Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. patikslintą ieškinį atsakovui L. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos patvirtinimo, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, byloje yra N. Š., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė B. P. ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo L. P. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo L. P. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę Ž. pavardę, nustatyti nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamąją vietą su ja, ieškove, iš atsakovo L. P. priteisti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 235 Eur kas mėnesį bei patvirtinti jos siūlomą bendravimo tvarką su vaiku nustatant, jog: 1) L. P. bendrauja su sūnumi M. P. pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį nuo 11 iki 14 val. B. P. akivaizdoje B. P. gyvenamojoje arba, jeigu yra tinkamos sąlygos, - B. P. gyvenamosios vietos namo kieme. Apie tai, kad šiais savaitgaliais bendraus su vaiku M. P., L. P. privalo informuoti vaiko motiną B. P. trumpąja SMS žinute į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki bendravimo su vaiku laiko. Jeigu L. P. nevykdys pareigos informuoti B. P. apie tai, kad norės bendrauti su vaiku, B. P. turi teisę L. P. neleisti atitinkamą savaitgalį bendrauti su vaiku M. P.; 2) motina B. P., jeigu tai atitinka vaiko interesus (vaikas netraumuojamas psichologiškai, yra sukurtas minimalus būtinas ryšys su tėvu, kad vaikas jaustųsi saugiai ir patogiai bendraudamas tokiu būdu su tėvu ir panašiai), iš savo pusės sudaro (suteikia galimybę ryšio priemonių pagalba sūnui bendrauti per telefoną ar kitą priemonę su vaizdu ir garsu su tėvu) L. P. galimybę bendrauti vaizdo priemonėmis nuotoliniu būdu su sūnumi kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 19 iki 19.15 val. Apie tai, kad L. P. bendraus su vaiku tokiu būdu, L. P. privalo informuoti vaiko motiną B. P. trumpąja SMS žinute į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 1 parai iki bendravimo su vaiku tokiu būdu. Jeigu L. P. nevykdys pareigos informuoti B. P. apie tai, kad norės bendrauti su vaiku, B. P. turi teisę L. P. neleisti šiame punkte nustatytu laiku su vaiku nuotoliniu būdu; 3) tėvų sutarimu L. P. leidžiama bendrauti su vaiku M. P. ir kitu laiku ir būdu. Šiuo atveju vaiko tėvas L. P. privalo B. P. pareikalavus nedelsdamas grąžinti vaiką motinai į jos gyvenamąją vietą.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog santuoką iširo dėl to, jog su atsakovu prasidėjo konfliktai, nesutarimai, atsakovas niekur nedirbo, ji augino mažą vaiką. Nedirbdamas atsakovas visiškai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, o 2022 m. rugpjūčio mėnesį visai paliko šeimą ir išvyko gyventi kitur. Manė, jog dėl šios priežasties santuoka turėtų būti pripažinta iširusi dėl atsakovo L. P. kaltės. Su atsakovu santuokoje gimė sūnus M., prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškove, iš atsakovo priteisti išlaikymą įvertinus 2023 metais galiojančią minimalios mėnesio algos dydį ir iš jos atėmus 161 Eur dydžio išmoką vaikui. Nurodė, jog vaiko poreikiai per mėnesį yra apie 470 Eur per mėnesį, atsakovas turėtų teikti išlaikymą vaikui po 235 Eur per mėnesį. Bendravimo tvarką siūlo nustatyti tokią įvertinus, jog atsakovas su vaiku iki šiol nepalaikė jokio ryšio, juo nesirūpino, neišlaikė, nebendravo su juo, yra absoliučiai pasyvus. Kadangi ryšio nėra, prašo nustatyti tokią tvarką, kad būtų sukurtas ryšys tarp vaiko ir tėvo, siūlo tvarką nustatyti iki 2025 m. vasario 1 d.

3. Atsakovas L. P. atsiliepimo nepateikė.

4. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, N. Š. prašo pripažinti, kad L. P. nėra S. P. tėvas, nustatyti, jog N. Š. yra S. P. tėvas, o S. P. yra N. Š. dukra. Trečiasis asmuo nurodė, jog su ieškove B. P. kartu gyvena nuo 2023 m. vasario mėnesio, su ja palaiko artimus santykius, iš šių santykių jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra S.. Kadangi ieškovė B. P. buvo santuokoje su atsakovu L. P., dukters tėvu vaiko gimimo įraše įrašytas L. P., nors įvertinus aplinkybes, atsakovas vaiko tėvu negali būti. Įrašas apie vaiko tėvą padarytas 2024 m. kovo 4 d., todėl jis, kreipdamasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyto vienerių metų termino nepraleido. Jam, trečiajam asmeniui, nekyla abejonių dėl vaiko tėvystės, todėl nuginčijus vaiko tėvystę prašo nustatyti, jog jis, N. Š., yra S. P. tėvas.

5. Institucija byloje pateikė tris išvadas, tiek dėl ieškovės reikalavimo nutraukus santuoką nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, išlaikymo priteisimo, tiek dėl bendravimo tvarkos patvirtinimo, tiek dėl trečiojo asmens savarankiško reikalavimo nuginčyti vaiko tėvystę ir nustatyti vaiko tėvystę. Išvadoje dėl ieškovės B. P. reikalavimų, susijusių su sūnumi M., Institucija nurodė, jog šie atitinka nepilnamečio vaiko interesus, vaikas ir dabar gyvena su mama, kurios yra auklėjamas ir išlaikomas, atsakovas su vaiku faktiškai nebendrauja, Institucija neprieštarauja, jog ir prašoma išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo suma būtų priteista. Išvadoje dėl bendravimo tvarkos nustatymo Institucija taip pat išsakė pritarimą, kad būtų patvirtinta siūloma tvarka metams atsižvelgus į mažamečio vaiko amžių, į tai, jog atsakovo vaikas praktiškai su vaiku nebendrauja (atsakovas telefoninio pokalbio metu neprisiminė, kada paskutinį kartą vaiką matė), yra reikalingas pereinamasis etapas. Trečiajam asmeniui N. Š. pateikus savarankišką reikalavimą dėl S. P. tėvystės nuginčijimo ir nustatymo Institucija pateikė išvadą, jog šio reikalavimo tenkinimas atitiktų vaiko interesus.

6. Teismo posėdyje ieškovė B. P. iš esmės reikalavimus palaiko ir prašo juos tenkinti, tačiau prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę. Pripažino, jog nuo pat santuokos sudarymo tarp jos ir atsakovo kildavo nesutarimai, konfliktai, o nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas išvyko ir nuo to laiko jie abu negyvena ir nebendrauja. Santuokoje su L. P. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra S.. S. nėra atsakovo L. P., ji yra trečiojo asmens N. Š., su kuriuo ji šiuo metu ir gyvena. Palaiko reikalavimus dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo, taip pat prašo patvirtinti vaiko bendravimo tvarką su vaiko tėvu. Pažymėjo, jog atsakovas L. P. su sūnumi nebendrauja iki šiol, vaiku nesidomi ir jo neišlaiko.

7. Ieškovės atstovas advokatas K. Paspirgėlis palaiko ieškovės reikalavimus ir poziciją, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir faktai, patvirtinantys kaltę, nebūtų nurodomi. Prašomas išlaikymo dydis ir išlaikymo įsiskolinimas atitinka teismų praktikoje formuojamus kriterijus, atsakovas neįrodinėja, kad išlaikymas yra mažesnis. Taip pat pritaria ir tokiai bendravimo tvarkai, kurią siūlo ieškovė, atsakovas tokiai tvarkai neprieštarauja, sutinka, kad ir trečiojo asmens reikalavimas būtų tenkintas.

8. Trečiasis asmuo, reiškiantis savarankiškus reikalavimus, N. Š. palaiko juos bei prašo juos tenkinti. Parodė, jog su ieškove B. P. gyvena nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio, jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė dukra S., kurią jis, kartu su ieškove, augina ir auklėja. Atsakovas L. P. su ieškove nebendrauja, ryšių nepalaiko, todėl jis ir negali būti vaiko tėvas.

9. Atsakovas L. P. visiems ieškovės L. P. ir trečiojo asmens N. Š. reikalavimams neprieštarauja, sutinka, kad santuoka tarp jo ir ieškovės nutrūko dėl abiejų kaltės, sūnaus M. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Supranta, kad privalo išlaikyti sūnų, teikti išlaikymą, privalo bendrauti su vaiku, ateityje tą ir ketina daryti. Su išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo dydžio sutinku, pritaria ir siūlomai bendravimo tvarkai. Neprieštarauja ir trečiojo asmens N. Š. reikalavimui nuginčyti dukters tėvystę, jis pats negali būti to vaiko tėvu, nes su ieškove negyvena ir nepalaiko jokių ryšių nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio.

10. Institucijos atstovė V. Ribakovienė Institucijos pateiktas išvadas palaiko, mano, kad ieškovės B. P. reikalavimų patenkinimas atitiktų šio vaiko interesus. Atstovė taip pat palaiko ir išvadą dėl trečiojo asmens N. Š. reikalavimo nuginčyti ieškovės B. P. dukters S. P. tėvystę bei tėvu pripažinti jį, N. Š., toks sprendimas taip pat atitiktų nepilnamečio vaiko teisėtus interesus.

11.1. Santuoka tarp ieškovės B. P. ir atsakovo L. P. sudaryta (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

11.2. (duomenys neskelbtini) ieškovei B. P. ir atsakovui L. P. gimė sūnus M..

11.3. 2022 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas L. P. išvyko iš bendrų su ieškove B. P. namų ir nuo to laiko nepalaiko ryšio su ieškove, ieškovė B. P. nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio pradėjo gyventi kartu su trečiuoju asmeniu N. Š.. (duomenys neskelbtini) ieškovei B. P. ir trečiajam asmeniui N. Š. gimė dukra S., 2024 m. kovo 4 d. vaiko gimimo įraše vaiko tėvu nurodytas atsakovas L. P..

11.4. Ieškovė B. P. ir trečiasis asmuo N. Š. gyvena dviejų kambarių G. V. priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), name yra vandentiekis ir kanalizacija, namas šildomas krosnimi. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. M. lanko Panevėžio lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės šeimai nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. yra taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir/ar atkūrimo paslaugos. Nuo 2021 m. gruodžio mėnesio registruoti 4 vaiko teisių pažeidimai, vaiko tėvai buvo apsvaigę, neužtikrino vaikui saugios aplinkos. Nuo 2023 metų balandžio mėnesio vaiko teisių pažeidimų nefiksuota.

11.5. Ieškovė B. P. yra nedirbanti, ieškovės šeimai laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. Kupiškio rajono savivaldybės administracija išmokėjo 2160,81 Eur išmokų vaikui, 3559,16 Eur išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, 3958,50 Eur globos (rūpybos) išmoką bei 71,82 Eur vienkartinę išmoką įsikurti, nuo 2023 m. liepos mėnesio iki 2023 m. gruodžio mėnesio ieškovei B. P. Kupiškio rajono savivaldybės administracija išmokėjo 632,05 Eur socialinių pašalpų, 1231,23 Eur išmokų vaikui, 1911 Eur globos (rūpybos) išmokų.

11.6. Atsakovas L. P. dirba (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023 m. liepos mėnesio iki 2023 m. rugsėjo mėnesio apskaičiuota 3202,78 Eur draudžiamųjų pajamų, iš kurių 719,10 Eur buvo išieškota pagal išduotus vykdomuosius raštus, grynosios atsakovo pajamas sudarė 1448,69 Eur.

11.7. Santuokoje šalys kilnojamojo, nekilnojamojo turto neįgijo.

12. Nustatydamas faktines aplinkybes dėl santuokos sudarymo, atsakovo išvykimo iš ieškovės ir atsakovės bendrų namų teismas remiasi abiejų šalių parodymais. Dėl santuokoje su atsakovu L. P. gimusių vaikų, teismas remiasi pateiktais vaikų gimimo įrašais. Dėl ieškovės B. P. santykių su trečiuoju asmeniu N. Š. pradžios, gyvenimo kartu, remiasi ieškovės ir trečiojo asmens parodymais. Dėl ieškovės gyvenamosios vietos, šeimos gyvenimo sąlygų, šeimai taikomo atvejo vadybos ir teikiamų socialinių paslaugų rūšies teismas remiasi Institucijos išvada ir prie jos pridėtais įrodymais. Dėl 2022 m. gegužės – 2023 m. gegužės ir 2023 m. liepos – 2023 m. gruodžio mėnesio laikotarpiu ieškovei Kupiškio rajono savivaldybės administracijos išmokėtų išmokų teismas remiasi Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023 m. birželio 5 d. ir 2024 m. sausio 18 d. pažymomis, dėl atsakovo L. P. gautų pajamų – (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 19 d. pažyma. Kad šalys neturi registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi.

Ieškinys tenkinamas iš dalies, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas tenkinamas visiškai.

13. Dėl trečiojo asmens reikalavimo nuginčyti vaiko tėvystę bei nustatyti vaiko tėvystę. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.150 straipsnio 1 dalimi, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Šioje byloje nustatyta, jog S. P. gimė ieškovei B. P. ir L. P. esant santuokoje, todėl pagrįstai vaiko tėvu buvo įrašytas atsakovas L. P. (Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 41.2 punkto pagrindas). Tačiau iš ieškovės B. P., atsakovo L. P., trečiojo asmens N. Š. parodymų nustatyta, jog atsakovas L. P. nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio negyvena ir nuo to laiko nepalaiko jokių santykių su ieškove B. P., ieškovės dukra gimė (duomenys neskelbtini), tai yra praėjus daugiau nei 17 mėnesių nuo tikėtinų artimų santykių pabaigos. Teismas daro išvadą, jog trečiasis asmuo, reiškiantis savarankišką reikalavimą, N. Š. įrodė, kad atsakovas L. P. negali būti S. P. tėvas, todėl vaiko tėvystė yra nuginčijama. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Teismo sprendimu nustačius, jog atsakovas L. P. negali būti ieškovės B. P. dukters S. tėvas, ieškovei nurodžius, jog vaiko tėvas yra trečiasis asmuo N. Š., šiam teismo posėdyje pripažinus, kad jis yra vaiko tėvas, nustačius, jog trečiasis asmuo N. Š. ir ieškovė B. P. kartu gyvena nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio, palaiko artimus santykius, teismas, nuginčijęs atsakovo L. P. tėvystę, vaiko S. P. tėvu pripažįsta N. Š., o vaiką – N. Š. vaiku (CPK 392 straipsnio 1 dalies reikalavimai).

14. Dėl santuokos nutraukimo. Remiantis CK 3.60 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.63 straipsnyje numatyta, jog abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

15. Šioje civilinėje byloje ieškinys buvo pareikštas atsakovui L. P. ieškovei teigiant, jog kaltas dėl santuokos nutraukimo yra atsakovas. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas L. P. neigė, kad tik jis vienas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Po ko abi šalys sutarė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kad nei vienas, nei kitas civilinės bylos nagrinėjimo metu neįrodinės vienas kito kaltės. Tai yra iš esmės šalys sutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės ir, sistemiškai aiškinant CK 3.60-3.63 straipsnio nuostatas, prašo teismo nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę. Todėl teismas ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkina, tačiau nustato, jog dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai bei nenurodo nei vieno fakto, patvirtinančio jų abiejų kaltę (CK 3.63 straipsnio pagrindai). Nutraukus santuoką, atsižvelgus į ieškinio reikalavimą, ieškovei B. P. paliekama iki santuokos turėta Ž. pavardė, atsakovui L. P. – santuokinė P. pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

16. Dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių. Remiantis CK 3.59 straipsniu, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarką, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus. Teismas pripažinęs, jog trečiojo asmens N. Š. reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, spręsdamas dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo pasekmių, dėl šio nepilnamečio vaiko, gimusio santuokoje, nepasisako.

17. Dėl vaiko gyvenamosios vietos. CK 3.169 straipsnyje 1 dalyje numatyta, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė B. P. ir atsakovas L. P. susilaukė sūnaus M., kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. M. nuo pat gimimo gyvena su mama (ieškove B. P.), su savo tėvu nebendrauja nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio, kada atsakovas iš bendrų namų išvyko gyventi kitur. Institucija pateikė išvadą, jog vaiko gyvenimo sąlygos su ieškove yra patenkinamos ir tinkamos, nurodė, jog gyvenamoji vieta su motina geriausiai atitiktų vaiko interesus, atsakovas L. P. tokiam reikalavimui neprieštarauja, teismas M. P. gyvenamąją vietą nustato su ieškove.

18. Dėl išlaikymo priteisimo. Nustačius gyvenamąją vietą su ieškove, teismas privalo išspręsti klausimą ir dėl vaikų išlaikymo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vieno vaiko išlaikymo poreikis yra apie 470 Eur, prašė iš atsakovo priteisti pusę reikiamos sumos, tai yra 235 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

19. Remiantis CK 3.192 straipsniu, abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

20. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimą Nr.1014 „Dėl 2023 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 840 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 633,20 Eur (ieškinio pareiškimo dieną). Atėmus 161 Eur dydžio išmoką vaikui, gaunamą iš savivaldybių biudžetų, vieno vaiko išlaikymo, teikiamo abiejų tėvų, poreikis 2023 m. antrą pusmetį buvo ne mažesnis nei 473 Eur (473,20 Eur). Kadangi ši suma iš esmės atitinka ieškovės nurodytą vaiko poreikiams kas mėnesį būtiną sumą (4700 Eur), teismas pripažįsta, jog toks ir yra faktinis M. P. išlaikymo poreikis, šiam dydžiui pagrįsti ieškovė neprivalo pateikti jokių įrodymų.

21. Remiantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Byloje yra ustatyta, jog ieškovė B. P. yra nedirbanti, jos pajamas sudaro gaunamos socialinės pašalpos, per laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. ir nuo 2023 m. liepos iki 2023 m. gruodžio mėnesio B. P. šeima gavo ne mažiau 13 524,57 Eur lėšų (valstybės ir savivaldybės skiriamos išmokos ieškovei, vaikui), kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas L. P. yra dirbantis, per laikotarpį nuo 2023 m. liepos mėnesio iki 2023 m. rugsėjo mėnesio apskaičiuota 3202,78 Eur draudžiamųjų pajamų, grynosios atsakovo pajamas sudarė 1448,69 Eur (vidutiniškai po 482,90 Eur), yra darbingas ir turi galimybę gauti pajamas. Todėl teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą bei priteisia išlaikymą iš atsakovo L. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 235 Eur sūnui M. nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės.

22. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, tai yra netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

23. Byloje nustatyta, jog atsakovas L. P. nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio pradžios, kada paliko šeimos bendrus namus, šis laikotarpis yra trumpesnis nei CK 3.200 straipsnyje numatytas maksimalus išlaikymo įsiskolinimo terminas, iš atsakovo teismas atsakovo sūnui M. priteisia 3055 Eur (13 mėn. x 235 Eur) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

24. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti ir atskirai gyvenančio tėvo/motinos bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovė B. P. ieškinyje pasiūlė M. bendravimo tvarką su atsakovu L. P., Institucija pateikė išvadą, jog, atsižvelgus į vaiko amžių, atsakovo nebendravimą su vaiku, neprieštarauja siūlomai tvarkai, teismas šią tvarką patvirtina. Įvertinus tas aplinkybes, jog atsakovas beveik du metus faktiškai nebendrauja su vaiku, laikoma, kad siūloma tvarka nepažeidžia nei atsakovo, nei vaikų teisėtų interesų. Tuo labiau, jog nesant ginčui atsakovas L. P. turi teisę bendrauti su vaikais ir kitu laiku, nei tai nustatyta teismo, tokią galimybę numato ir patvirtinama ieškovės pasiūlyta tvarka. Tuo pačiu atsakovui išaiškinama, kad bendravimas su vaiku yra ne tik teisė, bet pareiga, už kurios nevykdymą gali būti taikomos sankcijos, pavyzdžiui, tėvų valdžios ribojimas.

25. Ieškovei B. P. šioje civilinėje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Šiaulių skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-00442 buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų ją atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybė dėl ieškovės B. P. atstovavimo patyrė 300 Eur išlaidas (pagal VGTPT Šiaulių skyriaus 2023 m. spalio 23 d. pažymą Nr. APD-2023-15021).

26. Kadangi ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo tenkintas iš dalies, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, pripažįstama, jog yra tenkinta 87,50 procentų reikalavimų. Proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo L. P. valstybei priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos: 119 Eur žyminio mokesčio (55 Eur už santuokos nutraukimą (50 procentų), 64 Eur už išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimą), nuo kurio ieškovė buvo atleista pateikiant ieškinį, 262,60 Eur išlaidų, patirtų dėl ieškovei B. P. suteiktos teisinės pagalbos, dalis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

27. Trečiasis asmuo N. Š., reiškiantis savarankišką reikalavimą, pateikė įrodymus, jog patyrė 110 Eur dydžio išlaidas (už žyminį mokestį). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tenkinus jo reikalavimą visiškai ir nuginčijus M. P. tėvystę, trečiojo asmens išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo L. P.. Tačiau iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog atsakomybė dėl trečiojo asmens reikalavimo proceso tenka ieškovei B. P. ir trečiajam asmeniui N. Š., kurie, atsakovui L. P. išvykus gyventi atskirai, susilaukė vaiko. Tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo dėl to, jog atsakovas L. P. nėra atsakingas dėl aplinkybių, kurioms pašalinti buvo pareikštas savarankiškas reikalavimas tėvystei nuginčyti, kadangi jis vaiko tėvu vaiko imo įraše buvo nurodytas remiantis įstatyme įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią vaiko tėvu pripažįstamas vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnis). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nėra teisinga ir sąžininga priteisti bylinėjimosi išlaidas iš asmens, neturėjusio įtakos vėlesniems ieškovės ir trečiojo asmens santykiams atsirasti. Ta aplinkybė, jog atsakovas išvyko gyventi kitur, nėra pakankama pripažinti, jog atsakovas privalo trečiajam asmeniui ar ieškovei atlyginti išlaidas, kurias šie patyrė už savo elgesį.

28. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nepatyrė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 259, 260, 263 - 265, 282, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Trečiojo asmens N. Š. savarankišką reikalavimą tenkinti visiškai, ieškovės B. P. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Trečiąjį asmenį N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o S. P. pripažinti N. Š. dukra.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti, abu sutuoktinius pripažinti kaltais dėl santuokos nutraukimo.

Po santuokos nutraukimo ieškovei B. P. palikti ikisantuokinę Ž. pavardę, atsakovui L. P. – P. pavardę.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina B. P..

Priteisti iš atsakovo L. P. materialinį išlaikymą M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai po 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkių eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei priteisti 3055 Eur (trijų tūkstančių penkiasdešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už 13 (trylikos) mėnesių laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d. Šias lėšas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavesti tvarkyti vaiko motinai B. P..

Patvirtinti tokią atsakovo L. P. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi M. P.:

1) L. P. bendrauja su sūnumi M. P. pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį nuo 11 iki 14 val. B. P. akivaizdoje B. P. gyvenamojoje arba, jeigu yra tinkamos sąlygos, - B. P. gyvenamosios vietos namo kieme. Apie tai, kad šiais savaitgaliais bendraus su vaiku M. P., L. P. privalo informuoti vaiko motiną B. P. trumpąja SMS žinute į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki bendravimo su vaiku laiko. Jeigu L. P. nevykdys pareigos informuoti B. P. apie tai, kad norės bendrauti su vaiku, B. P. turi teisę L. P. neleisti atitinkamą savaitgalį bendrauti su vaiku M. P.;

2) Motina B. P., jeigu tai atitinka vaiko interesus (vaikas netraumuojamas psichologiškai, yra sukurtas minimalus būtinas ryšys su tėvu, kad vaikas jaustųsi saugiai ir patogiai bendraudamas tokiu būdu su tėvu ir panašiai), iš savo pusės sudaro (suteikia galimybę ryšio priemonių pagalba sūnui bendrauti per telefoną ar kitą priemonę su vaizdu ir garsu su tėvu) L. P. galimybę bendrauti vaizdo priemonėmis nuotoliniu būdu su sūnumi kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 19 iki 19.15 val. Apie tai, kad L. P. bendraus su vaiku tokiu būdu, L. P. privalo informuoti vaiko motiną B. P. trumpąja SMS žinute į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 1 parai iki bendravimo su vaiku tokiu būdu. Jeigu L. P. nevykdys pareigos informuoti B. P. apie tai, kad norės bendrauti su vaiku, B. P. turi teisę L. P. neleisti šiame punkte nustatytu laiku su vaiku nuotoliniu būdu;

3) Tėvų sutarimu L. P. leidžiama bendrauti su vaiku M. P. ir kitu laiku ir būdu. Šiuo atveju vaiko tėvas L. P. privalo B. P. pareikalavus nedelsdamas grąžinti vaiką motinai į jos gyvenamąją vietą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl vaiko išlaikymo priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.

Priteisti iš atsakovo L. P. valstybės naudai 119 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų) žyminio mokesčio ir 262,60 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 60 ct) ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų. Lėšas į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5630 (ieškovės atstovavimo išlaidoms) ir įmokos kodas 5660 (žyminiam mokesčiui).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą, tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.