Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla 1A-126-282/2008 Teisėjas Saulius Remeika Procesinio sprendimo kategorijos

1.2.14.1., 2.4.

2008 m. kovo 14 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginija Žindulienė,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 11 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 17 d. apie 8 val., tiksliai bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, Akmenės rajone, ,,duomenys neskelbtini“ kaime, ,,duomenys neskelbtini“ išimdamas rūsio lango rėmą su stiklu įsibrovė į gyvenamąjį patalpą – E. M. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė svetimą, E. M. priklausantį, muzikinį centrą ,,Samsung MAX C570“ 500 Lt vertės, 4 vnt. kompaktinių plokštelių po 20 Lt ir vieną kompaktinę plokštelę 2 Lt vertės – tai yra pagrobė svetimo turto už 582 Lt, tuo padarydamas E. M. 582 Lt turtinės žalos.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą keleriems metams, nes prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Skunde apeliantas nurodo, kad yra jauno amžiaus ir 3 grupės invalidas, turi neoficialią šeimą – žmoną ir du mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko, prižiūri ir slaugo žmonos motiną, kuri turi 1 grupės invalidumą. Be to skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad turi pastovų darbą, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad civilinio ieškinio nėra, nes viskas buvo grąžinta savininkui.

Nuteistasis G. S. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes ir įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. To neginčija ir apeliantas, kuris nesutinka tik su paskirta bausme.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas šių nuostatų nepažeidė.

Nuteistasis skundu apeliuoja į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybės sunkinančių aplinkybių, dirba, išlaiko neoficialią žmoną ir du mažamečius vaikus, rūpinasi neįgalia žmonos motina. Tačiau byloje nėra jokių duomenų nei apie apelianto darbo santykius, nei apie jo išlaikytinius. Pats nuteistasis bylos tyrimo metu parodė, kad jis nevedęs, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, o muzikinį centrą pagrobė tam, kad pasiklausytų muzikos, nes gyvena vienas (b. l. 52-53). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad jis nedirba ir nesimoko, apie savo išlaikomus mažamečius vaikus, žmoną ir jos neįgalią motiną, apie savo neįgalumą – nenurodė nieko (b. l. 74-77). Kadangi apeliacinio skundo teiginių apie nuteistojo neįgalumą, šeimyninę padėtį bei išlaikytinius nepatvirtiną bylos duomenys, daroma išvada, jog skiriant G. S. bausmę atsižvelgti į tokias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes nėra pagrindo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. S. anksčiau teismo buvo teisiamas 4 kartus už nusikaltimus nuosavybei (b. l. 39-42), paskutinį kartą už automobilio vagystę (b. l. 69-71). G. S. tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui, ir apylinkės teismas teisingai konstatavo tokią aplinkybę. Sutinkamai su BK 27 str. 1 d., asmuo, jau nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus vėl padaręs bent vieną tyčinį nusikaltimą laikomas recidyvistu. Recidyvistas laikomas didesnį pavojų visuomenėje keliančiu asmeniu, todėl jam paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. S. paskyrė griežčiausią iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – terminuotą laisvės atėmimą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės terminą atsižvelgė į tai, kad nėra G. S. atsakomybės sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė į apelianto skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bei į tai, jog nukentėjusiajam buvo grąžinti pagrobti daiktai ir jis civilinio ieškinio nepareiškė. Apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė, nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis (vidurkis 3 metai 1 mėnesiai ir 15 dienų), todėl nėra aiškiai per griežta.

Savo skundu apeliantas prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Baudžiamasis įstatymas (BK 75 str.) numato paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo galimybę tik tuo atveju, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Konkrečiu atveju, kaip buvo minėta, apeliantas teisiamas jau ne pirmą kartą. Ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas G. S. pozityvaus poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo įstatymus. Pažymėtina ir tai, kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Akmenės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, nepraėjus nei pusei metų, G. S. vėl padarė tyčinį nusikaltimą – įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, už ką buvo nuteistas 2007 m. gruodžio 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (b. l. 63-64), kuris įsiteisėjo 2008-01-03, ir po 5 dienų vėl padarė tyčinį nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Visos paminėtos aplinkybės rodo, jog G. S. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nenori taisytis, ir kad apelianto padarytas nusikaltimas yra dėsningas jo susiformavusio smerktino požiūrio į visuomenines vertybes padarinys, todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nuteistajam, prieštarautų teisingumo principui.

Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė atitinka LR BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo reikalavimus ir keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.