- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- 1A-301-190-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas (pirm.), Regina Pocienė, Virginija Švedinė, Virginija Švedinė
- Nuteistasis
- E. K.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
- Kategorijos
Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-301-190/2013
Teisėjas Mindaugas Striaukas Teisminio proceso numeris: 1-13-1-02593-2012-0
2013 m. gegužės 23 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 4 d. ir jam skirtas 30 (trisdešimties) parų areštas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. ir 2 d., 65 str. paskirtą bausmę subendrinus su Trakų rajono apylinkės teismo 2011-09-07 nuosprendžiu paskirta bausme galutinę bausmę E. K. skirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. ir 2 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant E. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 str. ir 75 str. 2 d. E. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 7 MGL (devynių šimtų ir dešimties litų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. nuteistas už tai, kad 2012-09-17 apie 13.30 val. prie Kelių policijos valdybos pastato, Giraitės g. 3, Vilniuje, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, vykdant įgaliojimus, tai yra siekdamas išvengti patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 129 str., 130² str., t. y. kad dėl šių administracinių teisės pažeidimų nebūtų surašomi administracinio teisės pažeidimo protokolai, policijos tarnybiniame automobilyje ,,VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salono galinėje dalyje po kilimėliu padėjo 70 litų, tokiu būdu davė kyšį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyresniajam patruliui R. U. ir patruliui S. S..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. ir 2 d. E. K. paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą 3 metams, įpareigojant E. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir be priežiūra vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, bei vadovaujantis LR BK 71 str. ir 75 str. 2 d. E. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - 7 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Teismas, prokuroro teigimu, skirdamas bausmę E. K. netinkamai pritaikė LR BK bendrosios dalies normas reglamentuojančias bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistajam nepagrįstai atidėjo paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Pirmosios instancijos teismas, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė LR BK 75 str. nurodytų reikalavimų, neatsižvelgė į visas nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Teismas apsiribojo tik kai kurių aplinkybių išvardijimu, o ne jų analizavimu ir vertinimu, dėl ko E. K. nepagrįstai atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams.
Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nuosprendyje nurodė, kad kartu įvertina tai, kad E. K. padarė ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą, šiuo metu jis nedirba tačiau yra registruotas ir lankosi darbo biržoje, mokosi ir skolų neturi, turi mažametį sūnų, kuriam skiria išlaikymą ir juo rūpinasi, teismui teigė, kad ėmėsi priemonių dėl alkoholio nebevartojimo ateityje ir pažadėjo laikytis įstatymų. Visa tai, neva teismo, leidžia pagrįstai manyti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.
Iš šių teismo motyvų, matyti, kad teismas paviršutiniškai vertino paminėtas aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.
Prokuroras pažymi, kad E. K. anksčiau buvo teistas net 5 kartus. Visus kartus už tyčines nusikalstamas veikas. LR BK prasme jis laikytinas recidyvistu. Naują nusikalstamą veiką. kuri nors ir priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, padarė neišnykus teistumui. Dar daugiau, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, E. K. buvo eilę kartų baustas ir administracine tvarka už įvairių rūšių administracinius teisės pažeidimus. Administracinius teisės pažeidimus taip pat padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad E. K. ne pirmą kartą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro vis naujas nusikalstamas veikas. Tai akivaizdžiai rodo jo recidyviškumą, nenorą taisytis bei laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Pastebėtina, anot prokuroro, ir tai, kad E. K. bausmės atidėjimo laikotarpiu toliau piktnaudžiavo alkoholiu, niekur nedirbo. Teismas nuosprendyje nurodė, kad E. K. yra registruotas darbo biržoje, mokosi ir skolų neturi, turi mažametį sūnų, kuriam skiria išlaikymą ir juo rūpinasi, teigia, kad ėmėsi priemonių dėl alkoholio nebevartojimo ateityje ir prižadėjo laikytis įstatymų, tačiau, kaip matyti, visos šios teismo įvardintos aplinkybės nesustabdo E. K. nuo naujų nusikalstamų veikų, taip pat ir kitų teisės pažeidimų darymo. Abejotini teismo motyvai, kurie pagrįsti iš esmės tik nuteistojo E. K. paaiškinimais, kad jis pasižada laikytis įstatymų, jog jis ėmėsi priemonių nebevartoti alkoholinių gėrimų, skiria išlaikymą vaikui ir juo rūpinasi, atsižvelgiant ir į tai, kad E. K. neturi jokio legalaus pajamų šaltinio, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Be to prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad E. K. pateikta teismui charakteristika iš mokymo įstaigos nuteistojo taip pat necharakterizuoja kaip puikaus ar bent gero mokinio, o tik kaip neblogą. Esant šioms aplinkybėms, daryti išvadą LR BK 75 str. 1 d. prasme, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad teismas atidėdamas bausmės vykdymą kartu E. K. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - 7 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Akivaizdu, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė vargu ar bus įgyvendinta, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio yra nesumokėjęs ir jam paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, anot prokuroro, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. ir 2 d. neteisėtai ir nepagrįstai E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 3 metams, įpareigojant E. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, bei vadovaujantis LR BK 71 str. ir 75 str. 2 d. E. K. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 7 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės keistinas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis E. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BK 328 str. 1, 2 p.).
Skirdamas E. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, ir už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d., pagrįstai paskyrė arešto bausmę, atitinkančią Lietuvos Respublikos BK 41 str. nuostatų reikalavimus, kuri, kolegijos vertinimu, savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta. Šios nuosprendžio dalies prokuroras neginčija.
Tačiau apeliacinė instancija sutinka su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas E. K. atžvilgiu nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir atidėjo paskirtos arešto bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Taigi, šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo svarūs teigiami pokyčiai galimi be realaus laisvės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-62/2013).
Šis straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, nusikalstamų veikų aplinkybes bei kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K–230/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nuteistajam E. K. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors E. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, tačiau įžūlią nusikalstamą veiką – siekdamas išvengti patraukimo administracinėn atsakomybėn davė kyšį policijos pareigūnui. Be to, jis nusikaltimo padarymo metu buvo teistas penkis kartus ir visus kartus jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, šį baudžiamąjį nusižengimą jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nuteistasis praeityje yra baustas administracine tvarka ir iš pažeidimų matyti, kad piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. E. K. nedirba. Visos minėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis išvadų po ankstesnių teistumų nepadarė, toliau nusikalsta, yra pavojingas visuomenei asmuo, nenorintis gyventi pagal visuomenėje pripažintas ir nusistovėjusias normas, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad jis ateityje vėl nenusikals. Atidėjus paskirtos bausmės vykdymą E. K. nebus apribota galimybė jam toliau daryti nusikaltimus, jis nebus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, todėl nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kaip minėta aukščiau, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmeniui, turinčiam neišnykusį teistumą ar kuriam bausmės vykdymo atidėjimas jau buvo taikytas, šio baudžiamosios teisės instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, jo asmenybe, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Apylinkės teismo nurodytos aplinkybės - nuteistasis padarė ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą, šiuo metu jis nedirba, tačiau yra registruotas ir lankosi darbo biržoje, mokosi ir skolų neturi, turi mažametį sūnų, kuriam skiria išlaikymą ir juo rūpinasi, teismui teigė, kad ėmėsi priemonių dėl alkoholio nebevartojimo ateityje ir pažadėjo laikytis įstatymų, dėl ko jis taikė E. K. bausmės vykdymo atidėjimą, apeliacinės instancijos manymu, nėra išskirtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog E. K. su vaiko motina negyvena, nedirba, o tik yra registruotas darbo biržoje, todėl abejonių kelia, jog jis padeda jai išlaikyti vaiką. Taip pat abejonių kelia nuteistojo pasižadėjimas laikytis įstatymų bei teiginys, kad ėmėsi priemonių dėl alkoholio nebevartojimo ateityje, nes jokių tai patvirtinančių dokumentų (apie dalyvavimą specialiose programose ir pan.) teismui nepateikė.
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, anksčiau aptartą neigiamą E. K. asmenybę bei kitas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje E. K. atžvilgiu nepagrįstai buvo taikytos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos. Atsižvelgiant į tai, naikintina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalis, kuria E. K. atžvilgiu buvo pritaikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir jam atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas 3 metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 str. ir 75 str. 2 d. E. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 7 MGL (devynių šimtų ir dešimties litų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p.,
nusprendė:
tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendį - panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. ir 2 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant E. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 str. ir 75 str. 2 d. E. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 7 MGL (devynių šimtų ir dešimties litų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.