- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-21-280/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- V. S., G. K., I. K.
- Ieškovas
- AB Ūkio bankas
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio rajono 2 notarų biuro
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-21-280/2011
2011 m. vasario 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
dalyvaujant atsakovėms V. S. , G. K. , atsakovės I. K. atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB Ūkio bankas apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Ūkio bankas ieškinį atsakovams V. S. , I. K. , G. K. , tretysis asmuo Panevėžio rajono 2 notarų biuro notarė M. L. K. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos L. Sankauskaitės pranešimą apie bylą, atsakovių bei atstovo paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB Ūkio bankas prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-10-29 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp V. S. ir I. K. , dėl turto dalies perleidimo ir išieškojimą nukreipti į ginčo sandoriu perleistą nekilnojamąjį turtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė V. S. 2008-04-14 išrašė 60 000 Lt neprotestuotiną paprastąjį vekselį. 2009-12-04 Panevėžio miesto 5-sis notarų biuras padarė vykdomąjį įrašą Nr. 12391, kuris buvo pateiktas antstoliui vykdyti. V. S. laidavo už UAB „Žvėryslt“ 2007-08-17 išduotą 50 168 Lt ir 2007-12-29 išduotą 250 000 Lt neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kuriuos 2009-12-04 išduoti vykdomieji įrašai yra pateikti antstoliui vykdyti. Bendras atsakovės įsiskolinimas pagal vykdomuosius dokumentus yra 389 570 Lt. Teigė, kad atsakovė, žinodama apie prisiimtus ir neįvykdytus skolinius įsipareigojimus, bet siekdama išvengti atsiskaityti su ieškovu, 2008-10-20 sudarė dovanojimo sutartį, reg. Nr. 10437, ir jos pagrindu jai priklausiusią nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, ūkinių pastatų bei kiemo statinių, adresu Radviliškio g. 29, Panevėžys – dalį perleido I. K. . Šis dovanojimo sandoris pažeidžia ieškovo interesus, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 6.66, 6.67 straipsnius. Nurodė, kad apie sudarytus ginčo sandorius ieškovas sužinojo 2009-10-16.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad bendras atsakovės įsiskolinimas ieškovui pagal vykdomuosius dokumentus yra 389 570 Lt. Konstatavo, kad atsakovė, žinodama apie prisiimtus ir neįvykdytus skolinius įsipareigojimus, 2008-10-20 sudarė dovanojimo sutartį, reg. Nr. 10437 Atsakovės 2008-10-20 sudaryta dovanojimo sutartis pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus interesus, nes turtą padovanojus kitiems asmenims, kurie neturi jokių įsipareigojimų ieškovui kaip kreditoriui, išieškojimas pagal atsakovės V. S. išduotus vekselius gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Nurodė, kad atsakovė V. S. , kreditoriaus interesus pažeidusią dovanojimo sutartį sudarė 2008-10-20, o 2008-10-29 ją įregistravo Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, todėl nuo šios dienos ieškovas, būdamas kreditoriumi, galėjo sužinoti apie sudarytą sandorį. Teismas darė išvadą, kad ieškinio senaties terminas ginčyti sutartį pasibaigė 2009-10-29, ir konstatavo, kad nenustatyta, jog ieškininės senaties terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB Ūkio bankas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-08-27 spendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apie sandorį sužinojo 2009-10-16 dieną, kuomet antstolis S. R. informavo apie vykdymo eigą, todėl įstatymo nustatytas vienerių metų terminas ieškiniui pareikšti nebuvo praleistas. Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, itin formalių motyvų pagrindu priėjo nepagrįstos išvados, kad terminas ieškiniui pareikšti skaičiuotinas nuo ginčo sandorio įregistravimo viešėjame registre dienos (2008-10-29), o ne nuo to momento, kada bankas subjektyviai sužinojo apie savo teisės pažeidimą – 2009-10-16 dienos. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu atmeta banko pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovo sužinojimo momentą, t.y. antstolio 2009-10-15 pažymą apie vykdomųjų bylų vykdymą Nr. 0102/09/00385 ir tuo pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p. ir neatsižvelgė į LAT praktiką. Teigia, kad nebuvo pareikštas prašymas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, kadangi aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė momentą, kada realiai sužinojo apie ginčo sandorio sudarymą ir pateikė teismui šiai aplinkybei pagrįsti rašytinius įrodymus – antstolio parengtą 2009-10-05 pažymą apie vykdomųjų bylų vykdymą Nr. 0102/09/00385. Pirmosios instancijos teismas neturėjo juridinio pagrindo išvadai, kad buvo prašoma ieškinio senaties terminą atnaujinti, nenurodant svarbių termino praleidimo priežasčių. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė klausimo dėl ieškinio senaties termino sustabdymo ar nutraukimo. Teigia, kad sužinojus apie savo pažeistas teises, iš karto ėmėsi teisinių priemonių jas apginti – kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės V. S. , I. K. , G. K. prašo apeliacinį skundą atmesti bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-08-27 sprendimą palikti nepakeistu. Nurodo, kad ieškovas prašė ieškinio senaties terminą atnaujinti, tačiau nepagrindė prašymo objektyviomis aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo jo valios dėl ko buvo terminas praleistas. 2008-04-14 tarp AB Ūkio banko ir V. S. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 08/03-214, jos pagrindu bankas gavo teisę, o tuo pačiu ir pareigą domėtis V. S. mokumu, turtu, jos sudaromais sandoriais. Dovanojimo sandoris buvo trišalis ir ne tik V. S. , bet ir G. K. padovanojo savo dalis I. K. . I. K. įsigyto turto neperleido, jame gyvena. Ši aplinkybė įrodo sandorio realumą, o ne siekį pažeisti kreditoriaus interesus. Ginčijamas dovanojimo sandoris buvo įregistruotas viešame registre 2008-10-29, todėl ieškovas turėjo sužinoti apie sudarytą sandorį. Ieškinio senaties terminas ginčyti sutartį pasibaigė 2009-10-29, tačiau dėl nerūpestingumo, neapdairumo ieškovas neginčijo sandorio per įstatymu nustatytą vienerių metų terminą, todėl ieškovo ieškinys pagrįstai atmestas taikant ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK CPK 326 str. 1d. 1 p.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad ieškinio senaties institutas nustatytas siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, kad asmens teisė turi būti ginama, jeigu pats asmuo operatyviai kreipiasi teisminės gynybos.
Ieškinį dėl sandorio negaliojimo ir jo pasekmių ieškovas AB Ūkio bankas šioje byloje pareiškė CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, teigdamas, kad atsakovės sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises, nes šį sandorį atsakovė V. S. sudarė siekdama išvengti prisiimtų ir neįvykdytų skolinių įsipareigojimų ir dėl ginčijamo sandorio atsakovė tapo nemoki.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą padarė išvadą, kad ieškovas neginčijo sandorio per įstatyme nustatytą vienerių metų terminą, atsakovės prašymu ieškovo reikalavimui taikė ieškinio senatį bei konstatavo, jog terminas yra praleistas be svarbių priežasčių. Pagal CK 1.131 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį nurodydamas, kad ieškinio senaties termino pasibaigęs iki ieškinio pareiškimo.
Aplinkybei, ar iš tiesų pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šį įstatyme nustatytą savarankišką pagrindą ieškinį atmesti, išsiaiškinti būtina nustatyti šias aplinkybes: ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, ar teismas taikė tą ieškinio senaties terminą, kurį nustato įstatymas tokio pobūdžio reikalavimui (reikalavimams), ar nebuvo pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu jis buvo praleistas, ar ieškinio senatį teismas taikė, ginčo šaliai reikalaujant.
CK 6.66 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad šio straipsnyje 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo teisę sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties klausimą šioje byloje, nurodė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo dovanojimo sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, t. y. 2008 m. spalio 29 d., ir padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas praleistas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio senaties termino pradžios, ieškovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties pradžią, t.y. nuo 2008-10-29 įregistravus sandorį Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Apeliaciniame skunde AB Ūkio bankas nurodo, kad apie sudarytą ginčo sandorį ieškovas sužinojo 2009-10-16, kuomet antstolis S. R. informavo apie vykdymo eigą. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija negali sutikti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke ginčo sutartis įregistruota nuo 2008-10-29 (b.l. 9-13). Ieškovas su atsakove yra sudaręs 2008 m. balandžio 14 d. vartojimo kredito sutartį (b.l. 16-19), pagal sutarties 68-69 p. šalys sutarė, kad AB Ūkio bankas turi teisę tikrinti atsakovei priklausančias lėšas bei turimą turtą (b.l. 16-19). Vekselių išrašymo data - 2008-04-14, o vykdomieji įrašai padaryti 2008-12-04 (b.l. 21-28). Iš šių bylos duomenų matyti, kad ieškovas nuo 2008 m. balandžio 14 d. turėjo teisę tikrinti visą esamą atsakovės turtą bei lėšas. 2008-12-04 padaryti vykdomieji įrašai dėl atsakovės skolų, kuriuos ieškovas 2009-01-26 pateikė antstoliui S. R. vykdymui. Pateikė antstoliui vykdyti ir nesidomėjo iki 2009-10-16, kai antstolis informavo išieškotoją apie tai, kad skolininkė neturi turto. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui, kaip tos srities specialistui, taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, apdairumo reikalavimai (CK 6.38 str. 2 d.). Ieškovas, negavęs laiku įsipareigojimų įvykdymo gera valia, supratęs apie pažeistą savo teisę ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo aiškintis įsipareigojimų nevykdymo priežastis, skolininkės turtinę padėtį, tuo pačiu sužinoti apie sudarytą dovanojimo sandorį, kuris pažeidė ieškovo interesus, laiku kreiptis į teismą dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia, o ne laukti, kol antstolis 2009-10-16 išduos pažymą apie skolų išieškojimo eigą ir tik po to ginčyti sudarytą sutartį. Būdamas atidus ir rūpestingas, ieškovas 2008-12-04 kreipdamasis į Panevėžio miesto 5-ąjį notarų biurą dėl vykdomųjų įrašų suvokė, jog jo kaip kreditoriaus teisės yra pažeistos, todėl jau tuomet privalėjo imtis priemonių savo teisėms apginti, t.y. tikrinti atsakovės turimas lėšas bei turtą. Ieškovas nesiaiškino apie atsakovės turimas lėšas bei turtą, o vykdomuosius įrašus pateikė 2009-01-26 antstoliui vykdymui, pats vykdymo eiga iki 2019-10-16 nesidomėjo (CPK 640 str. 2 p.), kas rodo ieškovo pasyvius veiksmus, nes informacija iš antstolio apie vykdomųjų bylų vykdymo eigą gavo 2009-10-16, praėjus 10 mėn. nuo vykdomųjų įrašų pateikimo, nors skola turėjo būti grąžinta anksčiau. Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą dovanojimo sutarčiai ginčyti. Kolegija, atsižvelgdama į virš išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad ieškinio senaties termino pradžia yra 2008 m. gruodžio 4 d., kuomet ieškovas nesulaukęs skolos grąžinimo gera valia, kreipėsi į Panevėžio miesto 5-ąjį notarų biurą, ieškinio senaties terminas ginčyti sutartį pasibaigė 2009-12-04, į teismą ieškovas kreipėsi tik 2010-02-08, todėl savo teisių atžvilgiu buvo aplaidus ir nerūpestingas.
Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinio senaties terminą ieškovas praleido be svarbių priežasčių. Nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad terminą ginčyti dovanojimo sutartį sudarytą tarp V. S. ir I. K. dėl turto dalies perleidimo, praleido dėl svarbių priežasčių.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad jokia kita priežastis, o tik apelianto akivaizdus neveikimas sąlygojo tai, kad jis laiku negynė savo pažeistos teisės, todėl praleistas ieškinio senaties terminas neatnaujinamas.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai taikė ieškinio senatį reikalavimui dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo priteisiamos 7 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., b.l. 122).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo AB Ūkio bankas (į.k. 122020136) 7 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, jas sumokant į VMI Surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.