Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-175-1143/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-18
Bylos Nr.
1-175-1143/2024
Teisminio proceso Nr.
01-1-33781-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
D. O.
Advokatai
Arūnas Bertulis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-175-1143/2024Teisminio proceso Nr. 01-1-33781-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 18 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė,sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei,dalyvaujant prokurorui Janui Paškevič,kaltinamajam D. O., jo advokatui Arūnui Bertuliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojantis ir garso bei vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. O. (D. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, teistas: 1) Vilniaus apygardos teismo 2004-02-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK ) 180 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams; 2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-03-03 nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; 3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-06 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bauda 35 MGL (4550 Lt) dydžio; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-16 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį bauda 80 MGL (4 000 Eur) dydžio, bausmė neatlikta (bauda nesumokėta), gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Kaltinamasis D. O. mušdamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: jis 2023-09-03 apie 22.30 val., namuose, adresu J(duomenys neskelbtini), jo paties sukelto žodinio konflikto metu su J. G., su kuria gyvena neįregistravus santuokos, tyčia kumščiu sudavė J. G. vieną smūgį į veido sritį, po ko ne mažiau kaip po vieną smūgį sudavė rankomis ir kojomis J. G. į kitas kūno vietas, padarydamas jai viršutinės lūpos, dešinio skruosto, dešinės akies ir nosies sričių sumušimus, pasireiškusius minkštųjų audinių patinimais, bei sukeldamas jai fizinį skausmą įvairiose kūno vietose. Tokiais savo veiksmais D. O. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. O. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad gailisi dėl šio incidento. 2023-09-03 buvo krikštynos draugo dukros, pasėdėjo, išgėrė vieną taurę, apsižodžiavo su J. G., apsistumdė. Emocijos per jį ir gavosi, kad pakėlė ranką prieš J. Išėjo vengdamas situacijos, išėjo kaimynė: „klausė kas nutiko, kodėl pykstamės“ ir galimai iškvietė pareigūnus. Jie apsiramino ir jis atsisėdo į automobilį. Ten sėdėjo, išgirdo kai pradėjo loti šuo ir pamatė atvėžiaujančius pareigūnai, išsigando, užsirakino automobilyje, po to pas kaimynus pasislėpė. Vėliau pareigūnai jį surado, sulaikė, užlaužė jam rankas. Galėjo būti kad trenkė J. G., atsimenu, kad sudavė delnu. Daugiau pastumdymas buvo, niekada nekėlė rankos prieš sugyventinę. Viską pripažįsta ir tikrai gailisi. Bendrauja su sugyventine labai gerai. Jis yra vienintelis maitintojas. Prašo atsižvelgti į tai, kad išlaiko 3 vaikus, turi daug įpareigojimų šeimai, gyvena su šeima name ir jame daug buitinių darbų, kurių sugyventinė viena, ypač žiemą, negalėtų padaryti. Prašo teismo atsižvelgti į tai, daugiau nepasikartos toks įvykis, gal suveikė tai, kad jis yra pavydus. Tą dieną išgėrė tik vieną taurė šampano, jautėsi visiškai blaivus. Prašo neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, nes nukentėtų jo artimieji, negalės rūpintis šeima. Po įvykių išsiaiškino su sugyventine visus rūpinus klausimus. Nesutinka su tuo, kad padarydamas nusikalstamą veiką buvo girtas ir tai įtakojo pačios neteisėtos veikos padarymo faktą. Byloje be kaltinamojo parodymų apie suvartotą labai mažą šampano kiekį daugiau jokių kitų įrodymų nebuvo surinkta. Prašo neskirti su laisvės atėmimu susijusį bausmę, bausmės vykdymą prašo atidėti.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 290, 291 straipsniuose nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. G. paaiškino, kad apie 3 metus gyvena neįregistravus santuokos ir veda bendrą namų ūkį su D. O.. Kartu su D. O. gyvena (duomenys neskelbtini), augina bendrą sūnų, gim. (duomenys neskelbtini) m. Įvykio dieną – 2023-09-03, nuo 16 val. buvo krikštynose, ten ji vartojo alkoholį, jau ten tarp jos ir jos sugyventinio vyko žodiniai konfliktai. Grįžus namo apie 22 val. 30 min. prasidėjo dar vienas žodinis konfliktas, nes vyras labai pavydus ir dėl pavydo pradėjo su ja konfliktuoti. Konflikto metu jos sugyventinis D. O. trenkė jai kumščiu per veidą, kuria ranka trenkė, tiksliai pasakyti negali – neprisimena, dėl suduoto smūgio pajuto fizinį skausmą. Taip pat D. O. rankomis ir kojomis sudavė jai smūgius į kitas kūno vietas, kiek smūgių tiksliai ir į kur konkrečiai sudavė nurodyti negali, nes to neįsidėmėjo. Po šio įvykio į medikus nesikreipė, nes nebuvo reikalo. Ją apžiūrėjo tik policijos pareigūnų iškviestas GMP medikas. Po šio įvykio nedarbingumo neturėjo ir jokių su nedarbingumu susijusių išmokų negavo. D. O. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. D. O. jos atsiprašė, ji tiki, kad tokie dalykai daugiau nesikartos ir jam atleido.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Liepa Eva Gronskytė paaiškino, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 5-ajame skyriuje. Dirbant su vyriausiuoju patruliu L. Važnevičiumi (ekipažas V1757 ), 2023-09-03 apie 23:00 val. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta šeimyninis konfliktas, rėkia moteris ir mažas vaikas. Atvykus į įvykio vietą adresu nurodytu adresu namuose buvo akivaizdžiai neblaivi (tikrintis neblaivumą alkoholio kiekio matavimo prietaisu atsisakė ) moteris, kuri prisistatė esanti J. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. Moteris prisistačiusi J. G. paaiškino, kad jos sugyventinis D. O., gim. (duomenys neskelbtini) m., prieš ją smurtavo. Aiškino, kad tądien nuo 16 val. kartu su D. O. buvo krikštynose ir jau ten tarp jų vyko žodiniai konfliktai. Grįžus į namus, D. O. tapo agresyvus ir žodinio konflikto metu kumščiu, kuria ranka neprisimena, trenkė J. G. per veidą, vėliau nukentėjusiąją trankė rankomis ir kojomis, tačiau kur tiksliai pasakyti negalėjo. J. G. veidas ir drabužiai buvo kruvini. Jiems atvykus vyriškis miegojo automobilyje, durų neatidarė, pasitaikius progai D. O. iš automobilio pasišalino. Po kiek laiko kolegos dirbę kitame ekipaže D. O. rado. Į įvykio vietą buvo iškviesta GMP, kuri apžiūrėjo J. G., vietoje suteikė medicininę pagalbą. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Iš 2023-09-04 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apklausta J. G. paaiškino, kad 2023-09-03 apie 22.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu jos sugyventinis D. O. trenkė jai kumščiu per veidą, kuria ranka trenkė, tiksliai pasakyti negali – neprisimena, dėl suduoto smūgio pajuto fizinį skausmą. Apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamojo namo, adresu J(duomenys neskelbtini), patalpos, aplinka netvarkinga, ant grindų matyti raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės.

Iš 2023-09-12 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistui – Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertei R. Gaidienei, atlikus J. G. medicininių dokumentų – GMP kvietimo kortelės apžiūrą, J. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyti: (1) viršutinės lūpos, dešinio skruosto, dešinės akies ir nosies sričių sumušimai, pasireiškę minkštųjų audinių patinimais. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ( daiktais ), prieš kreipiantis medicinos pagalbos; (2) Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; (3) Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais; (4) Sužalojimai nėra būdingi griuvimui.

Iš 2023-09-28 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone BODY 2023-09-03 nuo 23:07 val. iki 2023-09-04 02:49 val. užfiksuoti vaizdo įrašai.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį.

Pagal teismų praktiką, nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Kaltinamasis su J. G. bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), augina tris vaikus, iš kurių vienas yra bendras, o kiti du iš pirmosios nukentėjusiosios santuokos, todėl J. G. yra kaltinamojo šeimos narė. Paties kaltinamojo parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2023-09-03 apie 22.30 val. kaltinamasis D. O., jo paties išprovokuoto konflikto metu, rankos kumščiu sudavė J. G. vieną kartą į veidą, po to sudavė ne mažiau kaip po vieną smūgį ranka ir koja J. G. į kitas kūno vietas, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. G. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo D. O. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

IV. Dėl bausmės ir kitų klausimų

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo D. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodė dvi sunkinančias aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (neblaivumo laipsnis nenustatytas).

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję elementai: 1) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir 2) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Norint nustatyti ar asmuo buvo girtas arba apsvaigęs, neužtenka konstatuoti, jog asmuo vartojo alkoholinius gėrimus, bet būtina surinkti įrodymus, kad buvo vartojama daug ir pakankamai alkoholio kad asmuo būtų apsvaigęs ir kad suvartotas alkoholis būtų paveikę asmens psichikos būseną. Pagal teismų praktiką girtumas, kai nėra būtinas konkretus jo laipsnis, įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Suprantama, kad alkoholio kiekio matuoklio rodmenys ar medicinos specialistų išvada dažniausiai tokio pobūdžio bylose yra svariausi įrodymai asmens neblaivumui nustatyti. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-387/2023). Nagrinėjamu atveju apart paties kaltinamojo parodymų dėl poros taurių šampano suvartojimo, nebuvo surinkta kitų papildomų įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis buvo suvartojęs tiek alkoholio, kad būtų nuo apsvaigęs ir, kad suvartotas alkoholis būtų paveikęs asmens psichikos būseną, todėl teismas nepripažįsta D. O. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo D. O. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus tiek byloje nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, tiek tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, yra baigta, padaryta tarpusavio konflikto su sugyventine metu, nesukėlusi didelės žalos nukentėjusiai, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – turi šeimą, dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas, taip pat ir laisvės atėmimo bausmėmis, šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

V. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašo atidėti kaltinamajam skirtinos bausmės vykdymą. Nukentėjusioji pateikė teismui prašymą, kuriame nurodo, jog kaltinamajam pretenzijų neturi, prašo neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, nurodė, kad po įvykio gyvena nuostabiai, kuria gražius ateities planus, nesipyksta, taip pat prašo atkreipti dėmesį į vaikų interesus. Prokuroras prašė netaikyti D. O. bausmės vykdymo atidėjimo.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. O. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, išlaiko šeimą, kurioje auga trys vaikai, ja rūpinasi, nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi, prašo neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, nurodė, kad po įvykio gyvena nuostabiai, kuria gražius ateities planus, nesipyksta, taip pat prašo atkreipti dėmesį į vaikų interesus, jai būtų itin sunku vienai rūpintis vaikais ir gyvenamuoju būstu. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei geriausių vaiko interesų užtikrinimo principą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nėra abejonės dėl to, kad kaltinamasis dar prieš darydamas nusikalstamą veiką turėjo įvertinti, kokias pasekmes ji sukels jam pačiam bei jo šeimai, vaikams, tačiau nagrinėjimu atveju, kai smurtas šeimoje užfiksuojamas pirmą kartą, tiek visu baudžiamuoju procesu, tiek skirtina laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, bus pasiekti bausme siekiami tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

Taigi kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas 1 metams be intensyvios priežiūros (kuri, teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra tikslinga), tačiau nustatant šio straipsnio 5 dalies 5, 6 punktuose numatytas pareigas: 1) tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis D. O. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-16 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį bauda 80 MGL (4 000 Eur) dydžio. Iš byloje pateiktos pažymos matyti, kad duomenų apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-16 teismo baudžiamuoju įsakymu D. O. paskirtos baudos sumokėjimą nėra, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, BK 64 straipsnio pagrindu bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-16 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalimi, D. O. įpareigotinas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį sumokėti jam teismo nuosprendžiu paskirtą 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai D. O. buvo sulaikytas nuo 2023-09-04 01.30 val. iki 2023-09-04 15.58 val. (viena diena), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnis).

D. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 304–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. O. (D. O.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. O. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-16 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti D. O. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir baudą 80 MGL (4 000 Eur) dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais D. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, nustatant šias pareigas: 1) tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalimi, įpareigoti D. O. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį sumokėti jam teismo nuosprendžiu paskirtą 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Realaus bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai D. O. buvo sulaikytas nuo 2023-09-04 01.30 val. iki 2023-09-04 15.58 val. (viena diena), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai suėmimo parai.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Augustė Juozapavičienė