- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-1527-173/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-03175-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Leonas Jachimavičius, Galina Blaževič
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- A. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P., atstovaujamos globėjos D. D., apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P., atstovaujamos globėjos D. D. ieškinį atsakovei A. B. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečias asmuo Alytaus m. 1-ojo notarų biuro notarė R. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė D. P., atstovaujama pagal įstatymą globėjos D. D., ieškiniu (b.l. 1-3) teismo, CK 1.91 straipsnio 5 ir 6 dalių pagrindu, prašė pripažinti negaliojančia M. P. ir atsakovės A. B. 2010-09-27 pirkimo pardavimo sutartį, patvirtintą Alytaus m. notarės R. M. ir taikyti dvišalę restituciją, grąžinti atsakovei A. B. 4 633,92 Eur (16 000 Lt), o D. P. žemės sklypus 6,85 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6,53 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,65 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad D. D. yra Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-01-15 sprendimu ir 2015-04-09 nutartimi pripažintos neveiksnios D. P. pusseserė ir globėja. Būdama neveiksni D. P., atstovaujama globėjos D. D., paveldėjo savo motinos M. P. turtą, kurį sudarė žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys ten pat. Ieškovei tapo žinoma, kad turto palikėja, neveiksniosios motina M. P. dar turėjo tris miškų ūkio žemės sklypus: 6,85 ha, un. Nr. (duomenys neskelbtini); 6,53 ha Nr. (duomenys neskelbtini); ir 5,65 ha, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos 2010-09-27 notarine pirkimo pardavimo sutartimi pardavė atsakovei A. B. už bendrą 16 000 Lt kainą. Pagal individualaus turto retrospektyvinę vertinimo ataskaitą šie sklypai buvo bendros 63 000 Lt rinkos vertės, t.y. net 4 kartus brangesni nei jų pardavimo kaina. Ieškovės manymu, buvo pažeista pardavėjos – M. P. valia, nes ji buvo 87 m. amžiaus ir priklausoma nuo pirkėjos A. B. tėvo A. V., kuris ja rūpinosi. Todėl galimai M. P. sklypų pardavimo sutartį sudarė akivaizdžiai sau nenaudingomis sąlygomis ir būdama suklaidinta dėl tikrosios parduodamų sklypų vertės, jai buvo darytas psichologinis spaudimas.
Atsakovė A. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad notarinėje žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartyje pardavėjos M. P. valia dėl sklypų pardavimo kainos už 16 000 Lt buvo aiškiai išreikšta, tuo pardavėja norėjo kompensuoti už atsakovės tėvų V. jai nuo 2008 m. iki 2013-03-27 mirties suteiktą slaugos paslaugą. Pati ieškovė neneigė, kad velione M. P. iki mirties rūpinosi būtent atsakovės tėvai, šis faktas nustatytas ir Alytaus AVPK Varėnos r. PK ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Pati M. P. ginčo sandorio sudarymo metu buvo šviesaus proto, nenorėjo išsikraustyti iš savo namų, norėjo būti slaugoma, tačiau nenorėjo likti už tai skolinga. Už tai atsakovės tėvams ji ketino atsilyginti – padovanoti savo gyvenamąjį namą bei prie jo esantį žemės sklypą. Šios dovanos atsakovės tėvai atsisakė. Todėl M. P. atsakovės tėvui A. V. suteikė įgaliojimą tvarkyti nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus į ginčo žemės sklypus ir, atkūrus į juos nuosavybę, žadėjo tėvams šiuos sklypus padovanoti. Šios dovanos tėvai atsisakė, tačiau sutiko sklypus nupirkti, kas ir buvo padaryta – sklypus nupirko V. dukra A. B.. Pirkimo pardavimo sandorio forminimo metu buvo gauta VĮ Regitra pažyma su sklypų rinkos kainomis, apie kurias pardavėja M. P. puikiai žinojo. Tėvams miško paskirties sklypai nebuvo reikalingi, nes jie juos dirbti neturėjo jėgų, todėl buvo sutarta, jog pirkėjas bus atsakovė A. B., o jos tėvai V. M. P. iki mirties teiks slaugos paslaugas. Iš to buvo sudarytas sandoris, savo požymiais panašus į turto perdavimą, su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos (CK 6.460 str.), nes M. P. sandorio tikslas buvo užsitikrinti iki savo mirties atsakovės tėvų pagalbą, kas ir buvo padaryta. Atsakovė nesutinka su ieškiniu pateiktu individualiu turto vertinimu, nes jis netikslus, nėra turto apžiūros akto, pasirinktas neteisingas turto kainos nustatymo metodas (b.l. 76-84, t.1) (b.l. 112-114, t.1).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Alytaus m. 1-ojo notarų biuro notarė R. M. atsiliepimu (b.l. 74) su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad ji 2010-09-27 tvirtino trijų žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį, kuria pardavėja M. P. pardavė, o A. B. pirko tris miškų paskirties sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Pardavėja M. P. buvo veiksni, norėjo sudaryti šią sutartį, žinojo ir suprato sutarties pasekmes. Parduoti šiuos sklypus M. P. planavo, nes prieš sandorį buvo suteikusi notarinį įgaliojimą A. V. V. valdyti visus šiuos ginčo sklypus, tvarkyti su jais susijusius dokumentus (atlikti kadastrinius matavimus), įgaliojo užsakyti ir gauti pažymas šių sklypų pardavimui. Pardavėja M. P. pati asmeniškai pasirašė pirkimo pardavimo sutartį, notarei konkrečiai pasakė sklypų pardavimo kainą už 16 000 Lt ir patvirtino, kad šiuos pinigus gavo. Notarė nepastebėjo jokių pardavėjos valios trūkumų, nesimatė, kad jai būtų daromas koks spaudimas, kad ji būtų pasimetusi ar kad jai būtų nepriimtina kaina ir pan. Nieko įtartina sutarties šalių bendravime nepastebėjo, M. P. valia sudaryti sandorį už jame nurodytą kainą buvo aiškiai išreikšta, ji tuo džiaugėsi, todėl nebuvo jokių kliūčių šiam sandoriui notariškai patvirtinti. Iš notarės praktikos seka, kad būdamas vienišas ir senas turto pardavėjas paprastai savo turtą dovanoja už suteikiamą gyvenimišką pagalbą, jo priežiūrą. Šiuo atveju buvo patvirtintas ne dovanojimo, o turto pardavimo sandoris.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės D. P. atstovės pagal įstatymą D. D. valstybei 14,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad M. P. amžius ar kitos asmeninės savybės netrukdė jai adekvačiai suvokti sudaromą sandorį. Byloje nėra duomenų, kad ji turėjo psichinių ar fizinių negalių, kurios apsunkintų jos sąmoningumą. Byloje nustatyta, kad M. P. nors ir buvo garbaus amžiaus, tačiau buvo savarankiška, pati priimdavo sprendimus. Nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovė ar jos tėvai pasinaudodami M. P. pasitikėjimu apgavo, suklaidino M. P. dėl tikrosios parduoto turto vertės ar psichologiškai spaudė M. P. sudaryti jai nenaudingą sandorį. Priešingai, 2010-09-27 pirkimo pardavimo sutartį patvirtinusi Alytaus m. 1 - ojo notarų biuro notarė R. M. atsiliepime nurodė, kad parduoti žemės sklypus M. P. planavo ir buvo nusprendusi iš anksto, jos veiksmai buvo nuoseklūs, nes prieš tai – 2010-07-09 Alytaus m. 1 – ajame notaro biure M. P. sudarė vienašalį sandorį – įgaliojimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įgaliojo A. V. V. visus tris sklypus valdyti, tvarkyti dokumentus bei įgaliojo užsakyti ir gauti visas reikiamas pažymas šių sklypų pardavimui. Tačiau M. P. neįgaliojo atstovo parduoti sklypus bei pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį, nes buvo nusprendusi, kad pati dalyvaus pardavimo procese ir pati pasirašys pirkimo – pardavimo sutartį. Notarė nurodė, kad aptariant pirkimo pardavimo sutarties sąlygas pardavėja M. P. labai aiškiai ir konkrečiai pasakė pardavimo kainą – 16000 Lt ir patvirtino, kad juos gavo grynaisiais pinigais. Bendraujant su ja nesimatė ir nesijautė, kad jai būtų daromas kieno nors spaudimas, kad ji būtų pasimetusi ar jai būtų nepriimtina kaina (b.l. 74). Iš šių ir kitų bylos aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad M. P. suvokė sudaromo sandorio sąlygas, suprato už kokią kainą parduoda žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog trečiasis asmuo notarė R. M. turėtų materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi (skirtingai nei byloje dalyvaujančios šalys), be to, ji yra valstybės įgaliotas asmuo tvirtinti sandorius, dokumentus bei vykdyti kitas Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatytas funkcijas, kuriam yra keliami itin aukšti kvalifikacijos ir patikimumo reikalavimai, todėl abejoti notarės R. M. atsiliepime išdėstytais paaiškinimais nėra jokio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė D. P., atstovaujama globėjos D. D., prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ginčo sutarties sudarymo metu notarė R. M. neklausė M. P., ar ji žino parduodamų žemės sklypų rinkos vertę, nors tuo metu Nekilnojamojo turto registre nurodyta parduodamų sklypų vidutinė rinkos vertė ženkliai viršijo pardavimo kainą;
6.2. Ginčo sutarties sudarymo metu notarei R. M. nebuvo atskleisti M. P. santykiai su atsakovės A. B. tėvais, kurie (santykiai) paskatino M. P. sudaryti ginčo sandorį.
6.3. Atsakovės tėvai ginčo sutarties sudarymu pradėjo rūpintis 3, 5 mėnesio (2010-07-09 atsakovės tėvams buvo išduotas įgaliojimas) iki sutarties sudarymo, todėl turėjo galimybę nustatyti parduodamų žemės sklypų rinkos vertę. Atsakovės ir jos tėvų išsilavinimas bei patirtis, siekis sudaryti ginčo sutartį suponuoja išvadą, kad atsakovė ir jos tėvai negalėjo nežinoti ginčo žemės sklypų rinkos vertės.
6.4. Atsakovė pasirašydama ginčo sutartį buvo tos nuomonės, kad ginčo sutartis susieta su M. P. ir atsakovės tėvų tarpusavio santykiais, ir kad parduodamų sklypų kaina yra mažesnė už rinkos vertę. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad jai ir jos tėvams žemės sklypai yra nereikalingi. Skirtumas tarp parduotų sklypų rinkos vertės ir sutartinės kainos, ji laikė M. P. atlygiu atsakovės tėvams.
6.5. Ginčo sutarties sudarymo metu M. P. dėl savo amžiaus ir gyvenimo būdo galėjo ir nežinoti skirtumo tarp pardavimo kainos ir rinkos vertės. Nežinodama minėto skirtumo, ji objektyviai negalėjo spręsti, ar sklypų pardavimas už 16 000 Lt yra teisingas atlygis. Nėra įrodymų, kad atsakovės tėvai informavo M. P. apie jų „paslaugų“ kainą.
6.6. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė ir jos tėvai nuslėpė nuo M. P. sklypų rinkos kainą.
6.7. Notarė R. M. nepasidomėjo M. P., kodėl pastaroji taip pigiai parduoda žemės sklypus.
6.8. Atsakovės ir jos tėvų elgesys atitinka CK 1. 91 straipsnio 5 dalyje nustatytą apgaulės sąvoką.
6.9. Ginčo sandoris turi ir apsimestinio sandorio požymių (CK 1. 87 straipsnis), dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė.
Atsiliepimas
Atsakovė A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą.
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Nėra įrodymų, jog M. P. negebėjo suvokti jos sudaromo sandorio kainos pasekmių bei negebėjo tinkamai išreikšti savo valios.
7.2. M. P. turėjo visas teises parduoti turtą už tokią kainą, kurią ji pati laikė protinga ir teisinga.
7.3. Ginčijamas sandoris buvo notarinis, o M. P. buvo veiksni, norėjo sandorį sudaryti, žinojo ir suprato sandorio pasekmes.
Šalies argumentai
7.4. Apeliantės teiginys, kad M. P. nežinojo parduotų sklypų rinkos vertės, grindžiamas tik spėjimu.
7.5. Teismas neturėjo tirti ar sandoris nėra apsimestinis, kadangi ieškinys CK 1. 87 straipsnio pagrindu nebuvo grindžiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškinys pareikštas CK 1.91 straipsnio 5 ir 6 dalių pagrindu. Ieškovė D. D., kuri yra D. P. globėja, teismui pateikė ieškinį, kuriuo siekia apginti atstovaujamosios interesus, t.y. nurodo, jog 2010 m. rugsėjo 27 d. sudarytas sandoris, kuriuo M. P., mirusi (duomenys neskelbtini), atsakovei A. B. už 4 633,92 Eur (16 000 Lt) pardavė, o D. P. žemės sklypus 6,85 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6,53 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,65 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), galėjo būti sudarytas suklaidinant M. P. dėl tikrosios parduoto turto vertės ir psichologiškai paveikiant M. P. sudaryti jai nenaudingą sandorį.
Dėl sandorio, sudaryto dėl apgaulės, pripažinimo negaliojančiu
Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašo apginti jos teises, remdamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu pagrindu.
Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.
Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės A. B. tėvai A. V. V. ir D. T. V. prižiūrėjo ir rūpinosi M. P. dar iki 2010 m. rugsėjo 27 d. pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, taip pat jie M. P. rūpinosi ir po minėtos sutarties sudarymo iki M. P. rūpinosi iki pat jos mirties. Ir pati ieškovės atstovė ieškinyje nurodė, kad M. P. iki mirties rūpinosi būtent atsakovės tėvai.
Taip pat nustatyta, kad M. P. norėjusi A. V. V. ir D. T. V. padovanoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, tuo atsidėkoti už jų rūpestį jai. Pastarieji dovanos atsisakė, todėl buvo sutarta, kad M. P. V. dukrai A. B. parduos ginčo žemės sklypus. Visos šios aplinkybės buvo žinomos tiek atsakovei A. B., tiek A. V. V. ir D. T. V., sklypų savininkei M. P..
Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovė ar jos tėvai pasinaudodami M. P. pasitikėjimu apgavo, suklaidino M. P. dėl tikrosios parduoto turto vertės ar psichologiškai spaudė M. P. sudaryti jai nenaudingą sandorį. Priešingai, byloje nustatyta, kad parduoti žemės sklypus M. P. planavo ir buvo nusprendusi iš anksto, jos veiksmai buvo nuoseklūs, nes prieš tai – 2010-07-09 Alytaus m. 1 – ajame notaro biure M. P. sudarė vienašalį sandorį – įgaliojimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įgaliojo A. V. V. visus tris sklypus valdyti, tvarkyti dokumentus bei įgaliojo užsakyti ir gauti visas reikiamas pažymas šių sklypų pardavimui. Bet M. P. neįgaliojo atstovo parduoti sklypus bei pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį, nes buvo nusprendusi, kad pati dalyvaus pardavimo procese ir pati pasirašys pirkimo – pardavimo sutartį. Aptariant pirkimo pardavimo sutarties sąlygas pardavėja M. P. labai aiškiai ir konkrečiai įvardijo pardavimo kainą – 16000 ir patvirtino, kad juos gavo grynaisiais pinigais. Bendraujant su ja nesimatė ir nesijautė, kad ji buvo įtakojama ar klaidinama kitų asmenų.
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra įrodymų, kad M. P. buvo suklaidinta dėl tikrosios ginčo sklypų vertės, todėl ginčo sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1. 91 straipsnio 5 ir 6 dalių pagrindais.
Dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.87 straipsnis)
Ieškovė neginčijo M. P. sudaryto sandorio CK 1. 87 straipsnio pagrindu, todėl apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas paliktinas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė A. B. turėjo 500 Eur išlaidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl šios išlaidos atsakovei A. B. priteistinos iš D. P. globėjos D. D. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovei A. B. priteisti iš D. D. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.