- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- ATP-260-491/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00139-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. B. (toliau – Pažeidėja) apeliacinį skundą dėl 2016 m. kovo 17 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Pažeidėja pripažinta padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 50 str. už tai, kad 2016-02-26 apie 16²⁰ val., iš parduotuvės UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pavogė 10 kg maišą su šuns maistu (duomenys neskelbtini) 7,15 Eur vertės, taip padarydama parduotuvei turtinę 7,15 Eur žalą. Skundžiamu nutarimu Pažeidėjai, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ str., administracinė nuobauda nebuvo skirta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėja prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi nėra inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad teismas padarė esminius materialinės teisės normų – ATPK 9, 10, 50, 286 straipsnių pažeidimus, kadangi teismas nenustatė Pažeidėjos tikslo – tyčia nesumokėjus už prekę, ją pasisavinti. Cituodama aukščiau minimus straipsnius, taip pat cituoja ir teismų praktiką (Nr. 2AT-25-139/2016), nurodydama, jog skundžiamame nutarime teismas nenurodė smulkaus turto pagrobimo būdo. Taip pat teigia, kad teismas jos kaltę nustatė vadovaudamasis ne ATPK 9-10 straipsniais, tačiau remdamasis kaltės civilinės atsakomybės sąlyga (Civilinio kodekso 6.248 str. 3 d.). Įrodymus vertino ne įstatymų nustatyta tvarka, o niekuo nepagrįstais samprotavimais, nepašalindamas abejonės, kad minimas pažeidimas buvo padarytas ne tyčia, o dėl per staiga ją ištikusius rūpesčius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkė S. T. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas, atsižvelgęs į visas reikšmingas bylos aplinkybes, priėmė teisingą bei pagrįstą nutarimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Pažeidėja nesutinka su jos nubaudimu pagal ATPK 50 str., tvirtina, kad ji nėra kalta. Su tuo negalima sutikti.
Pagal ATPK 50 str. baudžiama už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 3 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Analizuojant komentuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 50 str. įtvirtintas teisės pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog pažeidimą padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.).
Šios bylos duomenys patvirtina, jog 2016-02-26 apie 16²⁰ val., iš parduotuvės UAB (duomenys neskelbtini) Pažeidėja pavogė 10 kg maišą su šuns maistu (duomenys neskelbtini), 7,15 Eur vertės. Apie įvykį iš karto buvo pranešta policijai. Parduotuvės vedėja V. T. pateikė pareiškimą apie įvykdytą vagystę (4, 5 b. l.). Iš Pažeidėjos paaiškinimo bei parodymų teisme matyti, kad ji nuo pat pradžių neneigė fakto, jog prekę paėmė, išėjo iš parduotuvės ir išvažiavo už ją nesumokėjusi. Ji paaiškino, jog dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, atlygino parduotuvei padarytą turtinę žalą (10, 16 b. l.). Nors Pažeidėja, pagal bylos duomenis, galimai ir yra nuolatinė šios parduotuvės klientė, tačiau parduotuvės administracijos darbuotojų elgesys po pagrobimo to nepatvirtina – pastebėję vagystę jie iš karto kreipėsi į policiją, o ne bandė susisiekti su Pažeidėja. Kita vertus, parduotuvės vedėja V. T. pareiškime nurodė bei teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad Pažeidėja į parduotuvę įėjo ir išėjo labai skubėdama, ją bandant vytis, šaukiant „kur Jūs važiuojat“, Pažeidėja nereagavo, o tiesiog įsidėjo paimtą maišą į bagažinę, įsėdo į automobilį ir išvažiavo nesustojusi. Tai reiškia, kad Pažeidėja veikė ramiai, tiksliai ir sąmoningai. Pagaliau, Pažeidėjos argumentas, kad prekę ji paėmė ir už ją nesusimokėjo dėl rūpesčių, nepatvirtintas jokiais duomenimis – tai tėra jos versija, kuri nepaneigia pačios vagystės fakto. Galiausiai pažymėtina, kad Pažeidėjos galimą sąžiningą suklydimą paneigia ir tai, kad parduotuvei padarytą žalą atlygino ne iš karto, o nuo įvykio praėjus beveik savaitei, ir tik po to, kai policijos komisariate pateikė paaiškinimą apie įvykį.
Skundžiamame nutarime yra pakankamai išsamiai išanalizuota įvykio situacija, įvertintas ne tik policijos pareigūno tarnybinis pranešimas bei kiti byloje esantys duomenys, tačiau ir parduotuvės vedėjos bei pačios Pažeidėjos pirminiai paaiškinimai ir parodymai teisme. Teismas motyvuotai pripažino, kad šių proceso dalyvių parodymų bei kitų byloje esančių duomenų pagrindu, nekyla jokių abejonių, kad Pažeidėja sąmoningai paėmusi prekę iš parduotuvės išėjo už ją tyčia nesusimokėjusi. Svetimą turtą ji išsinešė ir išsivežė iš parduotuvės, taip įgydama galimybę juo disponuoti kaip savu – tai atitinka vagystės esmę. Visiškai pritartina teismo padarytai išvadai, kad Pažeidėja privalėjo suvokti ir suvokė faktą, kad dėl nesumokėtos prekės kils žalingos pasekmės ir leido šioms pasekmėms atsirasti, kadangi būdama (duomenys neskelbtini) bei turėdama pareigą dėl (duomenys neskelbtini) dorovinių, pilietinių, tautinių ir patriotinių nuostatų ugdymo, geriau nei bet kas kitas privalėjo žinoti elementariausias elgesio normas. Toks elgesys, kai už prekę nėra atsiskaitoma, laikomas neteisėtu, todėl pirmos instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, šio pažeidimo kvalifikavimo nekelia jokių abejonių, jos pagrįstos bylos duomenimis, logiškos ir įtikinamos. Apeliaciniame skunde dėstomi kiti argumentai, susiję su smulkaus turto pagrobimo būdo nurodymu, yra tiesiog deklaratyvūs teiginiai, dar daugiau, visiškai nesietini su nagrinėjama situacija, todėl jie niekaip nepaneigia apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir Pažeidėjos kaltės padarius šį pažeidimą. Todėl, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Pažeidėja pagal ATPK 50 str. pripažinta kalta pagrįstai ir teisingai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Biržų rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, todėl jo naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
2016 m. kovo 17 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.