Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams; (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – areštu 22 paroms. Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta – areštas 45 paroms, bausmę atlikęs; (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams; (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams; (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnį 3 dalimi, 65 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams; (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuo (duomenys neskelbtini) bausmę atliekantis pataisos namuose; (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Teikimu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė apima (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinė bausmė yra 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (dvi nusikalstamos veikos), BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 180 straipsnio 1 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme; (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 282 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 40 parų arešto bausmė; (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu Ž. M. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme ir paskirta 4 metai ir 1 mėnuo laisvės atėmimo, (duomenys neskelbtini) lygtinai paleistas, (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro pasibaigus lygtinio paleidimo laikui; (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis Ž. M. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo traktorių (duomenys neskelbtini), valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, kai (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,81 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu gyvena pas ūkininką J. P. adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ten ir dirba, oficialaus darbo neturi, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Kaltinamasis Ž. M. teisės vairuoti automobilį neturi. (duomenys neskelbtini) jis nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Šio automobilio nėra užregistravęs VĮ Regitroje. (duomenys neskelbtini) jis vienas jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), atvažiavo į ūkininkui J. P. priklausančius laukus, esančius (duomenys neskelbtini). Šiuose laukuose buvo ir J. P. priklausantis traktorius (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklų ant jo nėra pritvirtinta. Laukuose jis dirbo ūkio darbus, dirbdamas vienas išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį. Taip pat išgėrė dar 2 ar 3 skardines alaus. Po pietų, jau buvo po 17 val., jis vienas jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) važiavo į ūkininko namus, esančius (duomenys neskelbtini) .Važiuodamas į minėtą kaimą, posūkyje nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir trenkėsi kaire galine puse į pakelėje esantį medį. Kokiu greičiu iki eismo įvykio vairavo automobilį pasakyti negali, nes neprisimena. Tuo metu niekas tuo keliu nevažiavo. Kažkuriuo momentu, prie automobilio priėjo jam nepažįstama moteris, kuri klausė, ar viskas gerai, po to nuėjo. Jis į policiją neskambino, skambino savo broliui A. M. ir paprašė, kad atvyktų į įvykio vietą. Tuo metu jis sugalvojo į eismo įvykio vietą atsivaryti ūkininko J. P. traktorių, kuris buvo laukuose, ir juo nutempti savo automobilį į laukus. Nelaukdamas kol atvažiuos jo brolis, jis pats pėsčias nuėjo iki traktoriaus, įsėdo į jį, užsivedė ir atvažiavo iki apgadinto automobilio. Kai atvažiavo su traktoriumi prie savo automobilio, jo brolis jau buvo prie automobilio. Kartu su juo buvo ir kitas jų brolis Ž. M.. Jis pats, važiuodamas traktoriumi, suprato, kad yra neblaivus ir, kad neturi teisės jo vairuoti, tačiau vis tiek juo važiavo. Kai atvažiavo prie savo apgadinto automobilio, A. prisirišo virvę prie traktoriaus galo ir automobilio priekinės dalies. Jis traktoriumi traukė savo automobilį, kuriame prie vairo sėdėjo jo brolis A. Nuo įvykio vietos automobilis buvo nutrauktas apie 1 km ir tada pamatė, kad prie jų privažiuoja policijos pareigūnai. Jis pats sustabdė savo traktorių. Išlipus iš traktoriaus, policijos pareigūnai liepė pasitikrinti blaivumą. Jis įpūtė 1,81 promilės, o antru pūtimu – 1,90 promilės. Brolis A. buvo blaivus. Jis pilnai pripažįsta, kad automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus, taip pat pripažįsta, kad traktorių (duomenys neskelbtini) taip pat vairavo būdamas neblaivus. Teisės vairuoti neturi, dėl savo poelgio labai gailisi.

Liudytojas A. M. liudytojo apklausos metu parodė, kad jo brolis Ž. M. maždaug prieš savaitę laiko nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklų nežino. Teisės vairuoti brolis nėra įgijęs. (duomenys neskelbtini) jam paskambino Ž. M. ir paprašė atvažiuoti padėti į laukus. Tuomet jis buvo kartu su savo broliu Ž., nuvažiavo į Ž. nurodytą vietą. Kai atvyko į vietą, pamatė, kad Ž. automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkęs į kairėje pusėje esantį medį stovi skersai kelio. Matėsi, kad smūgis buvo stiprus. Tuo metu automobilyje brolio Ž. nebuvo. Liudytojas pamatė, kad laukais link automobilio atvažiuoja traktorius (duomenys neskelbtini), kurį vairuoja Ž.. Privažiavus prie jų, Ž. išlipo iš traktoriaus, ant jo veido matėsi sužalojimai. Ž. buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, sakė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) automobiliu vienas. Tada Ž. jis padavė iš savo automobilio virvę, pririšo ją prie traktoriaus, o kitą galą prie automobilio (duomenys neskelbtini). Tuomet į traktorių įsėdo Ž., o jis pats atsisėdo į Ž. (duomenys neskelbtini) automobilį prie vairo. Kitas jo brolis liko automobilyje įvykio vietoje. Automobilį (duomenys neskelbtini) pradėjo traukti laukais iki pievos. Nuo tos vietos pieva nuvažiavus apie 1 km atstumą, pamatė, kad prie jų atvažiuoja policijos automobilis. Tuomet Ž. sustabdė traktorių. Policijos pareigūnams jis pasakojo, kaip viskas įvyko. Po to policijos pareigūnai iškvietė tralą ir abi transporto priemones išvežė į saugojimo aikštelę.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, liudytojas J. A. liudytojo apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), darbo metu patruliuojant tarnybiniu automobiliu, iš operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į medį. Pranešėjui pasirodė, kad vairuotojas yra neblaivus. Jiems važiuojant apie (duomenys neskelbtini) kairėje kelio pusėje pastebėjo galimą įvykio vietą, kadangi buvo matomos transporto priemonės slydimo žymės link medžio pakelėje, kuris buvo nubrozdintas. Ant kelio buvo automobilio detalių nuolaužos, mėlynos spalvos. Tuomet apie (duomenys neskelbtini), važiuojant žvyrkeliu link (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje, laukuose, už maždaug vieno kilometro nuo įvykio vietos, pastebėjo raudonos spalvos traktorių su frontaliniu krautuvu, kuris tempė galimai automobilį (matėsi blyksinčios automobilio avarinio sustojimo šviesos). Jiems privažiavus prie traktoriaus, šis sustojo, iš jo kabinos išlipo žinomas iš matymo jaunuolis Ž. M.. Matė, kad šis traktorius tempė apgadintą mėlynos spalvos automobilį (duomenys neskelbtini). Prie tempiamo automobilio (duomenys neskelbtini), vairo sėdėjo jaunuolis, kuris jiems prisistatė esantis Ž. M. brolis A. M.. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes, Ž. M. nurodė, kad, jis, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus, žvyrkelyje jį sumėtė, jis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pakelėje esantį medį, važiavo vienas. Bendraujant su Ž. M. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai. Patikrinus Ž. M. blaivumą, buvo nustatyta pirmuoju pūtimu 1.81 promilių neblaivumas, antruoju pūtimu nustatytas 1.90 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo Ž. M. visiško prisipažinimo bei parodymų liudytojui, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami tinkamais įrodymais.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja I. G. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), laukuose ((duomenys neskelbtini)) sustabdytas traktorius (duomenys neskelbtini), neregistruotas, be valstybinio numerio ženklų, kurį vairavo teisės vairuoti neturintis ir neblaivus Ž. M., kuriam pirmu tikrinimu (duomenys neskelbtini) nustatyta 1,81 promilių girtumas, antru tikrinimu (duomenys neskelbtini) nustatyta 1,90 promilių girtumas. Traktorius nuosavybės teise priklauso J. P.. Prie traktoriaus lanksčia vilktimi prikabinta buvo tempiama transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje už vairo sėdėjo blaivus A. M.. Pirminiais duomenimis, neblaivus Ž. M., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė ir atsitrenkė į medį. Po eismo įvykio Ž. M. pasikvietė blaivų brolį A. M., kuris į eismo įvykio vietą atvyko su neregistruotu, be valstybinio numerio ženklų traktoriumi (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vietoje, neblaivus Ž. M. sėdo vairuoti traktorių (duomenys neskelbtini), o A. M. vilko automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) neblaivumo nustatymo akte Ž. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, atliktas blaivumo tikrinimas (duomenys neskelbtini) pirmu pūtimu nustatytas 1,81 promilių girtumas, antru pūtimu (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,90 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais Ž. M. sutiko.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), laukuose ((duomenys neskelbtini)). Įvykio vieta yra laukuose, ganykla. Įvykio vietoje stovi traktorius be valstybinių numerio ženklų. Ant traktoriaus galo yra juodos spalvos metalinė lentelė, pritvirtinta kniedėmis ant kurios yra (duomenys neskelbtini). Prie traktoriaus galo pritvirtintas automobiliams tempti skirtas diržas. Kitas minėto diržo galas pritirtintas prie pilkos spalvos, lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies. Automobilio kairės galinė dalis apgadinta.

VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės matyti, jog automobilio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 240 eurų su PVM.

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės matyti, jog traktoriaus (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 6 630 eurų su PVM.

Asmens duomenų pažymoje nėra duomenų, kad Ž. M. turėtų vairuotojo pažymėjimą.

(duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartyje nurodoma, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjas yra Ž. M..

(duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad traktoriaus (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra J. P..

Pakvitavimu traktorius (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui J. P..

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo Ž. M. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamos bylos aptartais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis Ž. M. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir traktorių (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris neregistruotas, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418 – 425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma arešto bausme ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis Ž. M. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ž. M. praeityje teistas, baustas administracine tvarka, bylos duomenimis jis nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos ir emocijų sutrikimų bei priklausomybių, grupei, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvina prokurorės pareiškime nurodyta aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, girtumas šiuo atveju yra veiką kvalifikuojantis požymis.

Už nesunkų nusikaltimą, numatytą šio straipsnio sankcijoje, viena iš bausmių rūšių, yra areštas, kurio dydis numatytas įstatyme, yra nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės pasiūlyta arešto bausmė, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei kaltinamąjį pirmiau aptartus charakterizuojančius duomenis, kurios dydis parinktinas pirmiau aptartų aplinkybių kontekste. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs Ž. M. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – vairavo automobilį ir traktorių, būdamas neblaivus, tyčia, keldamas pavojų ne tik sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, sprendžia, kad tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, įskaitant draudimą tokią specialiąją teisę įgyti. Uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Prokurorė, vadovaujantis BK 72 straipsniu, prašo išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto – transporto priemonės traktoriaus (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris neregistruotas, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 3000,00 Eur,. bei konfiskuoti kaltinamajam priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad traktorius, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, faktiškai priklauso J. P. ir jis registruotas suinteresuoto asmens vardu. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė Ž. M., jis dirba J. P. ūkyje, vairuoja ūkio techniką, reikalingą ūkio darbams atlikti. Traktorius (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris neregistruotas, buvo panaudotas kaltinamajam darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Vertinant tai, kad transporto priemonės savininkas nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, apie kaltinamojo vartotą alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo, spręstina, kad netikslinga konfiskuoti kito asmens vardu registruotą ir jam priklausančią transporto priemonę. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl autotransporto kainos (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė kaina su PVM 2023 metais yra 6 630 Eur. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018, 2K-17-788/2019). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, būtina atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Kaltinamasis gailisi nusikaltęs, neigiamų pasekmių aplinkiniams jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nesukėlė. Kaltinamasis neturi turto, dirba pas ūkininką, konfiskuojant 6 630 eurų sumą iš kaltinamojo, būtų pažeistas proporcingumo principas, kaltinamąjį varžytų akivaizdžiai labiau, negu reikia bausmės tikslui pasiekti, iškreiptų pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, atsižvelgiant ir į tai, kad faktiškai tuo pačiu metu dvejomis transporto priemonėmis buvo padaryta nusikalstama veika ir, kad kaltinamojo automobilis konfiskuotinas, todėl tikslinga konfiskuoti prokurorės siūlymu transporto priemonės - traktoriaus (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą - 3000 eurų

Šiuo atveju kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai pirmojo tikrinimo metu nustatytas 1,81 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu nustatytas 1,90 promilių girtumas, vairavo ja, priklausančią transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors vairuota transporto priemonė ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ž. M.. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad Ž. M. vairuotos transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančio transporto priemonės – lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio konfiskavimas.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo (duomenys neskelbtini) Ž. M. teisėms į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo, o banko sąskaitose esančioms pinigų sumoms paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimo) visiško įvykdymo.

kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo įvykdymo (BPK 151 straipsnio 6 dalis, 152 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. M. galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant Ž. M. 4 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės – traktoriaus (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur ( tris tūkstančius eurų 00 ct)

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn, banko sąskaitose esančioms pinigų sumoms paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimo) visiško įvykdymo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti Ž. M..