Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto V. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-08-03 nutarimo, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 41³ str. 1 d., ir nubaustas 1000 Lt dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nubaustas už tai, kad jis, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, autoservise „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., vykdydamas ratų montavimą-balansavimą, nuo 2012-04-24 iki 2012-04-26 leido dirbti šiame servise R. Š., nustatęs pastarajam darbo atlygį už darbą po 10 litų į dieną, supažindinęs su darbo laiku bei tvarka, bet nesudaręs su R. Š. darbo sutarties, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos DK) 99 str. 3 d. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir pagrįstai V. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., todėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-08-03 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti administracine tvarka nubausto V. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų. Lietuvos Respublikos DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

V. K. jam inkriminuotą pažeidimą neigia, teigdamas, kad jo ir R. Š. teisiniai santykiai neturėjo darbo sutarties požymių, tarp jo ir R. Š. nebuvo susitarimo dėl nuolatinių darbo santykių, pareigų, periodinio apmokėjimo, darbo valandų ir darbo tvarkos, jie dirbo vienoje vietoje, bet nebūdami pavaldūs vienas kitam, jis R. Š. leido dirbti jam priklausančiame autoservise, su jo įranga, bet ne pagal darbo sutartį, o įforminant savarankišką R. Š. veiklą pagal verslo liudijimą, jis R. Š. paskolino pinigų verslo liudijimo įsigijimui, kad jis galėtų būti jo partneris autoservise, o ne pavaldinys. Tačiau šios V. K. nurodytos aplinkybės jokiais įrodymais nepagrindžiamos. Priešingai, byloje surinkta įrodymų, kurie prieštarauja šioms nurodytoms aplinkybėms.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-04-26 14.10 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), autoservise „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas vykdomos individualios veiklos operatyvus patikrinimas, kurio metu su darbiniais rūbais serviso patalpose rasti V. K. ir R. Š., kurie dėl vykdomos veiklos pateikė paaiškinimus. Patikrinimo metu remontuojamų automobilių serviso patalpose nerasta (6 b. l.).

V. K. pirminiame paaiškinime raštu nurodė, kad 2012-04-24 jis priėmė į darbą padangų montuotoju R. Š., kuriam sutarė mokėti po 10 Lt už dieną. R. Š. jis išpirko verslo liudijimą, suteikiantį teisę verstis variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu. Su R. Š. nėra sudaręs jokių darbo ar patalpų nuomos sutarčių. R. Š. jis nurodė darbo laiką, supažindino su darbo tvarka. Kad, vykdant individualią veiklą, buvo galima R. Š. įdarbinti pagal darbo sutartį, nežinojo. Jeigu bus darbo, įdarbins pagal darbo sutartį (7 b. l.).

R. Š. pirminiame paaiškinime raštu nurodė, kad autoservise „(duomenys neskelbtini)“ padangų montuotoju pradėjo dirbti 2012-04-24. Su V. K. sutarė, kad jis už darbo dieną gaus 10 Lt, V. K. nustatė darbo valandas, parodė, kaip reikia dirbti, parodė darbo įrankius. Jokių sutarčių su V. K. nėra nesudaręs. Iš V. K. už darbą jau yra gavęs 20 Lt darbo užmokesčio. Už naudojimąsi servisu jis V. K. nieko nemoka. V. K. jam išpirko verslo liudijimą (8 b. l.).

Liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas G. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad mokesčių inspekcijoje buvo gautas pranešimas, kad V. K. nelegaliai samdo dirbti asmenis. Patikrinimo (duomenys neskelbtini) m. esančiame autoservise metu V. K. nurodė, kad mokėjo R. Š. atlyginimą, kad verslo liudijimas nupirktas vietoj darbo sutarties (22, 23 b. l.).

Liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas V. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad VMI buvo gautas pranešimas apie tai, kad V. K. nelegaliai samdo autoservise R. Š. ir moka jam atlyginimą. Operatyvaus patikrinimo metu servise (duomenys neskelbtini) m. rado darbiniais rūbais, kurie buvo ištepti, apsirengusius V. K. bei R. Š.. V. K. sakė, kad garaže R. Š. dirba pagal individualios veiklos liudijimą. V. K. nurodė, kad nupirko R. Š. verslo liudijimą, nurodė, kad jie sutarė dėl darbo valandų, atlygio, kad jis R. Š. davė darbo įrankius. R. Š. nurodė, kad dirba pas V. K., o ne savarankiškai pagal verslo liudijimą. Konkrečių sumų, mokamų už darbą, nei jis, nei kolega asmenims nenurodė. V. K. minėjo, kad sunkiai sekasi ir negalėtų daugiau mokėti R. Š.. V. K. teigė nežinojęs, kad R. Š. gali įdarbinti pagal darbo sutartį (34, 35 b. l.).

Taigi pirminiais V. K. ir R. Š. paaiškinimais bei (duomenys neskelbtini) apskrities VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiųjų specialistų parodymais nustatyta, kad R. Š. realiai dirbo autoservise „(duomenys neskelbtini)“ V. K. naudai, esant darbo teisinių santykių požymiams, t. y. paklusdamas darbo tvarkai, susitaręs dėl darbo funkcijų bei darbo užmokesčio. Nors tiek V. K., tiek R. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodymus pakeitė ir nurodė, kad R. Š. V. K. autoservise dirbo savarankiškai pagal verslo liudijimą, o pirminius paaiškinimus jiems sudiktavo (duomenys neskelbtini) apskrities VMI specialistai, teismas nenustatė pagrindo abejoti patikrinimą atlikusių (duomenys neskelbtini) apskrities VMI specialistų nešališkumu. Pažymėtina, kad darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, mokėtinus į valstybės biudžetą, siekiant išsaugoti darbo vietą), todėl nagrinėjant bylas dėl nelegalaus darbo ypatingai didelę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui turi pirminiai asmenų parodymai, taip pat įrodymai, surinkti pažeidimo padarymo vietoje, ir pareigūnų parodymai.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, kad patikrinimo metu R. Š. turėjo jo veiklą pagrindžiantį galiojantį verslo liudijimą. Verslo liudijimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla <...> jeigu šios veiklos rūšys įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 22 d.). Verslo liudijimą turinčio gyventojo veiklos santykiai su kitais asmenimis iš esmės turi skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių ir neturėti įprastiems darbo santykiams būdingų požymių: susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Vykdydamas veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, gyventojas pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia jo veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla neišeitų už individualios veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos verslo liudijime, ribų. Tačiau nustačius darbo sutarties požymius, verslo liudijimo išdavimo faktas neturi reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje N575-2744/2011).

Teismas pažymi, kad įstatymai nedraudžia asmeniui užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Tačiau, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju verslo liudijimas buvo įgytas siekiant paslėpti faktinius darbo santykius ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp V. K. ir R. Š. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, kurie nebuvo įforminti įstatymo nustatyta tvarka. Įvertinus anksčiau minėtus neprieštaringus ir nuoseklius byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog V. K. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimą yra įrodyta.

Nors apeliaciniame skunde V. K. nurodo, kad Šiaulių apskrities VMI specialistai nepateikė nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, kad jie prieš kaltindami nelegaliu darbu, turėjo konkrečiai išsiaiškinti aplinkybes, kurios būdingos darbo sutarčiai - kokios darbo valandos, kokios kitos darbo sąlygos, kuriam laikui susitarta dėl darbo, kada, kiek kartų per mėnesį ar pan. mokamas darbo užmokestis ir pan., tačiau teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog buvo dirbamas darbas darbuotojui ir darbdaviui sutarus dėl darbo pobūdžio, darbo sąlygų, užmokesčio, darbo laiko, tačiau nesudarius darbo sutarties. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti.

Nei byloje liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini) apskrities VMI specialistai G. S. ir V. J., nei policijos pareigūnė J. P. nėra susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais saitais, jie nėra suinteresuoti jam pakenkti, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti jų parodymais. Paties V. K. paaiškinimai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, teismas apelianto nurodytas aplinkybes, kad su R. Š. dėl darbo susitarimo nebuvo sudaręs ir R. Š. dirbo savarankiškai, kad jo ir R. Š. paaiškinimai, surašyti 2012-04-26 autoservise „(duomenys neskelbtini)“ atliekant operatyvų patikrinimą, yra (duomenys neskelbtini) apskrities VMI specialistų padiktuoti, paaiškinimuose įrašai apie darbo užmokestį atsirado (duomenys neskelbtini) apskrities VMI specialistui tiesiog prašant, aiškinant, kad jam (specialsitui) reikia rezultato, o jiems tai nieko nepakenks, vertina kaip pasirinktą gynybos būdą.

Skunde V. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kritiškai vertino teismo posėdžio metu duotus jo ir R. Š. paaiškinimus, juos vertino kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės, ir rėmėsi tik (duomenys neskelbtini) apskrities VMI specialistų ir policijos pareigūnės parodymais, nagrinėdamas bylą, įvairiais būdais stengėsi suklaidinti parodymus duodantį R. Š.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad duomenų, leidžiančių manyti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo išankstinę nuomonę dėl apelianto kaltės, nėra. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus pripažįsta kaip neobjektyvius. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo nešališkumu, o apeliantui nepalankaus sprendimo priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista jo teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.

V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad paaiškinimas imamas asmeniui žinant, kokiu teisės pažeidimu jis yra kaltinamas, tačiau jo vykdomos individualios veiklos operatyvaus patikrinimo metu nebuvo nei administracinio teisės pažeidimo protokolo, nei kokio kito dokumento, nei žodžiu įvardinto pažeidimo, todėl jo rašytinis paaiškinimas nelaikytinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu ir įrodymu byloje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. paaiškinimą dėl vykdomos veiklos pateikė 2012-04-26 jo autoservise „(duomenys neskelbtini)“ atliekant operatyvų patikrinimą, administracinio teisės pažeidimo protokolas V. K. buvo surašytas atlikus operatyvų patikrinimą, t. y. 2012-05-07. Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 4 d. nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus. Kaip matyti iš V. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jame nurodyta V. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo esmė, teisės aktas, kurio reikalavimai pažeisti, padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikacija, taip pat nurodyta, kad prie protokolo pridedamas V. K. paaiškinimas. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad jis dalyvavo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (35 b. l.), todėl darytina išvada, kad prieš jį pasirašant, V. K. buvo suteikta galimybė protokole įrašyti savo pasiaiškinimą dėl jam inkriminuojamo administracinio teisė pažeidimo, tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo. Esant šioms aplinkybėms, priimdamas skundžiamą nutarimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi V. K. paaiškinimu, surašytu 2012-04-26 autoservise „(duomenys neskelbtini)“ atliekant operatyvų patikrinimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-08-03 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-08-03 nutarimą nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.