Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-134-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-19
Bylos Nr.
1A-24-134-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
Nukentėjusysis
A., R. G., K. G., I., A. J., V., Z. V., O.
Nuteistasis
K., K. B., A. Š.
Civilinis atsakovas
AB “Lietuvos draudimas“
Civilinis ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
P. B. Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-19-134/2009

Teisėjas Gytis Stacevičius Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.3.4

(S)

NUTARTIS

2009 m. vasario 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Arnoldo Šukaičio,sekretoriaujant Astai Railaitei, Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Lidijai Burbienei, Jolantai Činčikienei,gynėjams advokatams N. Gaižutienei, Vytautui Kazlauskui,nukentėjusiųjų atstovui Vaidotui Sviderskiui,nukentėjusiesiems A. J., R. G., A. K.,nuteistiesiems K. B. ir A. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. B. ir A. Š. apeliacinius skundus dėl 2007-10-12 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo K. B. ir A. Š. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu kiekvienas po 7 metus, bausmę atliekant atviroje kolonijoje ir pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę trejų metų laikotarpiui;

Nukentėjusiesiems R. G. ir K. G., I. J. ir E. J., A. J., V. G., S. K. ir A. K., Z. V. ir O. V. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteista solidariai iš A. Š. ir K. B. 300 000 Lt, o iš civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. G. ir K. G..

Priteista solidariai iš A. Š. ir K. B. 300 000 Lt, o iš civilinio atsakovo AB “Lietuvos draudimas“ 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo I. J. ir E. J..

Priteista solidariai iš A. Š. ir K. B. 250 000 Lt , o iš civilinio atsakovo AB “Lietuvos draudimas“ 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. K. ir S. K..

Priteista solidariai iš A. Š. ir K. B. 250 000 Lt, o iš civilinio atsakovo AB “Lietuvos draudimas“ 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems A. J. ir V. G..

Priteista solidariai iš A. Š. ir K. B. 50000 Lt, o iš civilinio atsakovo AB “Lietuvos draudimas“ 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems Z. V. ir O. V..

Civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. ir K. B. nuteisti už tai, kad pažeisdami kelių eismo reikalavimus sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo 4 žmonės ir dviems žmonėms buvo sunkiai sutrikdyta sveikata t.y. 2006-05-05, apie 16.20 val., kelio Utena-Pakalniai-Alanta 3,9 km, Utenos r., K. B. vairuojamu automobiliu blogai matomame kelio ruože lenkė A. Š. vairuojamą automobilį, tačiau šis sutrukdė jį aplenkti, o atsiradus kliūčiai- iš priekio atvažiuojančiam krovininiui automobiliui bei dviratininkų grupei, K. B. nesulėtino greičio ir, stengdamasis apvažiuoti kliūtį, pasuko į dešinę, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl to dešinėje važiavęs A. Š. priartėjo prie dešinio važiuojamosios dalies krašto, stengdamasis užvažiuoti ant bordiūro staiga pasuko vairuojamą automobilį į kairę ir dėl per didelio greičio jo nesuvaldė- automobilis prarado skersinį stabilumą kelyje, išslydo į priešingos krypties eismo juostą, kur partrenkė šia juosta važiavusius dviratininkus K. J., M. G., M. G. ir N. K., o po to apvirto, tuo A. Š. pažeidė KET 53,172, 173,182 punktų reikalavimus, o K. B. - KET 53,145,161, 172, 173, 180.4, 184.3 punktų reikalavimus. Dėl šio įvykio žuvo dviratininkai K. J., M. G., bei A. Š. vairuojamo automobilio keleiviai K. B. ir K. V., o dviratininkams M. G. ir N. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal nuteistųjų A. Š. ir K. B. apeliacinius skundus, 2008-04-18 nutartimi nuosprendį civilinio ieškinio sprendimo dalyje pakeitė, sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį ir nutarė priteisti atlyginti neturtinę žalą sekančiai:

R. G. ir K. G. - 80 000 litų sumą solidariai iš K. B. ir A. Š., iš AB “Lietuvos draudimas” 350 litų, iš AB”IF draudimas” 350 litų;

I. J. ir E. J. - 80 000 litų sumą solidariai iš K. B. ir A. Š., iš AB “Lietuvos draudimas” 350 litų, iš AB”IF draudimas” 350 litų;

A. K. ir S. K. - 80 000 litų sumą solidariai iš K. B. ir A. Š., iš AB “Lietuvos draudimas” 350 litų, iš AB”IF draudimas” 350 litų;

A. J. ir V. G. - 80 000 litų sumą solidariai iš K. B. ir A. Š., iš AB “Lietuvos draudimas” 350 litų, iš AB”IF draudimas” 350 litų;

Z. V. ir O. V. - AB “Lietuvos draudimas” 350 litų, iš AB”IF draudimas” 350 litų, paliekant solidariai iš K. B. ir A. Š. priteistą 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-18 nutarties dalį, kuria pakeitus Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m spalio 12 d. nuosprendį buvo priteista solidariai iš A. Š. ir K. B. už neturtinę žalą 80000 Lt R. G. ir K. G., 80000 Lt I. J. ir E. J., 80000 Lt S. K. ir A. K., 80000 Lt A. J. ir V. G. ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinio teismo išvados dėl neturtinės žalos priteisimo Girdjušienei ir K. G., I. J. ir E. J., S. K. ir A. K., A. J. ir V. G. nėra pagrįstos išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies , 113 straipsnio 2 dalies, CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Šie pažeidimai yra esminiai, nes tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio ir priimti dėl šios bylos dalies teisingą sprendimą. Nutartyje nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas žymiai sumažindamas nukentėjusiesiems priteistinos žalos dydį atsižvelgė tik į nuteistųjų turtinę padėtį ir nevertino aplinkybių, susijusių su eismo įvykio padariniais bei neatsižvelgė į kitas reikšmingas žalos dydžio nustatymui aplinkybes.

Nutartyje nurodyta, kad apygardos teismas, privalėjo patikrinti priteisto neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus kiekvienam nukentėjusiajam, neįvertino kiekvieno nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos atskirai, sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį rėmėsi kriterijais, kuriuos taikė vienodai visiems nukentėjusiesiems. Teismas nevertino, kad dėl byloje nagrinėjamo įvykio K. J. ir M. G. žuvo, o M. G. ir N. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nevertino M. G. ir N. K., kurie šioje byloje taip pat pripažinti nukentėjusiais padarytos neturtinės žalos, o sumažindama neturtinės žalos dydį kolegija pagrindinį dėmesį skyrė tik kaltininkų turtinei padėčiai, kuri negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atveju.

Nutartyje nurodyta, kad A. J. ir V. G. bei S. K. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškę solidarius ieškinio reikalavimus dėl neturinės žalos atlyginimo kaip nepilnamečių nukentėjusiųjų M. G. ir N. K. atstovai pagal įstatymą ir kad ieškiniais prašomos priteisti žalos dydis buvo siejamas ir su šių nepilnamečių nukentėjusiųjų patirta neturtine žala, tačiau apeliacinis instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, M. G. ir N. K. taip pat buvo pripažinti nukentėjusiaisiais dėl neturtinės žalos.

Apeliacinio skundo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nuteistasis A. Š. prašo panaikinti šią nuosprendžio dalį. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai pritaikė CK 6.250 str. nuostatas ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nes nepakankamai atsižvelgė į neturtinės žalos atlyginimo kriterijus: neteisėtos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę (žala padaryta dėl neatsargumo), kaltininko turtinę padėtį (galimybes atlyginti priteistą žalą), padarytos turtinės žalos dydį, kitas svarbias aplinkybes, tokias kaip, kad K. B. sukėlė avarinę situaciją, kuri nulėmė jo vairuojamo automobilio eismo įvykio kilimą ir žmonių sužalojimą bei žūtį; dviratininkų treniruotė buvo organizuota, pažeidžiant KET 104 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas nenurodė aiškių priteisiamos neturtinės žalos dydžio kriterijų skirtingiems nukentėjusiesiems, t.y. kuo remiantis dėl sūnų netekties Z. V. ir O. V. priteistina tik 50000 Lt dydžio suma, o R. G. ir K. G., I. J. ir E. J. - 5,6,7 kartus didesnė suma. Priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per didelis, įtakotas itin didelio žiniasklaidos dėmesio bylos procesui. Apeliantas nurodo, kad sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, todėl net už tyčinius nusikaltimus priteisiama iki 50000 Lt dydžio neturtinė žala (baudžiamoji byla Nr.2K-45-/2006), visais atvejais atsižvelgiama į visus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus (civilinės bylos Nr. 3K-3-634/2005, 3K-3-482/2005, Nr. 3K-3-174/2005, Nr. 3K-7-159/2005, Nr. 3K-3-626/2005).

Nuteistasis nurodo, kad teismas, iš dalies patenkinęs civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažeidė CK 6.254 str. 2 d. nuostatas. Teismo procese nedalyvaujant AB „Lietuvos draudimas" atstovui ir teismui neturint jokios informacijos apie apskaičiuotas, bei iki šiol neišmokėtas draudimo išmokas, nėra žinomas draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumas, kurį privalo atlyginti apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Apeliantas nurodo, kad dėl eismo įvykio teismo nuosprendžiu kaltais pripažinti abu vairuotojai - A. Š. ir K. B., kurių abu automobiliai buvo apdrausti toje pačioje draudimo bendrovėje, ir nors teismui AB „Lietuvos draudimas" pateikė informaciją apie apskaičiuotą žalos dydį, nėra aišku, kad būtent toks žalos dydis apskaičiuotas pagal J. Š. draudimo liudijimą, todėl galutinė draudimo išmoka tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti nėra aiški.

Apeliacinio skundo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nuteistasis K. B. prašo atmesti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Skunde nuteistasis teigia, teismas patenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nagrinėjant bylą nedalyvavo civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas", kuris sutinka iš dalies atlyginti neturtinę ir turtinę žalą. Teismas priteisė neturtinę žalą, neįvertinęs AB „Lietuvos draudimo" pozicijos. Pagal draudimo sąlygas atlyginama neturtinė žala pagal vieną draudimo polisą 500 eurų dalinant visiems nukentėjusiems. Teismas priteisė penkiems nukentėjusiems po 300 litų neturtinės žalos, viso 1500 litų. Dėl kokių priežasčių teismas nepriteisė visos draudžiamos neturtinės žalos pagal sutartį, nuosprendyje nenurodyta. Apeliantas nurodo, kad teismas padarė procesinės teisės pažeidimus, neatnaujinęs bylos nagrinėjimo, gavęs 2007-10-11 AB „Lietuvos draudimas" raštą Nr. 5.1.6.-258. Teismas 2007-09-28 baigė įrodymų tyrimą ir išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Nuosprendis paskelbtas 2007-10-12, neįvertinus įrodymo - AB „Lietuvos draudimas" 2007-10-11 gauto rašto apie civilinių ieškinių tenkinimą.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų skundus dėl neturtinės žalos atlyginimo nepriteisimo tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. Š. ir K. B. skundai­­­­­­­­­­ atmestini.

Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ir (ar) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan. To paties straipsnio 2 d. išdėstyti neturtinės žalos įvertinimo kriterijai : neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų laikymasis, užtikrinantis, kad konkrečioje situacijoje būtų išlaikyta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Nagrinėjamoje byloje dėl A. Š. ir K. B. nusikalstamos veikos žuvo K. J., M. G., K. B. ir K. V., o M. G. ir N. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo vertybė yra svarbesnė, tuo stipriau ji yra ginama. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra svarbiausios įstatymų saugomos vertybės, todėl jų gynimo atveju pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, taip pat į asmens turėtų galimybių praradimą, susirūpinimas būsimomis sužalojimo pasekmėmis. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, galimybę atlyginti žalą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems I. J., E. J., R. G. ir K. G. padarytos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jiems vaikų žūtis sukėlė gilius dvasinius išgyvenimus, skaudžias emocines ir dvasines kančias. Tėvus su jų žuvusiais mažamečiais vaikais jungė gilus emocinis ryšys, tėvai su savo vaikais siejo ateities planus ir viltis. Netikėta ir staigi jų vaikų K. J. ir M. G. mirtis tėvams neabejotinai sukėlė gilius dvasinius išgyvenimus, dideles dvasines kančias, ilgalaikį emocinį stresą, kurie dėl nepataisomų nuteistųjų padaryto nusikaltimo pasekmių yra itin dideli.

Nukentėjusiųjų M. G. ir N. K. sveikata avarijos metu buvo sunkiai sutrikdyta. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad šiuo metu abiems nukentėjusiesiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, t.y. jie yra visiškai neįgalūs ir jiems būtina nuolatinė priežiūra ir slauga. M. G. yra diagnozuota centrinės nervų sistemos liga, jis dėl avarijoje patirtos galvos smegenų traumos, daugybinių kūno sužalojimų buvo ilgalaikėje komoje, buvo daug kartų gydytas ir operuotas, šiuo metu jo sveikatos būklė išlieka labai sunki : jis nevaldo galūnių, nesėdi, nekalba, jo rankos ir kojos iškreiptos, ateityje dar bus atliekamos 6 operacijos, vaistai yra nekompensuojami. Sūnų išlaiko viena, iš tėvo gauna 177 Lt alimentų, jam būtina nuolatinė priežiūra.

Nukentėjusiajam N. K. yra diagnozuoti centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai. Jis dėl avarijoje gautų daugybinių sužalojimų taip pat buvo ilgalaikėje komoje, patyrė ilgalaikį gydymą ir daug operacijų, tačiau gydymo metu jo fizinė ir neurologinė būklė pagerėjo nežymiai : nukentėjusysis išlieka vegetacinėje būklėje, nekalba, savarankiškai gali atlikti tik kelis judesius. Praeitais metais jam buvo atlikta 3 operacijos-skysčių nuvedimas į pilvo ertmę, įmontuotas kaukolės plastikas, atrofavosi rankos raumenys.

Šie medicininiai duomenys net ir neturint specialių žinių leidžia daryti išvadas, kad abiejų nukentėjusiųjų visiško pasveikimo galimybė yra sunkiai prognozuojama, jie, iki avarijos buvę sveiki ir sportavę, šiuo metu dėl visiškos negalios tegali tenkinti tik elementarius fiziologinius poreikius ir ilgam laikui tapo visiškai priklausomi nuo juos prižiūrinčių artimųjų. Šios aplinkybės rodo, kad M. G. ir N. K., išgelbėjus jiems gyvybę, neteko galimybės gyventi pilnavertį gyvenimą, patyrė ir tebepatiria dideles fizines kančias ir buitinius nepatogumus.

Nuteistasis A. Š. skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbių neturtinės žalos dydžio nustatymui aplinkybių : tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, jo turtinė padėtis nėra gera. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje aiškiai nurodyta, kad pagrindiniai motyvai, kuriais remdamasis teismas sumažino nukentėjusiųjų reikalautos atlyginti neturtinės žalos dydį, buvo jų įvykdyto nusikaltimo kaltės forma – neatsargumas ir jų ne itin gera turtinė padėtis. Pažymėtina, kad nors nuteistieji padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šiurkščiai pažeisdami KET reikalavimus – važiuodami žymiai didesniu nei leistina greičiu keliu, kuriame gana intensyvus eismas, kildami į įkalnę, lenktyniavo tarpusavyje, o iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, ir padarė avariją, sukėlusią itin sunkius padarinius. Nuteistųjų elgesys proceso metu – tai, kad jie neatsiprašė nukentėjusiųjų, sunkiai sužalotiems nukentėjusiesiems, juos slaugiusiems tėvams ir žuvusiųjų tėvams nepasiūlė jokios realios pagalbos, A. Š. po nuosprendžio paskelbimo daliai nukentėjusiųjų atlygino tik labai nedidelę dalį žalos, K. B. apeliacinio teismo posėdyje pareiškė, kad turi galimybę atlyginti dalį žalos, tačiau to nedarys, nes nesijaučia kaltas – leidžia daryti išvadą, kas abu nuteistieji visiškai nesistengė palengvinti nukentėjusiųjų patirtų dvasinių išgyvenimų naštos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Be to, būtina įvertinti ne tik kaltininko turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. A. Š. ir K. B. yra jauni, sveiki, darbingi, iki nusikalstamos veikos padarymo turėję darbus ir gaudavę pajamų asmenys, kurie, atlikę bausmes, turės realias galimybes užsidirbti, todėl tai, kad šiuo metu jie neturi nekilnojamo turto, negauna pajamų, nesuteikia pagrindo mažinti jiems priteistos atlyginti neturtinės žalos dydžio.

Nuteistojo A. Š. skundo argumentas, jog eismo įvykio kilimą sąlygojo ne tik nuteistųjų veiksmai, net ir nukentėjusiųjų neatsargus elgesys, nes jų treniruotė dviračiais buvo organizuota, pažeidžiant KET reikalavimus, yra nepagrįstas, nes iš ekspertizės akto išvadų matyti, kad dviratininkų veiksmai, nors ir ne visiškai atitikę KET reikalavimus, nebuvo susiję su eismo įvykio kilimu, nes jie, važiuodami savo kelio puse, nesudarė realios ir netikėtos kliūties A. Š. automobiliui (3 t., 70 b.l.). Nuteistojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad dėl eismo įvykio kilimo jo kaltės dalis mažesnė, nes eismo įvykį lėmė K. B. veiksmai, plačiau nenagrinėtini, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad avariją ir jos pasekmes sąlygojo abiejų nuteistųjų padaryti KET pažeidimai.

A. Š. skundo argumentai, iš kurių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus precedentus bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįsti. Pagal Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimą, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Tuo tarpu beveik visos apelianto skunde nurodytos civilinėse bylose ginčo esmė buvo ne neturtinės žalos dydžio nustatymas, bet iš draudimo teisinių santykių kilusių klausimų išsprendimas, tik dalis šių bylų susijusios su nusikaltimu, kai avarijoje mirtinai sužalojamas žmogus, o kitose bylose nukentėjusiesiems padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės buvo lengvesnės nei šioje byloje apelianto nurodoma baudžiamoji byla susijusi su BK 129 str. 1 d. numatytu nusikaltimu, todėl skunde nurodytos bylos nėra analogiškos nagrinėjamai bylai.

Kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus ir šioje nutartyje papildomai nurodytus duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas, teisingai įvertinus CK 6.250 str. 2 d. išdėstytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, šie dydžiai diferencijuoti, atsižvelgus į nukentėjusiųjų patirtas netektis, žuvusiųjų K. J. ir M. G. tėvams priteisus didesnes, o sunkiai sužalotųjų M. G. ir N. K. tėvams – mažesnes sumas, tinkamai įvertinti abiejų šalių – nukentėjusiųjų ir nuteistųjų - interesai, todėl tenkinti nuteistųjų skundus ir mažinti priteistų atlyginti neturtinės žalos dydžių nuteistųjų skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė asmenų, kuriems priteistinas neturtinės žalos atlyginimas, ratą. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu sužaloti mažamečiai M. G. ir N. K. šioje byloje pripažinti nukentėjusiaisiais (2 t., 73 b.l; 2 t., 5 b.l.). Pirmosios instancijos teisme šių nukentėjusiųjų tėvai A. K., S. K., V. G., A. J., pareikšdami civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo, faktiškai gynė savo mažamečių vaikų, neturinčių procesinio veiksnumo, teises ir įstatymų saugomus interesus. Tokiu atveju neturtinė žala turi būti priteisiama ne atstovams pagal įstatymą, o tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiems vaikams. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, tėvų A. K., S. K., V. G., A. J. pareikštus ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant jų vaikų naudai. Kolegija pažymi, kad jei nukentėjusiųjų vaikų tėvai, manydami, jog jiems dėl šio nusikaltimo tiesiogiai padaryta neturtinė žala, gali pareikšti civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti.

Priteisti solidariai iš K. B. ir A. Š. M. G. 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš K. B. ir A. Š. 250 000 Lt N. K. neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai : Bronė VidzėnienėSigitas BagdonavičiusArnoldas Šukaitis