- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- I-379-279/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00149-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Dalei Rudytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. Š. skundu (b. l. 1-2), kurį patikslino (b. l. 77-79, 168-169) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti jos naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK), 11926,35 Lt turtinės žalos ir 983073,65 Lt neturtinės žalos, kurią patyrė dėl Panevėžio AVPK neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Pareiškėja paaiškino, jog Panevėžio AVPK viršininko 2011-05-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisarės E. Š. perkėlimo“ ji nuo 2011-05-16 buvo perkelta iš Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus (toliau – KPS) viršininko (statutinio valstybės tarnautojo A lygio 12 kategorijos) į Panevėžio AVPK Panevėžio rajono PK KPS vyriausiojo tyrėjo (statutinio valstybės tarnautojo A lygio 11 kategorijos) pareigas. Šis įsakymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011-12-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. A62-3754/2011 buvo panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėja nurodo patyrusi turtinę žalą, t. y. ji prašo priteisti: 11330 Lt darbo užmokesčio skirtumą už 88 dienas, susidariusį dėl neteisėto jos perkėlimo į žemesnes pareigas bei 596,35 Lt 5 procentų delspinigių nuo 2011-12-22 iki 2012-01-16, viso - 11926,35 Lt; 5000 Lt teisinės pagalbos išlaidų, kadangi ji kreipėsi į teisininkus dėl skundų surašymo; 1300 Lt kelionės išlaidų už važiavimą iš Kupiškio į Panevėžį ir atgal nuosavu automobiliu, tarpmiestiniais autobusais ir Panevėžio miesto autobusais bei 650 Lt ir 96 Lt automobilio amortizacijos ir remonto išlaidų; 64 Lt kanceliarinių prekių, skirtų darbo reikmėms, išlaidų; 390 Lt išlaidų pietums. Pareiškėja taip pat nurodo dėl neteisėto perkėlimo į žemesnes pareigas patyrusi dvasinius išgyvenimus, garbės ir orumo pažeminimą, sveikatos pablogėjimą, ne kartą teko kreiptis į gydytojus, buvo nuolat žeminama, sumažėjo jos galimybės bendrauti, su ja buvo siekiama susidoroti. Dėl šių neigiamų išgyvenimų ji patyrusi 983073,65 Lt neturtinę žalą, kurią ir prašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK atstovė D. Rudytė nesutinka su pareiškėjos reikalavimu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atstovė paaiškino, jog gavus LVAT sprendimą dėl Panevėžio AVPK viršininko 2011-05-12 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, Panevėžio AVPK viršininko 2012-01-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymo“ buvo pripažintas netekusiu galios 2011-05-12 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodyta Finansų skyriui apskaičiuoti E. Š. darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl eitų Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK KPS viršininko ir Panevėžio AVPK Panevėžio rajono PK KPS vyr. tyrėjo pareigų už laikotarpį nuo 2011-05-16 iki 2011-09-19 bei delspinigius, šios išmokos 2012-01-25 mokėjimo nurodymu Nr. 70 pervestos į pareiškėjos nurodytą sąskaitą, todėl nėra jokio pagrindo priteisti pareiškėjai jos prašomas darbo užmokesčio ir delspinigių sumas, juolab, kad pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos jos pačios prašymu dėl išėjimo į pensiją. Pareiškėjos reikalavimas dėl 5000 Lt išlaidų, patirtų už suteiktas teisines paslaugas, turėtų būti atmestas, kadangi pareiškėja nepateikė jokių tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Taip pat turėtų būti atmestas ir pareiškėjos reikalavimas dėl kelionės išlaidų priteisimo, kadangi Panevėžio AVPK padengė pareiškėjai kelionės išlaidas už 26 darbo dienas (426,56 Lt), o automobilio amortizacijos ir remonto išlaidų atlyginimas nėra numatytas, be to, pareiškėja nepateikė jokių tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėjos reikalavimas atlyginti jos turėtas išlaidas kanceliarinėms prekėms bei pietums neturėtų būti tenkinamas, kadangi, pirma, tokių išlaidų atlyginimas nėra numatytas, antra, pareiškėja nepateikė šias išlaidas įrodančių dokumentų, trečia, kanceliarinėmis prekėmis pareiškėja darbo reikmėms buvo aprūpinta, dėl papildomų kanceliarinių prekių ji į vadovybę ar Ūkio skyrių nesikreipė, o išlaidas, kurias ji neva patyrė pirkdama pietus, ji lygiai taip pat būtų patyrusi ir dirbdama Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK. Atsakovo manymu, pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat neturėtų būti tenkinamas, kadangi Panevėžio AVPK panaikino neteisėtu pripažintą viršininko įsakymą, 2012-03-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) už patirtus nemalonumus pareiškėjos atsiprašė. Atstovė taip pat pažymėjo, jog ir anksčiau pareiškėjos sveikata nebuvo gera, kadangi ji dažnai sirgo, todėl manytina, jog pareiškėja neįrodė priežastinio ryšio tarp Panevėžio AVPK neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais. Visi šie argumentai rodo, jog pareiškėjos skundas neturėtų būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl valstybės pareigos atlyginti pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl neteisėto perkėlimo į žemesnes pareigas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Pareiškėja atlyginti turtinę ir neturtinę žalą prašo remdamasi argumentais, kad Panevėžio AVPK viršininkas 2011-05-12 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo perkėlė ją nuo 2011-05-16 iš Panevėžio AVPK Kupiškio rajono KPS viršininko pareigų (statutinio valstybės tarnautojo A lygio 12 kategorijos) į Panevėžio AVPK Panevėžio rajono PK KPS vyriausiojo tyrėjo pareigas (statutinio valstybės tarnautojo A lygio 11 kategorijos), o LVAT 2011-12-22 šį įsakymą pripažino neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikino. Dėl šių neteisėtų Panevėžio AVPK veiksmų ji patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).
Neteisėtu aktu pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia pabrėžė, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-22 sprendimu pripažinta, kad Panevėžio AVPK viršininko 2011-05-12 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja buvo perkelta į žemesnes pareigas, yra neteisėtas, kadangi jis buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-23 įsakymu Nr. 1V-314 patvirtintas Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisykles. Todėl šios LVAT nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovo padaryti pažeidimai laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme.
Pareiškėja prašo atlyginti turtinę žalą, kurią patyrė dėl neteisėto jos perkėlimo į žemesnes pareigas; t. y. 11330 Lt darbo užmokesčio skirtumą už 88 dienas, susidariusį dėl neteisėto jos perkėlimo į žemesnes pareigas bei 596,35 Lt 5 procentų delspinigių nuo 2011-12-22 iki 2012-01-16, viso - 11926,35 Lt; 5000 Lt teisinės pagalbos išlaidų; 1300 Lt kelionės išlaidų už važiavimą iš Kupiškio į Panevėžį ir atgal nuosavu automobiliu, tarpmiestiniais autobusais ir Panevėžio miesto autobusais bei 650 Lt ir 96 Lt automobilio amortizacijos ir remonto išlaidų; 64 Lt kanceliarinių prekių, skirtų darbo reikmėms, išlaidų; 390 Lt išlaidų pietums.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai 2012-01-25 mokėjimo nurodymu Nr. 70 (b. l. 97), pagal pateiktą paskaičiavimą (b. l. 98-99) į nurodytą sąskaitą buvo pervesta 521,09 Lt (471,93 Lt darbo užmokesčio skirtumas ir 49,16 Lt delspinigių) už laikotarpį nuo 2011-05-16 iki 2011-09-19, t. y. nuo jos perkėlimo į žemesnes pareigas iki jos atleidimo iš vidaus tarnybos jos pačios prašymu dėl išėjimo į pensiją. Šiais apskaičiavimais teismas netikėti neturi pagrindo, kadangi pareiškėja jokių įrodymų, pagrindžiančių kitokius skaičiavimus, nepateikė. Iš to daroma išvada, jog Panevėžio AVPK pilnai atsiskaitė su pareiškėja, todėl tenkinti jos reikalavimą priteisti iš Panevėžio AVPK darbo užmokesčio skirtumą bei delspinigius nėra pagrindo.
Pareiškėjos reikalavimas priteisti 5000 Lt teisinės pagalbos išlaidų netenkinamas, kadangi pareiškėja nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, o turtinės žalos išlaidos priteisiamos tik tuo atveju, kai pateikiami atitinkami patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentai.
Teismas taip pat atmeta pareiškėjos reikalavimą dėl 1300 Lt kelionės išlaidų bei 650 Lt ir 96 Lt automobilio amortizacijos ir remonto išlaidų priteisimo. Teismas pažymi, kad pareiškėjai už laikotarpį nuo 2011-05-16 iki 2011-09-19 už 26 darbo dienas, kuomet ji dirbo Panevėžio AVPK Panevėžio rajono PK KPS vyr. tyrėja, Panevėžio AVPK pervedė 426,56 Lt kelionės išlaidų atlyginimo, t. y. 2012-01-27 mokėjimo nurodymu Nr. 94 už keturias gegužės mėn. darbo dienas sumokėta 135 Lt, už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. dirbtas 22 darbo dienas sumokėta 291,56 Lt (b. l. 100-101, 152-167), kelionės išlaidos kompensuotos vadovaujantis Panevėžio AVPK viršininko 2009-03-27 įsakymu Nr. 50-V-131 patvirtintu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), byloje pateikti tikslūs paskaičiavimai, todėl abejoti šiais įrodymais teismas neturi pagrindo. Pareiškėjos prašomos priteisti patirtos automobilio amortizacijos ir remonto išlaidos nepriteisiamos, kadangi pagal aukščiau minėto Aprašo 2 ir 3 punktus, kompensuojamos tik pareigūnų važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos važiavimo išlaidos, apmokant nuolatinio bilieto ar vienkartinių važiavimo apskrities keleiviniu, tarpmiestiniu (priemiestiniu), tarptautinio susisiekimo keleiviniu transportu bilietų įsigijimo išlaidos arba važiavimo išlaidos už važiavimą asmeniniu transportu, apmokant degalų įsigijimo išlaidas, be to, pareiškėja teismui nepateikė jokių turėtas automobilio amortizacijos ir remonto išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
Pareiškėjos reikalavimas priteisti 64 Lt kanceliarinių prekių, skirtų darbo reikmėms, pirkimo išlaidų bei 390 Lt išlaidų pietums netenkinamas, kadangi pareiškėja nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių dokumentų.
Vertindamas pareiškėjos perkėlimo iš tarnybos Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK KPS viršininko pareigų aplinkybes, nagrinėjamos bylos kontekste teismas pripažįsta, kad pareiškėja dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinį stresą, nervinę įtampą ir sveikatos pablogėjimą. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Siekiant nustatyti neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydį, turi būti atsižvelgta į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neteisėtų veiksmų trukmę; ar veiksmai buvo vienkartiniai ar pasikartojantys; pažeidimo įtaką tolesniam pareiškėjo gyvenimui; ar pareiškėjo teisės yra pažeistos negrįžtamai; ar neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiškėjo pažeistos teisės iš esmės liktų neapgintos, t. y. nebūtų pasiektas kertinis teisinės valstybės principas dėl pažeistų teisių teisminio gynimo, taip pat kitas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamu atveju. Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, teismo vertinimu, vien tik pripažinimas valdžios institucijos veiksmų neteisėtais negali būti laikoma pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą moralinę skriaudą, todėl teismas sprendžia dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismas konstatuoja, kad pareiškėja dėl Panevėžio AVPK neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, atsižvelgdamas į faktines šios bylos aplinkybes, pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo mastą ir trukmę, į tai, kad neteisėtu pripažintas įsakymas panaikintas, Panevėžio AVPK 2012-03-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsiprašymo (b. l. 102) atsiprašė pareiškėjos už patirtus nemalonumus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvačia laikytina 2000 (du tūkstančiai) Lt suma.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjos skundą patenkinti iš dalies.
pareiškėjos E. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjos E. Š. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 2000 (du tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.