81617169809, v20383819483, x81907252598, s50239810771, x81907252553), perdavė nukentėjusiojo N. L. K. daiktus: juodą odinę rankinę, 80 litų vertės, kurioje buvo planšetinis kompiuteris „iPad 4“ 1749,99 litų vertės, 4 raktai- du raktai nuo buto, kurio vieneto vertė 10 litų – abiejų – 20 litų, raktas nuo sandėliuko, 5 litų vertės ir vienas raktas nuo parduotuvės - 50 litų vertės, du nukentėjusiojo N. L.K. vaikų gimimo liudijimai su vertimais į anglų kalbą ir notariškai patvirtinti, materialinės vertės neturi, viena ID nelegalo kortelė – Vietnamo piliečio kortelė, išduota H. N. H. vardu, nukentėjusiojo išleista knyga apie Baltijos šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Lietuvos geografiją ir verslo perspektyvas, 35 litų vertės, planšetinio kompiuterio „iPad 4“ pakrovėjas, kurio vertė 60 litų ir mobiliojo ryšio telefono “Nokia N 80“ pakrovėjas, 40 litų vertės, keletas prašymų dėl pabėgėlio statuso suteikimo Lietuvoje, kurie buvo patvirtinti Migracijos antspaudais ir parašais, materialios vertės neturi, po ko buvo sulaikytas Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK KPS pareigūnų, pristatytas į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK, ir asmens kratos metu pas jį buvo rasti nukentėjusiojo perduoti 250 eurų.
A. Z. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną, kai buvo iš nukentėjusiojo pavogtas krepšys su daiktais, jis buvo Rygoje pas savo draugą, kuris tai gali paliudyti. Jis atvažiavo apie 12 valandą į centrą, sutiko savo pažįstamą. Šis Rygos autobusų stotyje pasakė, kad pas jį yra krepšys ir plančetė, dokumentai kažkokie. Klausė, ką daryti su tais daiktais. Draugas paskambino nukentėjusiajam, įjungė garsiakalbį ir jis girdėjo visą pokalbį. Nukentėjusysis pasakė, kad jis pamiršo krepšį autobuse, ar gali perduoti tą krepšį jam, pasakė, kad bus piniginis atlygis už grąžinimą, susitarė paskui paskambinti. Jis nuvažiavo savo reikalais. Po kelių dienų jis nuvažiavo į centrą ir tada jam A. pasakė, kad susiskambino su nukentėjusiu, kad nukentėjęs pasiūlė pinigų. Gavosi taip, kad jam davė telefoną ir jis paskambins nukentėjusiajam. Šis buvo ar tai Baltarusijoje, ar prie jos sienos. Nukentėjusysis pasakė, kad yra užimtas, ir pokalbis neįvyko. Antrą kartą kai jis paskambino nukentėjusiajam, pasakė šiam, kad jis kaip buvęs pareigūnas duoda žodį, kad perduos daiktus taip, kokius gaus. Jis pasiūlė nukentėjusiajam, kad atlygio nereikia, kad daiktus per draugą su konvojum pristatys į Vilnių. Nukentėjusysis nuo pasiūlymo atsisakė. Po to, kai jis pasakė draugui, kad važiuos į Vokietiją, kur sūnus ir žmona, draugas pasakė paimti krepšį ir Vilniuje perduoti nukentėjusiajam. Jis daiktus sutiko perduoti. Kai atvažiavo į Vilnių, paskambino numerį nukentėjusiajam. Draugas klausė jo duomenų, kad nukentėjusysis pervestų pinigus. Jis davė savo duomenis ir neklausė, kodėl šis negali naudoti savo duomenų. Vokietijoje buvo atvejis, kad jis pervedė pinigų A.. Šis pasakė, kad pagal galimybes grąžins. Kai atvažiavo į Rygą, jis sužinojo, kad draugas pragėrė šituos pinigus. Nukentėjusysis pasakė, kad perduos 250 eurų. Kai atvažiavo į Vilnių, iš karto paskambinęs prisistatė A.. Nukentėjęs pasakė, kad yra stotyje ir tuoj prieis. Susitikęs su nukentėjusiuoju atidavė daiktus. Jis pasakė, kad šis patikrintų, ar visi daiktai vietoje. Nukentėjusysis pasižiūrėjo ir davė jam pinigus. Tada jį sulaikė. Iš tų daiktų, kurie buvo perduoti jam, jis viską atidavė nukentėjusiajam.
Nukentėjusysis N.L. K. teisme parodė, kad sausio 27 d. grįžo iš Varšuvos į Vilnių. Mašina apie 6 ryto atvyko. Prie Kelių policijos jis paprašė vairuotojo sustoti. Pas jį buvo bagažas. Su savimi salone turėjo krepšį. Vairuotojas pasakė kuo greičiau paimti bagažą. Kai jis paėmė lagaminus, vairuotojas išvažiavo. Tada jis pastebėjo, kad svarbiausias mažas krepšys, kur pinigai, raktai, plančetė ir dokumentai - yra dingęs. Tada jis skubiai sustabdė taksi automobilį ir pavijo tą autobusą stotyje. Buvo tamsu. Autobusas atidarė duris, ir išėjo tik 6 žmonės. Jis įbėgo į saloną, o tenai krepšio nebuvo. Jis paklausė vairuotojo, kur jo krepšys. Vairuotojas pasakė ieškoti to asmens, kuris rūkė su juo kelyje. Jis iš karto nubėgo į stotelę. Kai kurių keleivių klausė, ar šie matė keleivį, kuris šalia jo sėdėjo. Šie pasakė, kad nematė. Pusė valandos jo ieškojo, bet nerado. Jis įsitikinęs, kad tas, kuris šalia jo sėdėjo, tas ir paėmė krepšį. po ko išvažiavo į Rygą. Tas žmogus buvo vyresnio amžiaus. Apie 12 val. jam pradėjo skambinti, kad rado jo krepšį. Buvo išvardinti visi daiktai, dokumentai, planšetė, išskyrus pinigus. Kažkur apie 600 eurų buvo. Žmogus skambino telefonu su 371 kodu iš Latvijos ir pasakė, kad pasiruošę grąžinti krepšį. Jis pasakė, kad labai laimingas, kad sumokės, kaip atlygį 50 eurų. Tas, kuris skambino iš Rygos, pasakė palaukti ir išjungė telefoną. Ilgai gaudavo SMS, kad pagalvotų, kad vien plančetės tokia suma. Jis paklausė, kiek šie nori. Paskambinus telefonu jam pasakė, kad 500 eurų ir ne mažiau. Tą dieną jis norėjo daiktus paimti, netgi sutiko su ta suma, nes pas jį plančetėje buvo labai svarbi informacija. Jam atsiuntė SMS, kad po dviejų valandų bus krepšys Vilniuje. Atsiuntė duomenis. Tardytojui atidavė tuos visus tekstus. Jis pajuto, kad pateks į pasalą. Pasakė, kad jo palnčetė turi apsaugą. Po trijų parų tas pats žmogus jam skambino, prašė slaptažodžio, dėl ko jis suprato, kad negali „įsilaužti“ į planšetę. Žmogus sakė pagalvoti, nes plančetę siūlo hakeriams, kad „įsilauš“ ir perduos informaciją visiems, kam reikės. Jis tada išsigando ir kreipėsi į policiją. Gavo instruktažą. Jis sutiko sumokėti pinigus. Netikėtai jie sumažino sumą iki pusės ir pasakė, kad perduos daiktus Vilniuje. Sakė vienam reikia ateiti. Perdavimo metu stotyje jis parodė pinigus įtariamajam, šis davė krepšį. Atiduotame krepšyje planšetės nebuvo. Tada A. Z. palnšetę išėmė iš savo krepšio ir atidavė. Ten nebuvo kroviklio. Jis negalėjo patikrinti palnšetės, ar buvo į ją „įsilaužta“. Jis perdavė pinigus po 50 eurų. Dabar jis atpažino A. Z. pagal balsą. Tai vienas ir tas pats balsas, kuris jam skambino telefonu.
Liudytojas A. B. teisme parodė, kad šių metų pradžioje ar sausio pabaigoje ar vasario pradžioje buvo pradėtas ikiteismini tyrimas dėl to, kad ar tai autobuse, ar tai pačioje stotyje buvo iš nukentėjusiojo pavogti daiktai. Nukentėjusysis pranešė apie tai, kad iš latviško numerio jam buvo skambučiai ir siunčiamos žinutės, reikalaujama išpirkos. Buvo grasinama, jeigu nebus sumokėta, bus paviešinti duomenys internete. Jis žinojo, kad nukentėjusysis dirba vertėju su prieglobsčio prašytojais. Penktadienį vakare jis įspėjo savo darbuotojus, kad teks dirbti šeštadienį. Šeštadienį nukentėjusysis pranešė, kad reikalaujama 350 ar 250 eurų, kad susitikimas bus apie 7-8 valandą vakaro autobusų stotyje Vilniuje. Jis išvyko ten. Per atstumą stebėjo nukentėjusįjį, laukė asmens, kuris prie šij prieis. Tada turėjo veikti pagal situaciją. Po kažkurio laiko jam paskambino kolega, kad galimai įtariamasis prie siuntų skyriaus. Po to kolega pasakė, kad prie nukentėjusiojo kažkas priėjo, pastovėjo, pasikalbėjo, po to užėjo į siuntų skyrių. Kas vyko pačiame siuntų skyriuje, jis nematė. Buvo paėmę vaizdo įrašą iš siuntų skyriaus ir nustatė, kad viduje įtariamasis parodė nukentėjusiajam kažkokius daiktus, apsikeitė smulkiais daiktais. Kadangi gavo pranešimą, kad apsikeitimas įvyko, pirmas išėjo nukentėjusysis, iš paskos ėjo kaltinamasis. Jo kolegos priėjo prie įtariamoji, prisistatė ir pasiūlė vykti į komisariatą. Sulaikymo metu kaltinamasis nesipriešino, buvo labai nustebęs. Atvažiavo į komisariatą. Atliko asmens kratą. Asmens kratos metu pas kaltinamąjį rado pinigus ir rado kelis mobiliuosius telefonus. Vieno numeris atitiko telefono numerį, iš kurio buvo prievartaujami pinigai. Surašė tarnybinius panešimus, perdavė tyrėjai.
Liudytojas S. L. teisme parodė, kad Vilniaus m. 3 policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Išeiginę dieną jam paskambino vyresnysis tyrėjas B. ir pasakė, kad reiks padirbti. Jie važiavo į Vilniaus autobusų stotį, su jais buvo nukentėjusysis. Jis stebėjo nukentėjusįjį. Matė, kad atvyko autobusas. Priėjo prie nukentėjusiojo asmuo su kelioniniu dideliu krepšiu, pakalbėjo, išėjo už pastato. Grįžę užėjo į vidų, kurį laiką ten pabuvo, išėjo. Jis su A. priėjo ir sulaikė įtariamąjį. Prisistatė, pažymėjimus parodė. Nuvažiavo į budinčią dalį. Buvo rasti pinigai ir telefonas.
Liudytojas H. A. teisme parodė, kad viskas buvo vasario mėnesį, buvo išeiginė diena. Tą dieną sulaukė skambučio iš A. B., kuris sakė, kad reikės padirbėti. Atvažiavus vakare į darbą, išaiškino, kad yra tyrimas, nukentėjusysis. Tą vakarą turėjo įvykti susitikimas nukentėjusiojo su asmeniu, kuriam jis turėjo paduoti pinigus. Kai jie nuvažiavo į autobusų stotį, kurioje buvo nukentėjusysis, jis buvo kartu su tyrėju L. autobusų išvykimo perone. Visą laiką matė nukentėjusįjį. Vienu momentu prie nukentėjusiojo priėjo vyriškis, turėjo su savimi didelę kelioninę tašę. Šis su nukentėjusiuoju susitiko prie siuntų skyriaus ir kelias minutes pastovėję užėjo į vidų, apsikeitė daiktais, tų daiktų jis nematė. Pirmas išėjo nukentėjusysis, antras – įtariamasis. Pranešė B., kad mato nuketėjusįjį, kuris susitiko su įtariamuoju. Kai išėjo įtariamasis, sulaikę pristatė šį į policijos komisariatą. Kratos metu buvo rasti pinigai ir telefonai. Jie surašė tarnybinius pranešimus ir perdavė į budinčiąją dalį.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2014 m. sausio 28 d. N. L. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėjas N. L. K. nurodė, kad 2014-01-27 d. apie 6.00 val, autobusų stoties teritorijoje iš autobuso atvykusio iš Varšuvos salono keleivis važiavęs kartu kol N. L. K. nuėjo pasiimti lagaminų pagriebė pareiškėjo rankinę, kurios vertė 80 litų, kurioje buvo kompiuteris iPAD modelis MD 510HC serijos numeris DLXKHSBF182, kurio vertė 1749.99 litų, namų raktai, kuriuos reikės keisti, grynieji pinigai sumoje 650 eurų (kas sudaro 2242,5 litų), vizitinės kortelės, vaikų gimimo liudijimai, odinės pirštinės, kurių vertė 20 litų. Padaryta turtinė žala ne mažiau kaip 4092,49 litų. Vėliau turtinę žalą galės patikslinti. Asmenį, kuris tai padarė atpažinti galės. Prašo ištirti šį įvykį ir jį pripažinti nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 6-7).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad SIM kortelė su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) iš kurio buvo skambinama ir rašomos SMS žinutės nukentėjusiajam N. L. K., buvo įstatyta į mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 33).
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N80“, kurį pateikė nukentėjusysis N. L. K., su jame esančiomis SMS žinutėmis, gautomis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Sms žinučių turinys: „Labas rytas! Šiandien prie autobusų stoties radau juodą rankinę. Rankinėje planšetas, dokumentai, rakai. Pagarbiai. A.", „Gerbiamasis! Jusų planšetas daugiau kainuoja jeigu jį palikti lombarde. Prašau pagalvokite ir atsiųskite realų skaičių", „500“, „ A. Z.. (duomenys neskelbtini). LV1001. Tiktai western unijon". „informacija apie pranešimą": iš: (duomenys neskelbtini), tema: A. Z.... Data: 2014-01-28 laikas: 15 .16, tipas SMS", „400. Ir šiandien“, „tada išsiųsk planšeto kodą. Aš išsiųsiu raktus ir visa kita", „tada atiduodu chakeriams. Jie išlauš viską. Info išeis kur reikia", „Ok. Nenorėjote 400. Tada sėkmės. Atiduosiu planšetą kitiems. Ok? Ar vis dėlto išspręsime klausimą?",“jūsų planšetą ryte pasiima. Yra suinteresuotų žmonių", „labas vakaras! Atsiprašau už tokį vėlyvą laiką. Penktadienį būsiu atgal Rygoje ir perduok jūsų draugei jūsų daiktus. A.. P. S. - planšetas nepaliestas, ir info niekur nenutekėjo. Garantuoju. Aš taip pat susijęs su VRM. Taip kad kažkur kolega" (t. 1, b. l. 40-51).
Iš byloje apžiūros protokolo matyti apžiūrėti 2014-02-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti daiktai, kuriuos pateikė nukentėjusyis – telefonas, rankinė, knyga, raktai, nuotraukos, gimimo liudijimo kopijos, prašymas, vizitinės kortelės, planšetinis kompiuteris „Ipad“, du krovikliai. Apžiūrint mobilaus ryšio telefoną užfiksuotos tokio turinio žinutės, rašytos rusų kalba – „labas rytas! Šeštadienį būsiu Vilniuje. Vakare. 250 dar jus tenkina?", „stotyje jus tenkina?", „rytoj 22.10. Vilnius. Autobusų stotis", „laba diena! Šiandien jums jūsų daiktus perduos mano kolega. Jis atvažiuos 19.15 į Vilnių į stotį, Jis jums paskambins. 250 eiro perduokit jam. Ok?", „jis rusiškai. Vardas - Aleksandr. Jis mano kolega. Taip pat asmens sargybinis", „Ateikite į susitikimą vienas. Jeigu ten bus dar kažkas, jis tiesiog išvažiuos ir mainai neįvyks. Ok?", „viskas kas ten buvo aš atidaviau Aleksandrui. Raktai, kopijos, planšetas, ten daug ko", „juo labiau aš nežinau kas pas jus ten rankinėje buvo. Atiduos tai kas ten liko. Jeigu tai jums tinka, tada gaukite daiktus", „labas rytas! Šeštadienį būsiu Vilniuje. Vakare. 250 eiro jus tenkina?", „Stotyje jus tenkina?“ (t. 1., b. l. 53-72).
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėti 2014-02-09 asmens kratos metu pas A. Z. rasti daiktai, jų tarpe 250 eurų, taip pat mobilaus ryšio telefonas „Siemens“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 86-101).
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas 2014-02-09 vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip kalbasi du vyrai, iš kairės stovintis vyras perduoda kitam kažkokius daiktus, kuriuos pastarasis susideda į rankinę (t. 1., b. l. 117-119).
Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktos informacijos matyti, kad remiantis Interpolo Latvijos nacionalinio skyriaus duomenimis Latvijoje nėra registruota asmenų su duomenimis Y. A. (t. 1, b. l. 167).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu teismas nustatė, kad A. Z. prievartavo turtą, t. y. neteisėtai atvirai savo naudai, panaudojant psichinę prievartą, vertė nukentėjusįjį N. L. K. perduoti jam pinigus. Tokią tiesą byloje patvirtina nukentėjusiojo N,. L. K. ir liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. A. Z. teisme teigė, kad paprašytas pažįstamo sutiko nukentėjusiajam perduoti daiktus, gavo iš nukentėjusiojo pinigus, dėl ko jaučiasi kaltas, tačiau neigė prievartavęs turtą. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip nenuoširdžius, prieštaraujančius faktinėms tiesos aplinkybėms ir juos atmeta, nes šiuos parodymus paneigia kita bylos medžiagos visuma. Oficialiais duomenimis iš Interpolo biuro Latvijos Respublikoje Latvijoje nėra registruotas asmuo A. Y., apie kurį A. Z. davė parodymus kaip neva apie asmenį, kuris jam perdavė nukentėjusiojo daiktus. Iš nukentėjusiojo N. L. K. nuoseklių parodymų teismas nustatė, kad šis prarado savo krepšį su daiktus, apie kurio faktinį turėjimą jam pranešė nepažįstamas asmuo. Nukentėjusysis iš pradžių siekė daiktus atgauti, sutiko mokėti 50 eurų už daiktų grąžinimą. Nukentėjusiojo nurodyta suma nusikalstamam tikslui įgyvendinti buvo per maža. Remiantis nukentėjusioj parodymais, iš jo buvo reikalaujama 500 eurų suma, kuri vėliau buvo sumažinta iki 250 eurų. Nukentėjusysis viso proceso metu vienodai teigė, kad savo daiktų jis nepametė, šie buvo iš jo užvaldyti neteisėtai, tačiau asmuo, kuris pagrobė nuketėjusioj daiktus – liko nenustatytas. Iš nukentėjusiojo parodymų turinio teismas nustatė, kad N. L. K. buvo apsisprendęs nemokėti reikalaujamos sumos ir prarasti daiktus, tačiau vėliau įtakotas psichinės prievartos dėl galimo kompiuteryje esančios informacijos paviešinimo, jis išsigando ir sutiko mokėti reikalaujamą pinigų sumą. Psichinės prievartos turinį ir nuketėjusiojo parodymus patvirtina atskleistas ir byloje esantis SMS žinučių turinys akivaizdžiai įrodo, kad A. Z. ne prašė, o reikalavo pinigų už daiktus, kurių pats neįgijo radinio būdu, nesiekė susitarti dėl atlygio derybų būdu, bet neteisėtai, naudojant psichologinį spaudimą dėl kompiuterio perdavimo hakeriams prievartavo nukentėjusįjį pervesti jam pinigus į nurodytą sąskaitą, egzistuojančią jo vardu. Būtent šie grasinimai ir psichinė prievarta palaužė nukentėjusiojo valią, dėl kurios jis sutiko mokėti iš jo prievartaujamus pinigus ir kreipėsi dėl to į policiją. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis teisme kategoriškai teigė, jog atpažįsta A. Z. balsą kaip to asmens, su kuriuo jis kalbėjo telefonu apie rastus daiktus, prievartaujamus sumokėti pinigus. Tyrimo metu nustatyta, kad SIM kortelė su telefono numeriu, iš kurio buvo skambinama ir rašomos SMS žinutės nukentėjusiajam N. L. K., buvo įstatyta į mobilaus ryšio telefoną, kuris asmens kratos metu rastas pas A. Z..
Tokiu būdu teismas nustatė, kad A. Z. reikalavimas perduoti jam pinigus buvo lydimas grasinimų, ir šis psichinis poveikis nukentėjusiajam lėmė nukentėjusiojo apsisprendimą pinigus sumokėti, kad būtų išvengta gresiančių neigiamų padarinių. Teismas pripažįsta, kad įrodymų visuma pakankama pagrįsti, A. Z. neturėdamas teisėto pagrindo, suprasdamas savo elgesio neteisėtumą, tyčia panaudodamas psichinę prievartą atvirai iš N. L. K. reikalavo mokėti pinigus eurais už neteisėtai pagrobtų daiktų grąžinimą ir informacijos, esančios planšetiniame kompiuteryje, neviešinimą, t. y. tyčia neturėdamas tam teisėto pagrindo prievartavo svetimą turtą. Tokiu būdu nustačius, kad A. Z. realizavo visus formalios turto prievartavimo nusikaltimo sudėties požymius, teismas pripažįsta, kad tokiu būdu jis įvykdė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį, net ir įvertinus tai, kad 250 eurų kaltininkas užvaldė po to, kai nukentėjusysis kreipėsi į policiją ir veikė su pareigūnų žinia.
Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagrindų A. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar švelninti sankcijoje numatytą bausmę teismas nenustatė, todėl skirdamas jam bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. A. Z. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, veikė savanaudiškais tikslais, nebuvo nuoširdus, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje jis teistas Latvijos Respublikoje, teigė esąs dirbantis ir turintis mažametį vaiką. Tokios aplinkybės verčia teismą pripažinti, kad įstatyme numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. Z. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant žemiau sankcijos vidurkio.
Nukentėjusysis N. L. K. byloje pripažintas civiliniu ieškovu dėl 2244 Lt (650 eurų) žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 15-16). Nagrinėdamas šį civilinį ieškinį teismas nustatė, kad jį nukentėjusysis pareiškė dėl pagrobtų ir negrąžintų 600 eurų, pirštinių (20 Lt arba 8,7 euro) bei su tuo susijusios neturtinės žalos (41,3 euro arba 142,60 Lt). Šiuo nuosprendžiu teismas A. Z. pripažįsta kaltu dėl turto prievartavimo veiksmų, kai tuo tarpu daiktus pagrobęs ir turtinę žalą padaręs asmuo proceso metu liko nenustatytas. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, kurią padarė nenustatytas asmuo, negali būti tenkinamas, nes padaryta turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijusi su A. Z. nusikalstamais veiksmais. Kita vertus, teismas pripažįsta, kad savo nusikalstamais veiksmais A. Z. sukėlė nepatogumus ir stresą nukentėjusiajam, neigiamus išgyvenimus, kurie atitinka neturtinės žalos turinį, todėl priteisia pusę prašomos sumos, nes neturtinė žala buvo padaryta ne vien tik A. Z. veiksmais.
Tyrimo metu iš A. Z. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas, kuris kaip nustatyta, buvo naudojamas darant nusikalstamą veiką. Dėl šios priežasties teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. priverstas šį daiktą konfiskuoti. Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad kiti daiktai buvo naudojami ar yra susiję su nusikalstama veika, todėl grąžintini.
2014-04-23 prokurorės nutarimu buvo laikinai apribotos A. Z. nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 10 litų, 60 eurų, 1640 zlotų, 70 Serbijos dinarų. Įvertinus tai, kad teismas iš A. Z. priteisė nukentėjusiajam 71,30 Lt pinigų sumą, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo interesus teismas palieka prokurorės nutarimu taikytą nuosavybės teisių apribojimą į paimtus 10 litų ir 20 litų, o likusioje dalyje apribojimą panaikina, pinigines lėšas grąžinant A. Z..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str.
nusprendė:
A. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2014-07-30.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti A. Z. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014-02-09 iki 2014-07-30.
Kardomąją priemonę suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Iš A. Z. N. L. K. naudai priteisti 71,30 (septyniasdešimt vieną litą ir trisdešimt centų) neturtinės žalos atlyginimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. iš A. Z. konfiskuoti mobilaus ryšio telefoną „Samsung“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, kurie saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (2014-05-30 kvitas BBB Nr. 3PK000199) - DNB banko mokėjimo kortelę, Citadelė banko mokėjimo kortelę, dvi SIM korteles, Baltic miles kortelę, 2 lapus iš knygos, Simple Express bilietą - grąžinti A. Z..
Palikti 2014-04-23 nutarimu kaltintajam A. Z. laikinai apribotą nuosavybės teisę į pinigines lėšas – 10 (dešimt) litų ir 20 (dvidešimt) eurų – iki priteisto civilinio ieškinio atlyginimo. Nuosprendžiu įsiteisėjus likusioje dalyje panaikinti 2014-04-23 nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą ir 40 eurų, 1640 zlotų bei 70 Serbijos dinarų grąžinti A. Z..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.