Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-363-581/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-03
Bylos Nr.
1S-363-581/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Nr. 1S-363-581/2014
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2;2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 3 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

dalyvaujant prokurorui I. R., įtariamojo S. L. gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui nedalyvaujant,

teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), besimokančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, neteisto, gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties, kuria įtariamajam S. L. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas vienam mėnesiui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. įtariamas tuo, kad 2014 m. vasario 17 d. laikotarpyje 15.30 - 20.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. L., panaudodami fizinį ir psichinį smurtą, žinodami, kad Ž. M. yra nepilnametė, išžagino ir seksualiai prievartavo Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent: Ž. M. būnant automobilyje „Jeep G. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame R. L., ant galinės sėdynės, po E. L. atliktų seksualinės prievartos veiksmų, ir pasinaudojus tuo, kad nukentėjusios pasipriešinimas ankstesniais veiksmais jau buvo palaužtas, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent: abiem rankomis stipriai suimdamas nukentėjusiąją už galvos, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, per prievartą palenkdamas Ž. M. veidu prie lytinio organo, viena ranka stipriai laikydamas Ž. M. už galvos, kita ranka paimdamas lytinį organą ir per jėgą įdėdamas jai į burną, spausdamas Ž. M. galvą žemyn ir aukštyn, atliko prieš nukentėjusiosios valią oralinį aktą, po to stipriai paimdamas nukentėjusios ranką ir jos ranka suimdamas lytinį organą, nukentėjusios ranka atlikdamas judesius aukštyn ir žemyn, tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusios valią, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusios valią t. y. šiais savo veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 149 str. 3 d., 150 str. 3 d.

Suimtasis S. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2014-02-18 12.00 val. buvo laikinai sulaikytas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui.

S. R. rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi S. L. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo - terminas vienam mėnesiui.

Šalies argumentai

Skundu suimtojo gynėjas prašo panaikinti skundžiamą 2014 m. kovo 18 d. nutartį. Nurodo, kad, nors svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas nevertina byloje surinktų įrodymų, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) BPK 121 str. 2 d., privalo patikrinti, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamą veiką, šiuo atveju, ar byloje yra pakankamai duomenų, jog suimtasis padarė sunkius, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d., numatytus nusikaltimus. Teigia, jog tokių duomenų byloje nėra.

Skunde gynėjas teigia, kad iš ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų nukentėjusios parodymų matyti, jog prievarta ar smurtas, jos atžvilgiu naudota nebuvo, ji lytiškai santykiavo su įtariamaisiais savo noru, tačiau teismas pratęsdamas suėmimo terminą į šiuos bylos duomenis visiškai neatsižvelgė. Atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji nurodė, kad ir anksčiau lytiškai santykiavo su įtariamaisiais.

Gynėjas tvirtina, jog teismo nutartyje formaliai nurodyta aplinkybė, jog bylos dokumentai patvirtina, kad yra daromas poveikis nukentėjusiajai, yra nepakankama, nes teismas nenurodė, kokie tai duomenys, koks poveikis buvo daromas nukentėjusiajai ir kas jį darė, nes įtariamieji, būdami suimti ne tik, kad tokio poveikio nedarė, bet ir neturėjo jokių galimybių kokiu nors būdu susisiekti su nukentėjusiąja, ar paprašyti tai padaryti kitus asmenis, todėl jokių patikinimų duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiajai daromas poveikis byloje nėra, teismas tokių duomenų nenurodė. Nukentėjusios parodymai tinkamai užfiksuoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Todėl BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė S. L. negali būti taikoma.

Skunde teigiama, kad teismas tiek skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tiek pratęsdamas jos terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nurodė vienintelį motyvą, kad S. L. nėra sukūręs savo šeimos, jo socialiniai ryšiai su gyvenamąja vieta nesieja, todėl jis laisvėje bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro, teismo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad S. L., būdamas laisvėje bėgs, slėpsis nuo iki teisminio tyrimo, prokuroro, teismo.

Skunde teigiama, jog S. L. sieja tvirti socialiniai ryšiai su jo tėvais, su kuriais šiuo metu jis gyvena, yra jų išlaikomas, mokosi, iki suėmimo atliko praktiką, turi pastovią gyvenamąją vietą, užsienyje nesilanko ir ryšių neturi, todėl vien gresiančios sankcijos griežtumu BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindo buvimas negali būti įrodytas. Teismas turėjo vertinti ir galimą šio asmens prilyginimą nepilnamečiui asmeniui dėl jo esamos socialinės brandos lygio.

Atkreipia dėmesį į tai, jog nutartyje yra aptarti tik pagrindai, kuriems esant gali būti skirtas suėmimo terminas, tačiau teismas visai nesvarstė galimybės, jog proceso tikslai, kurių siekiama paskiriant kardomąsias priemones, gali būti pasiekti S. L. skiriant ir švelnesnes kardomąsias priemones, sudarant galimybę tęsti mokslą, atlikti praktiką pas ūkininką, kad galėtų įgyti siekiamą išsilavinimą, gauti darbą, turėtų legalų ir reguliarų pragyvenimo šaltinį.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo S. L. gynėjo skundą atmesti. Skundas atmetamas.

Iš dalies įtariamojo S. L. parodymai, o taip pat kiti byloje esantys duomenys - nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kiti tyrimo veiksmų protokolai – leidžia pagrįstai manyti, jog S. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti jam įtarimą.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatytus suėmimo S. L. taikymo pagrindus, kitas, tuo pačiu ir nagrinėjamame skunde nurodytas aplinkybes (apie jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, socialinius ryšius, mokymąsi ir kt.), o taip pat galimybę pasiekti BPK 119 str. įtvirtintus kardomųjų priemonių tikslus švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis aukštesnės instancijos teismas jau aptarė ankstesnėje, 2014 m. kovo 24 d. nutartyje. Šiuo metu minėtos aplinkybės nėra pasikeitę ar išnykę, o byloje esantys dokumentai bei kiti duomenys jas patvirtina. Suimtojo gynėjas skunde kartoja iš esmės tuos pačius, aukštesnės instancijos teismo ankstesnėje nutartyje jau aptartus motyvus, todėl dar kartą išsamiau juos analizuoti nėra būtinumo. Priešingai, nei teigiama skunde, ikiteisminio tyrimo byloje ir skundžiamoje nutartyje yra pakankamai argumentų ir duomenų, kurie suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad suimtasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir trukdyti procesui.

Suimtojo gynėjas nurodo, kad teismas turėjo vertinti ir galimą šio asmens prilyginimą nepilnamečiui asmeniui dėl jo esamos socialinės brandos lygio bei visai nesvarstė galimybės, jog proceso tikslai, kurių siekiama paskiriant kardomąsias priemones, gali būti pasiekti S. L. skiriant ir švelnesnes kardomąsias priemones, sudarant galimybę tęsti mokslą, atlikti praktiką pas ūkininką, kad galėtų įgyti siekiamą išsilavinimą, gauti darbą, turėtų legalų ir reguliarų pragyvenimo šaltinį. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, skundą nagrinėjančio teismo išvada yra ta, jog šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis joms keliamų tikslų pasiekti negalima. Be to, klausimo dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone sprendimas ikiteisminio tyrimo metu yra prokuroro prerogatyva. Pagal susiformavusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas suėmimo pratęsimo terminas neviršija BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus termino, todėl keisti suimtajam taikomą suėmimą kita kardomąja priemone pagrindo nėra. Gynėjo skundo argumentas dėl socialinės brandos lygio svarstymo nėra pagrįstas, nes baudžiamojo proceso įstatymas šioje proceso stadijoje tokios pareigos teismui nenurodo.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, juos objektyviai įvertino ir argumentavo savo sprendimą. Teismo argumentai nekelia abejonių, jie patvirtinti bylos duomenimis, todėl skundą nagrinėjantis teismas jų nekartoja.

Skundžiama apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, priešingai, nei teigiama skunde, ji priimta nepažeidžiant BPK ir kitų teisės aktų reikalavimų. Siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 str.). Šios procesinės prievartos priemonės taikymas pratęstas esant BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytiems pagrindams, kurių skunde nurodytos aplinkybės neeliminuoja, todėl naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo S. L. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė