- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-503-112/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- V. J.
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-503-112/2014
44.2.4.1; 44.2.4.2;
121.18; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2014 m. balandžio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. ir atsakovo V. J. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui V. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 48 574,12 Lt turtinės, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-03-29 kilusio gaisro metu buvo apgadintos jam priklausančios gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies patalpos su jame buvusiu turtu. Minimo namo dalis – 32/100 dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui, 36/100 dalys – atsakovui, o 32/100 dalys – P. G.. Gaisras kilo atsakovui priklausančioje gyvenamojo namo dalyje. Šilalės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė, kad gaisras kilo dėl židinio įrengimo taisyklių pažeidimo. Dėl gaisro ieškovas patyrė žalą, nes buvo susiremontavęs jam priklausančią gyvenamojo namo dalį, nusipirkęs namų apyvokos daiktų. Jis taip pat patyrė neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, jautė ir jaučia nerimą dėl netekto turto, jam sutriko apetitas, kamuoja nemiga, jis prarado viltis laisvadienius praleisti kaimo sodyboje.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-11-19 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. J. ieškovui V. P. 26 349,90 Lt turtinei žalai atlyginti, 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2013-05-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 342,99 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo V. P. 18,68 Lt, iš atsakovo V. J. 19,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys pagrindžia žalos buvimo faktą, tačiau teismas nesutiko, jog žala padaryta CK 6.266 str. pagrindu, nes neįrodyta, jog žala padaryta dėl pastato kamino konstrukcijos trūkumų. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, jog civilinė atsakomybė už padarytą žalą šiuo atveju atsiranda bendrais pagrindais. Teismas įvertinęs fotonuotraukas, lokalinę sąmatą, sprendė, kad ieškovas buvo atlikęs jam priklausančioje dalyje kokybišką remontą, todėl už sudegusias ir apgadintas patalpas ieškovui priteisė 19 000 Lt. Teismas, taip pat remdamasis fotonuotraukomis bei įvertinęs sudegusių daiktų: „Dormeo“ čiužinio, komodos, 3 vnt. sieninių šviestuvų BRA, toršero, sekretero, odinio krėslo, kitų smulkių namų apyvokos daiktų įsigijimo dokumentus, sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti žalą, patirtą dėl šių daiktų netekimo, – 7 849,90 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad ąžuolinis stalas ir veidrodis yra sudegę. Teismas, įvertinęs, kad ieškovas iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos gavo 500 Lt pašalpą, bei atsižvelgęs į daiktų vertės sumažėjimą dėl natūralaus naudojimo, iš viso priteisė 26 349,90 Lt turtinės žalos. Teismas, vertindamas reikalavimą priteisti 5000 Lt neturtinės žalos, nurodė, kad gaisras, kaip nenumatyta ir nuo ieškovo valios nepriklausiusi aplinkybė, iš tikrųjų sukėlė ieškovui labai nemalonių pojūčių ir dvasinių išgyvenimų, todėl sprendė, kad neturtinė žala yra padaryta. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog buvo sutrikusi jo sveikata, į tai, kad ieškovas turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, jo gyvenamoji vieta yra Tauragėje, bei į tai, kad atsakovas tyčinių veiksmų dėl gaisro kilimo neatliko, sprendė, kad 1 000 Lt suma yra pakankama atlyginti ieškovo neturtinei žalai. Teismas atmetė atsakovo prašymą tenkinus ieškinį išdėstyti sprendimo vykdymą, nes pagal byloje esančius įrodymus sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra itin prasta. Teismas atitinkamai tenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-11-19 sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.266 str. nuostatų. Mano, kad šiuo atveju žalos atlyginimas turėjo būti nustatinėjamas ne bendrais deliktinės atsakomybės pagrindais, o būtent CK 6.266 str., nes gaisras kilo dėl židinio įrengimo taisyklių pažeidimo. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatinėjo atsakovo kaltę, nors jo kaltė byloje neginčijamai yra nustatyta. Taip pat teigia, jog visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos. Ieškovas nesutinka su teismo priteista turtine žala. Mano, kad nepagrįstai sąmata rėmėsi kaip orientaciniu dokumentu dėl darbų kainų vien todėl, kad dar nėra atlikęs remonto. Nesutinka ir su teismo išvada, kad iš esmės nėra pažeista pastato šilumos izoliacija bei elektros instaliacija. Teigia, jog po gaisro yra būtini elektros instaliacijos demontavimo darbai, siekiant ateityje išvengti gaisro. Dėl sąmatoje priskaičiuoto 21 procento nurodė, kad tokią įmonę ieškovas pasirinko savo nuožiūra, todėl teismas nepagrįstai dėl to mažina žalos dydį. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nustatyta rinkos verte ir teigia, kad žalos atlyginimui rinkos vertė neturi jokios įtakos. Pažymėjo, jog tokiu atveju teismas bent turėjo remtis gaisro metu buvusia rinkos verte, ne 2007 m. ir ne VĮ Registro centro nustatyta verte, o kvalifikuotų vertintojų nustatyta rinkos verte. Nesutinka su teismo išvada dėl sudegusių baldų ir teigia, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad ąžuolinio stalo ir veidrodžio patalpose nebuvo. Teigia, jog stalo ir veidrodžio buvimo faktą patvirtina fotonuotraukos ir jų įsigijimo dokumentai. Taip pat teigia, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos paskirta 500 Lt pašalpa negali būti pagrindas mažinti žalos dydį. Taip pat nurodė, kad žala kreipiantis į teismą jau buvo apskaičiuota įvertinant daiktų nusidėvėjimą. Dėl neturtinės žalos priteisimo apeliantas nurodė, kad teismas neįvertino CK 6.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų visumos, neatskleidė jų reikšmės, todėl 1000 Lt neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu ir mano, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, be to, gaisras kilo bendrosios nuosavybės patalpose, o ne jam priklausančiose, todėl jo civilinė atsakomybė apskritai negali kilti (CK 4.82 str. 1 d.). Nurodė, jog židinio jis neįrenginėjo, jis jau buvo pastatytas, kai įgijo patalpas. Teigia, jog nepažeidė jokio teisės akto, o Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės ST 8860237.02:1998 jam nėra privalomos, nes jos yra laisvai pasirenkamas statybos techninis dokumentas, todėl nėra ir neteisėtų veiksmų. Teigia, jog netinkamai buvo įvertinas ir dūmų vamzdžio ilgis, jį matuojant nebuvo laikomasi Metrologijos įstatymo nuostatų. Duomenų, kad atsakovas netinkamai eksploatavo židinį, nėra. Nesutinka su ir su kaltės vertinimu. Mano, kad nepagrįstai pripažino atsakovo kaltę dėl to, kad atsakovas atsisakė atlikti ekspertizę, ir dėl to, jog neįsitikino, kad židinys įrengtas tinkamai. Teigia, jog gaisro židinys buvo perdangoje, paslėptoje konstrukcijoje, todėl atsakovas, būdamas rūpestingas asmuo, nebūtų turėjęs didesnės galimybės numatyti gaisro kilimą ir imtis daugiau veiksmų jam išvengti. Be to, teigia, kad teismas neargumentavo esant priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nuostolių. Atsakovas nesutinka, jog visos pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūra, perkeltos vien jam. Mano, kad už tai atsakingas ir ieškovas (CK 4.83 str. 3 d.). Atsakovas nesutinka ir su teismo nustatytu žalos dydžiu, nes byloje nebuvo pateiktas teisės aktus atitinkantis vertinimas, o teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „RRST“ pateikta sąmata, kuri neaišku, ar buvo sudaryta apžiūrint patalpas, be to, ši įmonė nėra vertintoja. Teigia, jog teismas, pripažinęs dalį išlaidų, suklydo apskaičiuodamas žalos dydį. Apeliantas nesutinka su teismo priteistomis sumomis už sąmatoje nurodytas medžiagas ir darbus, nes pateiktoje sąmatoje yra nurodyta sugadintų patalpų plotas (0,405 kv. m), kuris neatitinka inventorizacijos byloje nurodyto ieškovui priklausančio ploto (26,26 kv. m), todėl ir sumos už kitus darbus bei medžiagas turėtų būti mažinamos. Perdangų sijas jau pakeitė atsakovas, todėl jos taip pat nepagrįstai įtrauktos į sąmatą. Mano, kad teismo priteista suma yra neadekvati ir ieškovo turimo turto vertei. Nesutinka ir su teismo įrodymų vertinimu. Mano, kad nepagrįstai rėmėsi nuotraukomis, kurios neaišku, kada darytos, kokiose patalpose. Be to, teigia, jog, apskaičiuodamas žalą, teismas neįvertino turo nusidėvėjimo, nors tai nurodė. Mano, kad nusidėvėjimą reikėtų vertinti atsižvelgus į Nekilnojamojo turo registro duomenis, kur nurodyta, jog pastatų nusidėvėjimas yra 70 proc. Nesutinka su teismo vertinimu dėl sudegusių daiktų. Teigia, jog ieškovas neįrodė, kad visi daiktai, kuriuos jis nurodė, buvo patalpose ir sudegė, o pateikti duomenys apie jų pirkimą yra abejotini, todėl negali būti patikimi įrodymai. Pažymėjo, jog negalima atlyginti daiktų pirkimo kainos, o turi būti įvertinti nuostoliai, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą. Dėl neturtinės žalos teigia, jog teismas nepagrįstai gaisrą vertino kaip išskirtinį reiškinį ir kaip savaime sukeliantį neturtinę žalą. Kadangi šiuo atveju įstatymo nėra nustatytas neturtinės žalos atlyginimas, todėl teismas nepagrįstai jį priteisė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu, ir prašė jį atmesti. Teigia, jog ieškovas nepagrįstai vadovaujasi Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST8860237.02:1998 4.26 punktu, nes jos nėra privalomos. Teiginiai apie dūmų vamzdžio neatitikimus taip pat neatitinka Metrologijos įstatymo nuostatų. Mano, kad ieškovas apskritai neįrodė žalos dydžio, todėl ji negali būti priteista. Ieškovo apskaičiavimai yra tik subjektyvūs, sąmata pasirašyta asmens, apie kurio kvalifikaciją nėra jokių duomenų, pastato nėra apžiūrėjęs joks ekspertas ar vertintojas. Taip pat nepateikti objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys sudegusių daiktų buvimą bei dėl jų praradimo atsiradusius nuostolius. Sutinka su teismo išvada, kad PVM neturi būti įtrauktas į žalos dydį. Be to, nurodė, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į 2007 metų pastatų vertę, nes kitos vertės ieškovas nepateikė. Atsakovas teigia, kad ieškovas nepagrįstai neturtinės žalos apibrėžimą sutapatina su neturtinės žalos atlyginimo pagrindais, nes vien emociniai išgyvenimai ir teisminis procesas, kurį inicijavo ieškovas, savaime nesukelia neturtinės žalos.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Teigia, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog netinkamai eksploatavo židinį, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, kad pastate nebūtų trūkumų, taip pažeidė židinio įrengimo taisykles, kurios yra privalomos. Asmuo pagal šias taisykles gali laisvai rinktis jo specifikaciją, o pasirinkęs kietojo kuro šildymo specifikaciją, taisyklių laikytis privalėjo. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad gaisro priežastis nėra tiksli, nes tai prieštarauja Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padarytai išvadai, kuri nėra nuginčyta. Nesutinka, jog yra ir ieškovo kaltė, nes gaisro priežastis kilo atsakovui priklausančioje pastato dalyje. Teigia, jog turtinė žala įrodyta rašytiniais įrodymai, kurie teismui abejonių nekėlė. Mano, kad UAB „RRST“ sąmata turi būti vertinama kaip pagrindinis įrodymas, sprendžiant turtinės žalos dydį.
Motyvuojamoji dalis
Šalių apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl civilinės atsakomybės taikymo
Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.266 str. normos ir įrodinėjo atsakovo kaltę. Atsakovas su tuo nesutinka ir mano, kad jo civilinė atsakomybė, jei tokia bus nustatyta, turi būti įrodinėjama bendrais pagrindais.
CK 6.266 straipsnio norma reglamentuoja statinių savininkų atsakomybę. Šios normos pirmoje dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas nėra vienintelis pastato savininkas. Pastatas priklauso 3 bendraturčiams (t. 1, b. l. 112–119). Šiuo atveju gaisras išplito iš metalinio dūmų kanalo, kuris yra kamine. Pastatui šildyti skirtos konstrukcijos bei įrenginiai yra pastato sudedamoji dalis, jos tarp bendraturčiųs nėra padalytos ir priklauso bendrai visiems pastato savininkams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai žala yra sąlygota pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, o ne vieno iš bendraturčių asmeninėje nuosavybėje, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. M. K.-D. ir kt., bylos Nr. 3K-123/2009). Atsižvelgus į tai, ieškovo argumentai dėl CK 6.266 str. normos taikymo yra nepagrįsti ir atmestini.
Kolegija nesutinka su atsakovo pozicija, jog vien dėl to, kad gaisras kilo bendro naudojimo patalpose, t. y. kamine, jam civilinė atsakomybė nekyla. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad gaisras kilo perdengime tarp pirmo ir antro namo aukšto ties atsakovo židinio, kuriuo naudojosi būtent atsakovas, dūmų kanalo išėjimu į kaminą.
Sprendžiant klausimą dėl deliktinės atsakomybės būtina įrodyti deliktinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, numatytas CK 6.246–6.249 str.
Dėl atsakovo kaltės
Atsakovas nesutinka, jog gaisras kilo dėl jo kaltės. Kad asmuo yra kaltas, konstatuojama tuomet, kai jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad gaisras kilo perdengime tarp pirmo ir antro namo aukšto ties atsakovo židinio dūmų kanalo išėjimu į kaminą. Židiniu naudojosi atsakovas, todėl jis privalėjo pasirūpinti tinkamu jo naudojimu, įsitikinti, ar visos su židiniu susijusios konstrukcijos atitinka saugos reikalavimus. Atsakovas nurodė, jog pastato dalį įsigijo tik 2007 m. ir nei kamino, nei židinio nestatė. Iš bylos duomenų matyti bei atsakovas pats nurodė, jog pastatas yra 1946 metų statybos. Atsakovas, įsigijęs seną pastatą, turėjo pareigą rūpintis, kad židinio eksploatacijai nebūtų jokių trūkumų ir juos pašalinti. Tačiau atsakovas nesirūpino židiniu, elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai. Įsigijęs seną namą, nesiėmė jokių veiksmų, kad patikrintų seno židinio būklę, ar juo galima naudotis ir ar jis atitinka visus reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo kaltę. Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių, jog gaisras kilo ne dėl atsakovo kaltės.
Kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, jog yra ir paties ieškovo kaltė. Byloje nustačius, jog gaisras kilo dėl to, jog atsakovas, o ne ieškovas nesilaikė židinio įrengimo taisyklių, židinys įrengtas atsakovui priklausančiose patalpose, nėra pagrindo įrodinėti ieškovo kaltės. Kad atsakovas naudojosi židiniu ir kad dėl netinkamo židinio įrengimo kilo gaisras, patvirtina Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2013-04-03 raštas Nr. 4-1-43 (t. 1, b. l. 41). Atsakovas, be to, nurodė, jog ieškovas, įsigydamas labai seno pastato dalį, prisiėmė ir riziką. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tokią pačią riziką prisiėmė ir atsakovas.
Dėl neteisėtų veiksmų
Neteisėti veiksmai atsiranda, jeigu asmuo nesilaikė įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Gaisro priežastis – židinio įrengimo taisyklių pažeidimas. Kolegija nesutinka su atsakovo teiginiu, jog Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998 4.26 p. nuostatos nėra privalomos, nes tai laisvai pasirenkamas statybos techninis dokumentas. Šios taisyklės parengtos vykdant statybos techninio reglamento STR 1.01.01:1996 „Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema, jų rengimas ir tvirtinimas“ nuostatas. Tai reiškia, kad remiantis šiomis nuostatomis ministro įsakymu yra patvirtintos taisyklės, nustatančios kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimą. Pasirinkus šildymo sistemos specifikaciją – kietąjį kurą, šios taisyklės yra privalomos. Atsakovas, be to, teigia, jog atliktas dūmų vamzdžių matavimas neatitinka Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 2 p. nuostatų, todėl negalima teigti, kad židinys buvo prijungtas netinkamo ilgio vamzdžiu ir dėl to pažeidė minėtų taisyklių 4.26 p. Pažymėtina, kad šią aplinkybę privalėjo įrodyti atsakovas, tačiau jokių duomenų, kad dūmų vamzdis buvo kitokio ilgio, nepateikė (CPK 178 str.). Nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga – nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, todėl pastato savininkas turi pareigą rūpintis, kad pastate nebūtų trūkumų, o tinkamas neveikimas laikytinas nurodytos pareigos nevykdymu bei kartu bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu (CK 4.37 str. 1 d., 6. 246 str. 1 d.). Kolegija mano, kad atsakovas, žinodamas, jog pastatas yra labai senas, privalėjo imtis visų būtinų priemonių, nebūtinai vien tų, kurios numatytos teisės aktuose, įsitikinti, kad židinio naudojimas nesukels neigiamų padarinių bendraturčiams. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog aplinkybė, kad atsakovas židinio įrengimo metu dar nebuvo pastato dalies savininku, nepašalina jo civilinės atsakomybės, nes jis minimu židiniu realiai naudojosi ir privalėjo įsitikinti, ar židinys tinkamai įrengtas, bei kontroliuoti jo techninę būklę. Be to, pažymėtina, kad namo savininkams privalu laikytis ir Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme nustatytų reikalavimų. Kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus, mano, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra įrodyti.
Priežastinis ryšys
Atsakovas teigia, jog teismas nenurodė jokių argumentų dėl priežastinio ryšio buvimo tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Byloje nustatyta, jog gaisras kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės. Akivaizdu, kad žala padaryta dėl kilusio gaisro. Jeigu atsakovas būtų elgęsis kaip protingas ir apdairus asmuo, žalos ieškovui nebūtų padaryta. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų.
Kolegija, remdamasi byloje surinktais įrodymais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žala yra padaryta. Byloje ginčas kyla dėl žalos dydžio. Atsakovas teigia, jog ieškovas neįrodė prašomo priteisti žalos dydžio. Ieškovas teigia, jog teismas nepagrįstai UAB „RRST“ pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytus įkainius vertino kaip orientacinius, nes ieškovas remonto dar neatliko. Netinkamai įvertino ir pateiktas nuotraukas.
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Be to, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
Ieškovas teismui pateikė lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiuota suma, reikalinga remontui po gaisro atlikti, iš viso su PVM – 38 749 Lt. (t. 1, b. l. 15–16). Kolegija, įvertinusi 2013-04-03 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog ieškovo namo dalyje elektros instaliacija neapgadinta, elektros laidai išvedžioti lanksčiuose elektros laidų apsauginiuose šarvuose, gaisro zonoje elektros instaliacijos laidų nebuvo rasta, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog į sąmatą nepagrįstai yra įtraukti darbai dėl elektros instaliacijos. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino pastato šilumos izoliacijos reikalingumą. Iš fotonuotraukų matyti, kad sienos yra aprūkusios, vietomis išdegusios, minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog sienos yra apgadintos. Lokalinėje sąmatoje yra nurodyti atliktini sienų ei lubų šiltinimo darbai, dedant vatos plokštes ir apkalant medinėmis dailylentėmis, kurių kaina – 16 853,77 Lt. Reikiamas sienų plotas nurodytas 92,200 kv. m., lubų 0,420 kv. m. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš fotonuotraukų matyti, jog nėra visos sienos ir lubos apgadintos, daro prielaidą, kad būtina atlikti patalpų šiltinimo darbus, tačiau ne visame plote. Todėl sąmatoje nurodyta reikalinga suma mažintina iki 5 000 Lt. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog sąmatoje pateikti įkainiai yra tik orientacinio pobūdžio, tačiau šalys kitų žalos dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, ekspertizę atsisakė atlikti, todėl teismas vertina tik byloje esančių įrodymų pagrįstumą (CPK 175 str.). Teismas taip pat sutinka, jos nėra pagrindo apskaičiuoti ir PVM mokesčio, nes remonto ieškovas dar neatliko ir neaišku, ar remonto darbams atlikti samdys būtent šią įmonę, kuri sudarė lokalinę atliekamų darbų sąmatą. Kadangi ieškovas nėra sumokėjęs įmonei PVM mokesčio, todėl nėra pagrindo jo ir priteisti. Bendra lokalinės sąmatos suma yra 38 749,22 Lt. Nustačius, jog nepagrįstai sąmatoje yra nurodyti darbų kiekis už pastatų šiltinimą (teismo pripažinta suma tik 5 000 Lt), darbai už elektros instaliaciją (1 829,24 :Lt) bei nepagrįstai prašoma priteisti PVM (6 725,07 Lt), priteistina suma, remiantis sąmatoje nurodytais įkainiais, yra 18 341 Lt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sąmatą bei pastato rinkos vertę, nepagrįstai nurodė, jog žala už patalpų sugadinimą sudaro 19 000 Lt. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iki gaisro ieškovui priklausančiose patalpose buvo atliktas kokybiškas remontas, todėl yra pagrindas priteisti didesnę sumą žalai atlyginti už vidutinę pastato vertę. Kolegija mano, kad vien iš nuotraukų, darytų po gaisro, neįmanoma nustatyti, koks buvo atliktas remontas. Kitų duomenų apie iki gaisro buvusią patalpų būklę ieškovas nepateikė, nepateikė duomenų, kada buvo atliktas remontas ir kokios jis buvo kokybės (CPK 178 str.). Kadangi po gaisro tokių duomenų ir nebegali pateikti, ekspertizę atsisakė atlikti, todėl kolegija mano, jog iš nuotraukų, darytų po gaisro, tikėtina, kad remontas buvo darytas, tačiau jis nebuvo aukštos kokybės. Taip pat iš lokalinės sąmatos duomenų matyti, jog laminuotų dangų išardymas, perdangų šiltinamosios izoliacijos įrengimas, grindų išlyginamųjų sluoksnių įrengimas, naudojant plokštes, bei laminuotų grindlenčių (parketlenčių) dangos uždėjimas yra apskaičiuotas 0,405 m² plotui. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui iš viso priklauso 32/100 dalys pastato ploto (bendras pastato plotas 176,2 kv. m). Inventorizacinės knygos duomenimis, ieškovui iš viso priklauso 26,6 kv. m pastato ploto (t. 1, b. l. 58–72). Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išvykimo apskaitos kortelėje nurodyta, jog mansardoje (ieškovo patalpose) lubos ir grindys buvo sugadintos tik 20 kv. m plote (t. 1, b. l. 45–47). Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog lokalinėje sąmatoje nurodytas plotas, kuriam reikia atlikti remonto darbus, yra nepagrįstas. Įvertinus ieškovo turimą plotą, remonto išlaidos turi būti mažinamos. Už laminuotų grindų išardymą turėtų būti 346,48 Lt, perdangų įrengimą – 750,36 Lt, grindų išlyginamojo sluoksnio įrengimą – 689,92 Lt, grindlenčių dangą – 2177,11 Lt. Kolegija, ištyrusi bylos duomenis, sutinka su atsakovo argumentu, jog teismas nepagrįstai būtinomis išlaidomis pripažino 2 149,52 Lt sumą. Kadangi pagal lokalinėje sąmatoje apskaičiuotus įkainius, atmetus neįrodytų būtinų darbų sumas bei PVM, bendra suma apskaičiuota 18 341, tai atsižvelgus į tai, kad kai kurie darbai apskaičiuoti neteisingam plotui, ši suma mažintina iki 16 191,62 Lt. Atsakovo argumentas, jog teismas nepagrįstai iš sąmatos neatėmė sumos, reikalingos perdangų sijoms keisti, nes tai yra atlikęs atsakovas, yra nepagrįstas tai patvirtinančiais įrodymais. Atsakovas pateikė fotonuotraukas, tačiau vien iš jų negalima spręsti, kad visos sijos buvo pakeistos. Be to, neaišku, kokiose patalpose darytos šios fotonuotraukos (t. 1, b. l. 196–197). Rašytinių įrodymų, kad buvo pirktos sijos, kad sumokėta už darbus, keičiant sijas, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Kolegija taip pat nesutinka su atsakovo argumentais dėl namo vertės ir nurodo, kad vien todėl, kad namo vertė yra maža, dar nereiškia, jog remonto kaštai bus mažesni, nei šiuo metu yra statybos darbų rinkos įkainiai.
Kolegija sutinka, jog vertinant padarytą žalą, būtina įvertinti ir nusidėvėjimą. Šią aplinkybę pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nenurodė, kokia dalimi žala turėtų būti mažinama dėl nusidėvėjimo ir, nustatydamas priteistiną žalos dydį, jo neįvertino. Atsakovas mano, kad atsižvelgus į Nekilnojamojo turto registro duomenis, nusidėvėjimą reikėtų įvertinti 70 proc. Kolegija nesutinka, nes akivaizdu, kad ieškovas savo patalpas prižiūrėjo, atliko remontą, todėl patalpų nusidėvėjimo procento negalima tapatini su Nekilnojamojo turto registro išraše nustatytu pastato nusidėvėjimu. Įvertinus ieškovui priklausančių patalpų fotonuotraukas po gaisro, labiau tikėtina, kad nusidėvėjimas būtų apie 20 proc. (CPK 175 str.). Šalys kitų duomenų, susijusių su patalpų nusidėvėjimu, nepateikė ir pateikti po įvykusio gaisro nebegali. Įvertinus darbų įkainius ir nusidėvėjimą 20 proc., yra pagrindas iš atsakovo ieškovui už sugadintas patalpas priteisti 12 953 Lt
Byloje ginčas kyla ir dėl ieškovui priklausančių sudegusių daiktų. Atsakovas mano, kad ieškovas neįrodė jų buvimo ir jokiais pagrįstais įrodymais nepagrindė ieškovo nurodytų daiktų vertės. Ieškovas teigia, jog teismas netinkamai įvertino nuotraukas ir neteisingai apskaičiavo žalos dydį už sudegusius daiktus.
Kolegija, įvertinusi ieškovo pateiktas fotonuotraukas bei daiktų įsigijimo dokumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog komoda, „Dormeo“ čiužinys BRA šviestuvai, sekreteras, toršeras, odinis krėslas (t. 1, b. l. 85) yra apdegę ar kitu būdu sugadinti, taigi netinkami toliau naudoti pagal paskirtį. Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog buvo veidrodis (vertė 500 Lt) bei ąžuolinis stalas (vertė 1 000 Lt). Kad veidrodis buvo gaisro patalpose, patvirtina fotonuotraukos (t. 2, b. l. 60). Atsižvelgusi į tai, kad ąžuolinio stalo išlikę tik dalys (t. 1, b. l. 85), duomenys apie stalo pirkimą pateikti, duomenų, kad buvo ir kitų stalų, nėra pateikta, kolegija sprendžia, jog labiau tikėtina, kad patalpose stalas buvo. Iš bylos duomenų matyti, kad „Dormeo“ čiužinį įsigijo už 349,90 Lt; komodą už 2000 Lt; 3 vnt. sieninių šviestuvų BRA vertė 500 Lt; toršero – 800 Lt; sekretero – 2 500 Lt; odinio krėslo – 700 Lt, kitų smulkių namų apyvokos daiktų vertę ieškovas įvertino 1 475 Lt suma. Atsakovas pateikė duomenis, kad šiuos daiktus internete galima įsigyti už žymiai mažesnę kainą. Tačiau kolegija, įvertinusi ieškovo sugadintus daiktus bei atsakovo nurodytus daiktus, daro išvadą, jog atsakovo nurodyti daiktai neatitinka ieškovo turėtų daiktų kokybės, todėl nėra pagrindo remtis būtent atsakovo pasiūlytomis kainomis. Pažymėtina, kad vien tai, jog ieškovas daiktus įsigijo tik iš kelių įmonių, dar nesudaro pagrindo netikėti šiais duomenimis. Taip pat, įvertinus tai, kad ieškovas nuolat negyveno patalpose, kuriose kilo gaisras, tačiau atvažiuodavo atostogauti, labiau tikėtina, kad turėjo ir įvairių smulkių daiktų, kurių identifikuoti neįmanoma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 1 000 Lt už smulkių daiktų praradimą (CPK 175 str.). Tačiau kolegija sutinka su atsakovo nuomone, jog, įvertinant sudegusių daiktų vertę, būtina įvertinti ir jų nusidėvėjimą, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau jo faktiškai neįvertino. Taigi atsižvelgus į ieškovo daiktų nuo 2010 m. iki 2012 m. įsigijimo kainas, įvertinus tai, kad ieškovas nuolat tose patalpose negyveno, nusidėvėjimas vertintinas kaip 20 proc. Pažymėtina, kad ieškovo argumentas, jog pateiktos kainos yra jau įvertinus nusidėvėjimą, yra nepagrįstas, nes apskaičiuodamas žalos dydį, rėmėsi daiktų įsigijimo kainomis ir jų nesumažino atsižvelgęs į nusidėvėjimą. Todėl už sudegusius ar kitaip sugadintus daiktus yra pagrindas priteisti 7 479,92 Lt.
Ieškovas nesutinka su teismo išvada, jog žalos dydis mažintinas ir dėl to, kad jam Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl kilusio gaisro paskirta 500 Lt vienkartinė pašalpa. Nustatyta, kad pašalpa buvo suteikta tikslinė, t. y. siekta sumažinti ieškovo turtinę žalą, atsiradusią dėl gaisro. Vien dėl to, kad nustatyta atsakovo kaltė, ieškovas neturi pagrindo siekti pasipelnyti iš atsakovo, todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino žalą išmokėtos vienkartinės pašalpos dydžiu.
Dėl neturtinės žalos
Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str.) Konstatuotina, kad šiuo atveju nėra jokio įstatymų nustatyto pagrindo priteisti neturtinę žalą. Vien neigiamų emocijų patyrimas negali būti pagrindas atlyginti neturtinę žalą. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas gaisrą, kaip turto apgadinimo priežastį, nepagrįstai laikė išskirtiniu reiškiniu ir vertino kaip savaime sukeliantį neturtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Tenkinus ieškinį 38 proc. mažintinos ieškovui iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą iki 1 318,60 Lt, už žyminį mokestį – iki 610,66 Lt. Iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos didintinos iki 1 736 Lt. Keistinos ir išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą. Iš ieškovo priteistina 23,64 Lt, iš atsakovo – 14,48 Lt.
Atsižvelgus į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai tenkinti 50 proc., abi šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgus į protingumo kriterijus, į patenkintų reikalavimų dalį, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme šalims nepaskirstytinos (CK 1.5 str.), kiekviena šalis lieka su savo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 93 str. 1, 5 d., 98 str.).
Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ieškovui V. P. iš atsakovo V. J. priteista turtinė žala mažintina iki 20 432,92 Lt, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, priteistinos nuo priteistos 20 432,92 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgus į tai, mažintinos ir šalių patirtos išlaidos pirmosios instancijos teisme. Kita ieškinio dalis atmestina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti.
Iš atsakovo V. J. ieškovui V. P. priteistą turtinę žalą sumažinti iki 20 432,92 Lt. Priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 20 432,92 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sumažinti ieškovui V. P. iš atsakovo V. J. priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme iki 1 929,26 (1 318,60Lt advokato pagalbai apmokėti, 610,66 Lt žyminio mokesčio).
Iš ieškovo V. P. atsakovui V. J. priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme padidinti iki 1 736 Lt.
Iš ieškovo V. P. už procesinių dokumentų įteikimą pirmosios instancijos teisme valstybės naudai priteistą sumą padidinti iki 23,64 Lt, iš atsakovo V. J. – sumažinti iki 14,48 Lt.
Kitą ieškinio dalį atmesti.