Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims S. Z. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo S. Z. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo, teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja R. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra B. V. Z, gim. (duomenys neskelbtini), dukra. B. V. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono I- ojo notaro biuro notarės N. M. liudijime nurodyta, kad po palikėjos mirties paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. VĮ Registrų centro išraše užfiksuoti duomenys apie palikėjai priklausantį turtą- žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja po motinos mirties valdė jos turtą, juo rūpinosi, organizavo žolės nupjovimo darbus.

Pareiškėjos teigimu, nors ji po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė tuojau po jos mirties, pradėdama faktiškai valdyti palikėjos turtą, jį tvarkė, mokėjo mokesčius, tačiau paveldėjimo įteisinti negali, nes yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, kitokiu būdu, nei juridinio fakto nustatymas, negali gauti tai patvirtinančių dokumentų.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga - 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. R. K. yra mirusiosios B. V. Z. įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors ji dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau turtą valdė, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, t. y. mirusios motinos palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos mirties. Toks palikimo priėmimas atitiko įstatymo reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja R. K. priėmė savo mirusios motinos B. V. Z. palikimą iš karto po jos mirties, faktiškai pradėdama jos turtą valdyti, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos B. V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.