Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant V. J.,

kaltinamajam V. Š.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniuje, baustas administracine tvarka, neteistas

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui - seseriai - o būtent: jis 2020-05-15 apie 21.20 val., keikdamasis necenzūriniais žodžiais savo artimojo giminaičio - sesers I. J. - atžvilgiu, žodinio konflikto tarp jo ir I. J. metu, sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pirties terasoje, tyčia smurtaudamas - sugriebdamas rankomis I. J. už dešinės rankos, nutempdamas I. J. prie pirties terasos suolo ir smaugdamas rankomis I. J. - sukėlė I. J. fizinį skausmą. Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus I. J. atžvilgiu, V. Š., tyčia smurtaudamas - smaugdamas rankomis I. J. - sukėlė I. J. fizinį skausmą - ir išstumdamas I. J. iš pirties terasos, dėl ko I. J. nusirito nuo pirties terasos laiptų ant sodybos kiemo žemės - padarė I. J. poodines kraujosruvas dešinio peties srityje, dubens dešinėje pusėje, dešinėje šlaunyje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus I. J. atžvilgiu, V. Š., sodybos kieme, tyčia smurtaudamas ir mušdamas - du kartus sugriebdamas kaire ranka I. J. už sprando, du kartus žemyn nulenkdamas I. J. galvą, suduodamas dešine ranka vieną smūgį I. J. į galvą, sugriebdamas kaire ranka I. J. už sprando ir žemyn nulenkdamas I. J. galvą - sukėlė I. J. fizinį skausmą. Taip V. Š. tyčia smurtaudamas ir mušdamas sukėlė fizinį skausmą bei tyčia smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai seseriai - I. J.. Šiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, grasino sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2020-05-15 apie 21.20 val., keikdamasis necenzūriniais žodžiais savo sesers I. J. atžvilgiu, žodinio konflikto tarp jo ir I. J. metu, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodžius: "Aš tave aš tave". Taip V. Š. įbaugino I. J., kuri turėjo pagrindą galvoti, kad V. Š. grasinimas bus realiai įgyvendintas, nes V.Š. konflikto metu tyčia smurtaudamas ir mušdamas sukėlė fizinį skausmą bei tyčia smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą I. J.. Taip V .Š. grasino sunkiai sutrikdyti žmogaus - nukentėjusiosios I. J. - sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas. Šiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to V. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, žmogui, o būtent: 2021-04-14 apie 18.35 val., adresu I. J.., kilusio konflikto su A. M. metu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam A. M. į nosį, padarydamas odos nubrozdinimą nosyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam A.M. vieną kartą koja spyrė į dešinės kojos blauzdą, ir vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį. Taip V. Š. tyčia smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam A. M. ir tyčia smurtaudamas ir mušdamas sukėlė A. M. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Byla nagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Š. kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai ir parodė, kad incidentas su seserimi I. J. įvyko tikrai ne specialiai. Daugiau tai buvo šeimos niuansai, kurie sukėlė konfliktą. Visas konfliktas vyko dėl pirties, kadangi jis turėjo pirtį, o sesuo (nukentėjusioji I. J.) norėjo tos pirties ir dėl to išsirutuliojo konfliktas. Konfliktas kilo labiau iš emocijų, nes sesuo pasakė, kad bet kokiu būdu atims iš jo tą pirtį. (duomenys neskelbtini), 50 arų žemės priklausė seseriai ir jam. Taip gaunasi, kad 25 arai iš vienos pusės, ir 25 arai iš kitos pusės. Kitoje pusėje stovi pirtis, tai ji pasakė, kad pasiims tą pirtį kartu 25 arais žemės. I. visada sako, kad žemė, ant kurios pastatyta pirtis priklauso jai. Konflikto metu buvo blaivas, kadangi tą dieną vairavo automobilį. Pirtyje kur vyko konfliktas yra aukšta terasa ir statūs laiptai. Kada su seserimi ginčijosi ir ji ėjo link tų laiptų krašto, galimai jis ją ginčo metu stumtelėjo, o ji nukrito šalia laiptų griuvo šonu ir tas šonas liko nubrozdintas. Jis tikrai buvo piktas ant jos, negalėjo sutramdyti savo pykčio ir kažkaip jį išreikšti, todėl sugriebė savo sesei už gerklės, bet negali pasakyti, kad jis ją smaugė, o tik sugriebė ir šiek tiek palaikė, o paskui paleido ją ir pamatė, kad ji suplėšė jo odinę striukę ir todėl supykęs pastūmė ją, o ji būdama išgėrusi, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas, prarado pusiausvyrą ir nukrito nuo terasos ant žemės. Jis priėjo prie jos, ji jau buvo atsikėlusi ir pradėjo ją tampyti už plaukų, negali pasakyti, kad jis jai trenkė iš kumščio į galvą, labiau jis ją delnų pastūmė per pakaušį, bet negali tai pavadinti smūgiu. Nes jeigu būtų trenkęs, tai ji tikrai būtų nukritusi. Daugiau jis jos nelietė, bet buvo labai įpykęs, kad sesė taip elgiasi, gailėjosi, kad nepasirinko kitų veiksmų išreikšti savo pyktį. Jis galvojo, kad Inga policiją iškvies tą pačią dieną, kai viskas įvyko, tačiau ji to nepadarė. Ar sodyboje buvo dar kažkas, jis nematė. Tačiau matė, kad visą įvykį filmavo jo žmona E. Š.. Po kurio laiko su seserim susitaikė ir iki šiol pretenzijų vienas kitam neturi.

Dėl konflikto su A. M. nori paaiškinti, kad 2021 m. balandžio 14 dieną apie 18:00 valandą jis atėjo į jo draugui T. Ž. priklausantį žemės sklypą, kuris yra (duomenys neskelbtini), ir pamatė ten kasantį žemę pažįstamą A. M.. Jis pasakė A. M., kad jam irgi reikalingas traktoriukas, tačiau pastarasis jam grubiai atsakė vartodamas necenzūrinius žodžius. Jis (A. M.) aišku galėjo padėti, tik akivaizdžiai nenorėjo, kadangi dabar yra jau tik buvęs giminaitis, nes A. M. yra išsiskyręs su jo pussesere. Kai A. M.su keiksmažodžiais pradėjo jo atžvilgiu grubiai kalbėti jis (V. Š.) įsižeidė ir neiškentęs vieną kartą spyrė jam į koją bei vieną kartą sudavė į nosį. Po to jis iš karto išėjo namo, atgal grįžo maždaug po 40-ties minučių, nes norėjo su A. M. susitaikyti, tačiau čia jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl to, ką padarė labai gailisi.

Nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021-04-14 (duomenys neskelbtini), kasė su savo mini ekskavatoriumi žvyrą. Kasimo darbus iš anksto buvo suderinęs su sklypo savininku T., kuris jam leido pasikasti žvyro. Apie 18.35 val. į sklypo teritoriją atvažiavo baltos spalvos mikroautobusiukas, kuriame sėdėjo du asmenys. Iš mikroautobusiuko išlipęs V. Š. ir priėjęs prie jo, pradėjo priekaištauti, kad jis kasa žvyrą su juo nesuderinęs. Nieko nelaukęs jis (V. Š.) trenkė kumščiu jam į nosį ir jis parkrito ant žemės. Jam bandant atsistoti V. Š. vieną kartą koja spyrė jam į dešinės kojos blauzdą ir vieną kartą kumščiu sudavė į galvos kairės pusės smilkinį. Konflikto su kaltinamuoju jokio neįvyko, jis paprasčiausia po kelių pasakytų žodžių užsipuolė ir pradėjo mušti, dėl ko taip ir nesuprato. Po to įvykio pradėjo blogėti atmintis, kai oras keičiasi koją skauda. Buvo nuvykęs pas medikus. Dėl skausmo negalėjo dirbti, nes visą mėnesį buvo nedarbingume. Byloje yra pareiškęs 1000 Eur sumai civilinį ieškinį kurį prašo patenkinti.

2020-05-16 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje gautas I. J. protokolas - pareiškimas, kuriame ji prašo V. Š. pradėti ikiteisminį tyrimą padarius jos atžvilgiu nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. (1 tomas, b. l. 23-25)

2020-05-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate gautas I. J. pareiškimas, kuriame ji prašo V. Š. pradėti ikiteisminį tyrimą padarius jos atžvilgiu nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje. (1 tomas, b. l. 31-33)

2021-04-14 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate gautas A. M. pareiškimas, kuriame jis prašo V. Š. pradėti ikiteisminį tyrimą padarius jo atžvilgiu nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. (2 tomas, b. l. 8)

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-05-26 kaltinamasis V. Š. apklaustas įtariamuoju parodė, kad su seserimi I. J. gyvena atskirai, pas juos yra tik bendras sodas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Su sese I. J. santykiai yra labai prasti, konfliktai pas juos vyksta dėl turto. Pirtį, kuri yra adresu: (duomenys neskelbtini), pastatė jis pats, tačiau tą pirtį nusipirko jo sesė I. J., tačiau jis taip pat turi teisę būti toje pirtyje, nes ta pirtis taip pat priklauso jo žmonai E. Š., tačiau I. J., galima sakyti viską privatizavo ir jam neleidžia atvykti į minėtą pirtį, nors jis turi lygiai tokias pačias teises būti toje pirtyje kaip ir ji. Jis į tą pirtį yra asmeniškai, iš savo lėšų investavęs 10000 eurų, jam tuos pinigus paskolino jo draugas O. M., o paskui jo sesė I. kartu su jo žmona E. perpirko tą pirtį iš O., jis nežino ar buvo sudaryta kokia nors pirkimo – pardavimo sutartis, kiek jam yra žinoma I. tik raštu parašė, kad sumokėjo O. 5000 eurų. I. visada sako, kad žemė, ant kurios pastatyta pirtis priklauso jai. Pagal dokumentus I. ir jo žmonai E. priklauso 1 hektaras žemės per pusę. Žodiškai jie visi esa pasiskirstę tą žemę, kur kieno yra. Ankščiau I. turėjo vagonėlį ir jai priklausė 25 arai žemės prie vagonėlio, todėl buvo nuspręsta, kad ta vieta, kurioje jis stovi ir priklauso jai, bet paskui I. ta vagonėlį pardavė, kad duoti pinigus jo žmonai. Ir po vagonėlio pardavimo I. persigalvojo ir užsimanė tos žemės, ant kurios buvo pastatyta jo pirtis. Taip pat ji teritorijoje esančioje adresu: (duomenys neskelbtini),., viską daro savavališkai, t. y. Daro ką nori, visai neseniai išpjovė obelis, kurias jis sodino prieš 15 metų, kartu su savo dukra, o išpjovė tam, kad automobilis galėtų važiuoti iki pat pirties tiesiai. Ji žinojo, kad tas obelis sodino jis, bet jo net nepaklausė leidimo, ar ji gali jas išpjauti. Jam kyla pyktis, kad ji jam neleidžia atvykti į pirtį, nors jis turi visas teises. Būtent todėl, 2020-05-15, vakare, jis būdamas efekto būsenoje, dėl išpjautų jo sesers I. J. veiksmais obelų, žinodamas, kad ji tą dieną buvo sodyboje, nuvažiavo ir norėjo viską išsiaiškinti, kodėl ji taip savavališkai elgiasi. Jis tikrai buvo piktas ant jos, negalėjo sutramdyti savo pykčio ir kažkaip jį išreikšti, todėl sugriebė savo sesei už gerklės, bet negali pasakyti, kad jis ją smaugė, o tik sugriebė ir šiek tiek palaikė, o paskui paleido ją ir pamatė, kad ji suplėšė jo odinę striukę ir todėl supykęs pastūmė ją, o ji būdama išgėrusi, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas, prarado pusiausvyrą ir nukrito nuo terasos ant žemės. Jis priėjo prie jos, ji jau buvo atsikėlusi ir pradėjo ją tampyti už plaukų, negali pasakyti, kad jis jai trenkė iš kumščio į galvą, labiau jis ją delnų pastūmė per pakaušį, bet negali tai pavadinti smūgiu. Nes jeigu būtų trenkęs, tai ji tikrai būtų nukritusi. Daugiau jis jos nelietė, bet buvo labai įpykęs, kad sesė taip elgiasi, gailėjosi, kad nepasirinko kitų veiksmų išreikšti savo pyktį. Jis galvojo, kad I. policiją iškvies tą pačią dieną, kai viskas įvyko, tačiau ji to nepadarė, nes buvo išgėrusi ir bijojo. Ar sodyboje buvo dar kažkas, jis nematė. Tačiau matė, kad visą įvykį filmavo jo žmona E. Š., nes ji taip pat ant jo laiko pyksta, nes pasakė jai, kad su ja negyvens, nes ji užsiiminėja kontrabanda ir dabar jos atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Po įvykio jis nuvažiavo pas kaimyną V.P., gyv. (duomenys neskelbtini), bet tikslaus adreso nežino, galės duoti jo telefono numerį, pas kurį laukė policijos pareigūnų, tačiau niekas neatvyko. Grasinimai, kad padegs pirtį, sulygins viską su žeme buvo pasakyti iš pykčio, efekto būsenoje, dabar nusiraminęs jis to nepasakytų ir negrasintų padegti pirtį, bei sutrikdyti savo sesers sveikatą. Jis tikrai nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė ir nepasirinko kitokio problemų sprendimo būdo, o įpykęs sukėlė savo sesei fizinį skausmą ir grasino. (1 tomas, b. l. 108-110).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-07-21 kaltinamasis V. Š. apklaustas papildomai įtariamuoju parodė, kad nori pasakyti, kad jam pareikštas įtarimas yra suprantamas, kaltu dėl nusikalstamų veikų, kuriomis jis yra įtariamas prisipažįsta pilnai. Laikosi 2020-05-26 apklausos metu duotų parodymų. Kaip ir minėjo 2020-05-26 apklausos metu, konfliktai su I.J., kuri yra jo sesė vyksta dėl turto. 2020-05-15 jis labai buvo įpykęs, nes sužinojo, kad ji nupjovė obelis, kurias jis sodino, todėl nusprendė nuvažiuoti pas ją adresu: (duomenys neskelbtini), ir išsiaiškinti. Kokius tiksliai smūgius ir kaip jis juos sudavė neprisimena, nes buvo įpykęs, bet viskas galėjo būti taip, kaip nurodyta įtarime. Taip pat prisipažįsta, kad grasino savo seseriai I. J., norėjo ją šiek tiek įbauginti, kad ji suprastu, kad taip elgtis negalima, šie žodžiai buvo pasakyti iš pykčio, nes tikrai laikė didelį pyktį dėl savo sesers elgesio. Jis nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė, kad sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir grasino savo seseriai I. J. sunkiai sutrikdyti, praėjus laikui, jis apmąstė tai ką padarė ir suprato, kad taip elgtis negalima, todėl paskambino I. J. ir jos atsiprašė, ji jam atleido. ( 1 tomas, b. l. 125-128)

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-04-14 kaltinamasis V. Š. apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2021 m. balandžio 14 dieną apie 18:00 valandą jis atėjo į jo draugui T. Ž. priklausantį žemės sklypą, kuris yra (duomenys neskelbtini), ir pamatė ten kasantį žemę pažįstamą A. M.. Paklausė kodėl jis svetimame sklype kasa žemę, nes buvo įsitikinęs, kad A. M. neturi sklypo savininko leidimo ten dirbti. A. M. į tai jam atsakė labai grubiai, keiksmažodžiu, dėl ko jis įsižeidė ir neiškentęs vieną kartą spyrė jam į koją bei sudavė į nosį. Po to jis iš karto išėjo namo, atgal grįžo maždaug po 40-ties minučių, nes norėjo su A. M. susitaikyti, tačiau čia jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl to, ką padarė labai gailisi. (2 tomas, b. l. 72).

Ikiteisminiame tyrime 2021-08-17 kaltinamasis V. Š. papildomos įtariamojo apklausos metu parodė, pastarasis parodė, kad laikosi parodymų, kuriuos davė ankstesnėse apklausose. Papildymų neturi. Civilinį ieškinį ligonių kasoms pažada atlyginti. Pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. ( 2 tomas, b. l. 86)

Ikiteisminiame tyrime 2020-05-16 nukentėjusioji I. J. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2020-05-15 ji kartu su A. J. buvo sodyboje, (duomenys neskelbtini),., kur įrengta pirtis. Apie 21:18 val. į minėtą sodybą, atvažiavo jos brolis V. Š., kuris jis padėjo konfliktuoti dėl gyvenimo, dėl turto, pradėjo ją varyti iš šios sodybos. Konflikto metu prie pirties, brolis sugriebė jai už rankos, sugriebęs rankomis jai už kaklo pradėjo smaugti, nustūmė ją nuo laiptų, dėl ko ji nugriuvo ant žemės, vėliau tampė ją už plaukų, vieną kartą su ranka sudavė jai į galvą, dėl šių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Visą tą laiką, jis jai grasino, kad ją sumuš, susidoros, padegs pirtį, liepė jai čia daugiau neatvažiuoti nes jai bus blogai. Jis taip nuolat priekaištauja, nes paskutiniu metu turi daug skolų, todėl mama sodybos dalį perrašė jai, o broliui nieko nepaliko, kad antstoliai iš jo neatimtų turto, nes neseniai antstoliai iš brolio atėmė namą, todėl jis dabar neturi kur gyventi. Ją sumušęs brolis, jai dar pagrasino ir išvažiavo. Po to kai buvo sumušta, ji buvo šoke, todėl į policiją nesikreipė, o nuvažiavo namo, ryte, kadangi jai labai skaudėjo dešinę ranką ir galvą, ji nutarė kreiptis į policiją ir atvažiavo apžiūrai į ligoninę. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, nes brolis jai grasina jau ne pirmą kartą, tačiau fizinį smurtą prieš ją naudojo pirmą kartą. (1 tomas, b. l. 37-39, 41-42)

Ikiteisminiame tyrime 2020-05-22 nukentėjusioji I. J. papildomos liudytojo apklausos metu parodė, kad prie 2020-05-16 duotų parodymų, papildomai nori pasakyti, kad brolis V. Š. grasina padegti jai priklausančia pirtį esančia adresu: (duomenys neskelbtini). Šie grasinimai prasidėjo jau kažkur prieš metus laiko, tuo metu, kai nusipirko pirtį. Jis jai tada grasino paskambinęs telefonu, tačiau tuo metu ji to nesureikšmino, tačiau po 2020-05-15 įvykusio įvykio, kai brolis V. atvažiavo į jai priklausančia sodybą ir kai jis prieš ją panaudojo fizinį smurtą, ji suprato, kad tie grasinimai padegti pirtį yra realūs. Nes būtent tą dieną t. y. 2020-05-15, kai ji buvo sumušta savo brolio, jis taip pat grasino, kad padegs pirtį, užkas prūdą ir kanalizaciją, t. y. viską sulygins su žeme, taip pat grasino, kad susidoros su ja, kaip susidoros nesakė, tačiau jis jau ėmėsi veiksmų - smurtaudamas prieš ją. Todėl dabar, po 2020-05-15 įvykio ji tiki, kad brolis gali imtis ir kitų veiksmų, t.y. įvykdyti savo grasinimus padegti pirtį. Konfliktai dėl žemės pas juos su broliu vyksta jau seniai, apie 5 metus, tačiau dabar konfliktai paaštrėjo dar labiau, kai iš brolio anstoliai atėmė namą ir jis liko be gyvenamosios vietos, todėl dabar kaltina visus, kad jis nieko neturi. Būtent dėl šios priežasties, atsižvelgiant, kad brolis V. turi skolų ir yra nepatikimas, pusę žemės ir pusę namo esančio adresu: (duomenys neskelbtini), mama paliko jai, o ne V., todėl jis dabar pyksta ir imasi veiksmų, kad ji dingtų iš tos žemės. Po 2020-05-15, kai brolis V. prieš ją panaudojo smurtą ir grasinimus tiek susidoroti su ja, tiek padegti jai priklausančią pirtį, ji yra labai išsigandus ir bijo, kad jis taip gali padaryti. Po minėto įvykio, ji net sėdėdama automobilyje užsirakina, nes bijo dėl savo ir savo vaiko sveikatos. Nori parašyti pareiškimą dėl jos atžvilgiu esančių grasinimų. (1 tomas, b. l. 45-47)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1356/2020 nurodyta, kad I. J. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje, dubens dešinėje pusėje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais ir galėjo būti padaryti nukentėjusiajai nugriuvus. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. ( 1 tomas, b. l. 80-81)

2020-07-21 tarp nukentėjusios I. J. ir V. Š. surašytas susitaikymo protokolas ( 1 tomas, b. l. 130-131)

Ikiteisminiame tyrime 2020-06-16 liudytoja E. Š. apklausos metu parodė, kad nori duoti parodymus apie 2020-05-15 įvykius, kai jos vyras V. Š. sukonfliktavo su savo seserimi I. J.. Ji gyvena pažymoje nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini),. Šis namas pagal dokumentus, viena dalis priklauso jai, o kita I. J., jos vyras V. Š. jokių teisių į šį namą ir žemę neturi. 2020-05-15 vakare, ji buvo namie minėtu adresu, kaip tik tą vakarą buvo atvažiavusi ir I. J.su A., kuri yra I. vyro brolio žmona, A. pavardės ji nežino. Ji su jomis tą vakarą nebuvo, jos leido laiką pirtyje, o ji buvo savo namo dalyje. Kažkuriuo momentu jai į jos telefono numerį paskambino A., kuri pasakė, kad atvažiavo jos vyras V. ir vyksta konfliktas. Ji atėjo ir pamatė, kad V. ir I. konfliktuoja, vyksta muštynės, kaip tiksliai V. mušė I. ji jau neprisimena, viskas vyko labai greitai ir smūgių buvo nemažai, todėl jų tikrai neįsidėmėjo. Matė, kad A. visą šį konfliktą filmavo su mobiliojo ryšio telefonu, ji nieko nefilmavo, tik stovėjo šone ir stebėjo. Po to kai vyras V. išvažiavo ji taip pat išėjo pas save namo, prisimina, kad po konflikto I. skundėsi, kad jai skauda petį. Mano, kad konfliktas tarp I.ir V. įvyko dėl turtų ir žemių, nes V. turi daug skolų, V. mama perrašė namą ant jos ir I., o jam nieko nepaliko, nes jis turi skolų ir yra nepatikimas. Jai atrodo, kad tą vakarą kai tarp I. ir V. įvyko konfliktas, V. atvažiavo būdamas išgėręs, nes ji jį pažįsta daug metų ir atskiria, kada jis būna blaivus, o kada išgėręs. Kai jis būna blaivus, jis būna ramus, niekada nebūna agresyvus. (1 tomas, b. l. 97-100)

Ikiteisminiame tyrime 2020-05-25 liudytoja A. J. apklausos metu parodė, kad 2020-05-15, tikslios dienos neprisimena, ji kartu su savo mažamečiu vaiku E., gim. 2012 m., važiavo į sodybą esančia adresu: (duomenys neskelbtini), pas I., kurios vyras yra jos vyro brolis. Jos atvažiavo kažkur po pietų tikslaus laiko neprisimena. Į vakarą, planavo pavakarieniauti ir eiti miegoti, bet pamatė, kad į sodybos kiemą įvažiuoja automobilis, iš kurio išlipa I. brolis V.. Tuo metu kai jis atvažiavo jos buvo namie, vaikai tuo meta buvo lauke, bet pamatė, kad atvažiuoja mašina atbėgo prie durų, tuo metu ir I. nuėjo durų link. V. priėjo prie I. ir pasakė jai, kad nori pasikalbėti ir jie nuėjo į terasą pakalbėti, ji tuo metu buvo namie ir bandė slėptis, kad jis jos nepamatytų. Iš pradžių ji visko nefilmavo, nes bijojo ir nežinojo ką daryti, išsigando, bet paskui pamačiusi, kad V. pradeda smurtauti prieš I., iš pradžių nubėgo ir vaikus pasodino į automobilį, kad jiems nieko neatsitiktų, o tada priėjo arčiau V. ir I., kurie buvo terasoje ir viską pradėjo filmuoti. V. buvo labai agresyvus, rėkė, grasino I., kad padegs jos pirtį, esančia adresu: (duomenys neskelbtini),, kad ji ramiai čia negyvens, persekios ją. Nežino, ar tai girdėjosi jos filmuotame vaizdo įraše, bet grasinimai I. atžvilgiu tikrai buvo. Tada pamatė, kaip V., jai atrodo su viena ranka paėmė I. už gerklės, prirėmė ją prie sienos ir pradėjo smaugti, paskui jis I. pastūmė, nuo ko I. nukrito nuo laiptų ir atsidūrė ant žemės. Atsistojusi I. pradėjo trauktis ežero pusės link, o V. priėjo prie jos, paėmė jai už plaukų ir palenkė, tuo metu sudavė vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, dar matė, kad V. kėlė koją ir norėjo spirti I., bet nespyrė, o paleido ją. V. pradėjo eiti link mašinos, bet paskui vėl apsisuko ir pradėjo vytis I., mosikuodamas ranka, bet paskui vis tiek nuėjo į automobilį ir sėdėdamas automobilyje grasino I., kad ji daugiau čia neatvažiuos ir neduos jai ramybės, pasistengs, kad ji ramiai negyventų, kad padegs jai priklausančią pirtį, o po kurio laiko jis išvažiavo. I. jai ir ankščiau yra sakiusi, kad V.jai grasina, bet ji kažkaip netikėjo, bet po šio įvykio, kai V. užpuolė I., suprato, kad tai yra realus grasinimai ir jeigu jis ją užpuolė, gali imtis ir kitų veiksmų. Tą dieną, kai V. sumušė I. jis buvo išgėręs, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, elgėsi neadekvačiai ir agresyviai, joms visiems buvo baisu dėl tokio jo elgesio. Daugiau pašalinių žmonių sodyboje nebuvo. Nori pasakyti, kad iš kart po konflikto ji matė, kad I. yra kažkas su petimi, ji jai pasakė, kad jai atrodo, kad jai lūžo ranka, po to ji pamatė, kad pas ja ant rankos nuo V. veiksmų atsirado guzas, ji kitą dieną net automobilio negalėjo vairuoti. Kiek jai yra žinoma I. tą dieną kai įvyko konfliktas nekvietė policijos pareigūnų, o į ligoninę ir policiją kreipėsi kitą dieną. Pas I. ir V. konfliktai vyksta jau seniai, bet tokio didelio konflikto dar niekada nebuvo, konfliktai vyksta dėl turto, nes V. prarado visą savo turtą, turi daug skolų, o dabar pyksta, kad I. mama paliko pusė žemės ir nori tą žemę atimti iš I.. (1 tomas, b. l. 91-93)

Ikiteisminiame tyrime 2021-04-14 nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2021-04-14 (duomenys neskelbtini), kasė su savo mini ekskavatoriumi žvyrą. Kasimo darbus iš anksto buvo suderinęs su sklypo savininku Tomu (tel. 867767788), kuris jam leido pasikasti žvyro. Apie 18.35 val. į sklypo teritoriją atvažiavo baltos spalvos mikroautobusiukas, kuriame sėdėjo du asmenys. Tai V.Š . ir Ž., kurio pavardės nežino. Iš mikroautobusiuko išlipęs V. Š. ir priėjęs prie jo, pradėjo priekaištauti, kad jis kasa žvyrą su juo nesuderinęs. Nieko nelaukęs jis trenkė kumščiu jam į nosį ir jis parkrito ant žemės. Jam bandant atsistoti V. Š. vieną kartą koja spyrė jam į dešinės kojos blauzdą ir vieną kartą kumščiu sudavė į galvos kairės pusės smilkinį. Atsistojęs bandė bėgti ir įlipti į savo traktorių T - 16, bet V. Š. pribėgęs ištempė jį iš jo lauk, tačiau daugiau nemušė. V. Š. nuėjo į savo mikro autobusą, kuriame visą laiką sėdėjo ir į juos žiūrėjo Žilvinas ir išvažiavo. Tada jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir išsikvietė policijos pagalbą, kurie atvyko pas jį į namus. Jam bendraujant su pareigūnais į jo kiemą atėjo V. Š., kuris teigė, kad nori su juo pakalbėti. Jis su juo kalbėti atsisakė ir tada policijos pareigūnai sulaikė V. Š.. Po įvykio jis nuvažiavo į Trakų ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas nosies sumušimas, nosies žaizda ir dešinės šlaunies sumušimas. Pareiškia civilinį ieškinį V. Š. sumoje 1000 Eur dėl neturtinės žalos, kurią prašo išieškoti iš šio kalto asmens. ( 2 tomas, b. l. 20-21, 24,31-32, 33)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 899/2021 nurodyta, kad A. M. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas nosyje, sužalojimas padaryta vienu trauminiu poveikiu, nurodyto įvykio metu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą ( 2 tomas b.l. 30)

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.).

LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

LR BK 140 str. 1 d. baudžiamąją atsakomybę numato už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą ar trumpalaikį susargdinimą.

LR BK 140 str. 2 d. baudžiamąją atsakomybę numato už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą ar trumpalaikį susargdinimą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

LR BK 145 str. 1 d. numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str., 1 d. objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta-grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t.y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Šios nusikalstamos subjektyvusis požymis – kaltė-pasireiškia tiesiogine tyčia t.y. kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos.

Taigi teismas vertindamas kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisminio tyrimo metu duotus parodymus bei kaltinamojo, nukentėjusiųjų I. J. ir A. M., liudytojų E. Š., A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, įvertinęs kitus byloje surinktus įrodymus t.y. įvykio vietos apžiūros protokolą, savarankiškai pateiktus vaizdo įrašus daiktų apžiūros protokolą, esamas prie šių protokolų fotolenteles, teismo medicinos specialisto išvadą, medicininių dokumentų apžiūros protokolą, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus ir kitus byloje esančius dokumentus ir išaiškintas aplinkybes lygindamas šiuos surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, atlikęs išsamią bylos aplinkybių analizę, konstatuoja, jog byloje esančiais, aukščiau nurodytais įrodymais yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis V. Š. įvykdė jam inkriminuojamus nusikaltimus ir jo nusikalstamos veikos yra teisingai kvalifikuoto pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 d. 14 str. 2 d.ir 145 str. 1 d.

Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo V.Š.asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis dėl visų trijų nusikaltimų padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė.

V. Š. veikos yra padarytos tyčia. Nusikalstamos veikos numatytos BK 140 str. 1 d. 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d. priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). Svarbi aplinkybė skiriant bausmę yra ta, jog kaltinamasis V. Š.ankščiau yra neteistas, yra baustas administracine tvarka, psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašytas, yra nedirbantis.

Taigi, teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus ir kriterijus mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai V. Š. atžvilgiu bus pasiekti, kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Vilniaus teritorinės ligonių kasa 2021-08-16 pareiškė civilinį ieškinį 38,12 Eur sumai.

Nukentėjusysis A. M. 2021-08-19 pareiškė civilinį ieškinį 1000,00 Eur sumai dėl neturtinės žalos priteisimo.

LR BPK 109 str., numato, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6. 245 straipsnis apibrėžia civilinės atsakomybės sampratą ir rūšis. Šio straipsnio 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

CK 6.248 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba dėl neatsargumo.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).

Teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos priteisimo nurodo, kad po patirto fizinio smurto, kurio rezultate buvo sužalota jo sveikata iš esmės pablogėjo nukentėjusiojo gyvenimo kokybė visose srityse, pablogėjo atmintis, o keičiantis oro sąlygoms nuolat maudžia sumuštą koją, kojos skausmai neigiamai atsiliepia tiek darbui tiek socialiniam gyvenimui. Dėl sužalojimo civilinis ieškovas jautė neapsakomą diskomfotrą, jį kamavo didžiulė gėda dėl sužaloto veido vengė susitikimų.

Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytais civilinio ieškinio tenkinimo kriterijais, įvertinęs nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes vadovaudamasis byloje turimais įrodymais teismas mano, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti jam atlyginti neturtinę žalą, tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis aukščiau išdėstytais žalos atlyginimo kriterijais nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 500,00 Eur. Teismas mano, kad bylos nagrinėjimo momentui toks neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam yra pakankama kompensacija už patirtus išgyvenimus, stresą ir kitas neigiamas pasekmes.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys 38,12 Eur sumai yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Š.a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str.2 d. ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigoje.

V. Š, a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str.1 d. ir skirti jam 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigoje.

V. Š. a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d. ir skirti jam 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę V.Š.paskirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigoje.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę V. Š. sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigoje.

Vadovaujantis LR BPK 140 str. 9 d., BK 65, 66 straipsniais įskaityti į paskirtą bausmę V. Š. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2021-04-19 d. 19.20 val. iki 2021-04-19 d. 23.25 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš V. Š. 38,12 Eur. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Priteisti iš V. Š. 500,00 Eur. civilinio ieškovo A. M. naudai neturtinės žalos atlyginimą.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.