- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-1895-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02663-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Erikas Rugienius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo, įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kazlų Rūdoje.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo, įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tėvo J. K. laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, ją nustatant taip: ieškovas J. K. su nepilnamečiu sūnumi bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitę, vaiką pasiimant pirmos mėnesio savaitės penktadienio vakarą 17 val. ir grąžina sūnų į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su motina sutartą vietą kito penktadienio vakarą 19 val. Ieškovas nurodė, kad nori matytis su sūnumi, šiuo metu jis yra Lietuvoje, rugsėjo mėnesio pabaigoje ketina išvykti į Jungtinę Karalystę dirbti, ryšys su sūnumi artimas, teikia išlaikymą. Ieškovas sutinka su atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka, prašė leisti su sūnumi bendrauti ir elektroninėmis ryšio priemonėmis.
3. Atsakovė prašė prašymą tenkinti iš dalies, sutiko, kad ieškovas su sūnumi bendrautų kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val., paimant sūnų iš ugdymo įstaigos, ir 20 val. grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą; rugsėjo 6–8 d., 20–22 d., 17 val. paimant sūnų iš gyvenamosios vietos ir grąžinant 17 val. į gyvenamąją vietą; nuo spalio mėnesio leisti ieškovui su sūnumi bendrauti 1 kartą nuo penktadienio iki sekmadienio, atsižvelgiant į tai, kada ieškovas bus Lietuvoje, atsakovei pranešus prieš 48 h ir suderinus bendravimo laiką. Atsakovė neprieštaravo dėl ieškovo ir sūnaus bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nustatė tokią laikiną ieškovo J. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val., pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos, ir grąžinant jo motinai R. K. į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą 20 val. tą pačią dieną arba elektroninėmis ar kitomis ryšio priemonėmis; 2019 m. rugsėjo 6-8 d., 20-22 d., pasiimant sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant jį motinai R. K. į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą 17 val.; nuo spalio mėnesio ieškovas su vaiku bendrauja 2 kartus per mėnesį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., prieš tai pranešdamas atsakovei prieš 48 val. dėl bendravimo suderinimo.
5. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas taikyti minimalią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, tačiau teismas sprendė, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku ne visiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, kadangi rugsėjo mėnesį pradedamas nepilnamečio vaiko ugdymo procesas. Teismas atsižvelgė į atsakovės pasiūlytą bendravimo tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas J. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas be pagrindo nuotolinį bendravimą nustatė kaip alternatyvą tėvo ir sūnaus susitikimams, kai dėl bendravimo formos apsispręsti paliko galimybę atsakovei. Pirmoji bendravimo sąlyga formuojama kaip viena kitą pakeičianti alternatyva, t. y. tėvas ir sūnus gali bendrauti pasimatant kelis kartus per savaitę arba nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Visiškai įvykdant pastarąją sąlygą, atsakovė gali nesudaryti sąlygų tėvui ir sūnui susitikti, kai per einamąjį mėnesį jie abu jau komunikavo nuotoliniu būdu.
6.2. Nuo spalio mėnesio teismo nustatyta bendravimo tvarka suponuoja išvadą, kad tėvas ir sūnus galės matytis tik 4 dienas per mėnesį, kas be pagrindo atitinka minimalų bendravimo režimą.
6.3. Teismas skundžiamą tvarką nustatė neatsižvelgęs į faktinę tėvo situaciją, kai jis dirba užsienio valstybėje, o į Lietuvą nors ir grįžta dažnai, tačiau glaustai ir terminuotai.
6.4. Teismas pažeidė ieškovo ir vaiko interesus, nenustatydamas bendravimo tvarkos abiejų jų atostogų metu, darbo dienomis nuo spalio mėnesio, švenčių dienomis.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė R. K., atstovaujama advokato Eriko Rugieniaus, prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Atsakovė neketina trukdyti ieškovui bendrauti su sūnumi nuotoliniu būdu, tuo pačiu leidžiant ieškovui bendrauti su vaiku pasiimant jį teismo nutartyje nustatyta tvarka, todėl ieškovo argumentai dėl teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos neįgyvendinimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
7.2. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasisakyta, jog nustačius ieškovo siūlomą laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, kai ieškovas su sūnumi bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitę, iš esmės būtų pažeisti vaiko interesai, kadangi būtų pažeistas vaiko paros ritmas. Šalių nepilnamečiam vaikui yra tik ketveri metai, todėl svarbu, kad jis palaipsniui priprastų prie naujos jam aplinkos (tėvo gyvenamosios vietos), ilgesnio buvimo be motinos, kuri nuo kūdikystės rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais, jo priežiūra, auklėjimu, ir su kuria yra susiformavęs glaudus emocinis ryšys. Tokio amžiaus vaikams reikalingas tam tikras pastovumas, gyvenamoji aplinka, prie kurios jie būtų įpratę, jų kilnojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą šių poreikių įgyvendinimą gali sutrikdyti, daryti žalą fizinei bei psichinei vaiko sveikatai ir neatitikti jo interesų. Staigus išsiskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui (net kelioms dienoms), kelionės pas ieškovą į vaikui nežinomą aplinką jam gali sukelti neigiamas emocijas, psichologinį nestabilumą, nesaugumo jausmą. Būtent dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartimi teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė tokią ieškovo ir jo sūnaus laikiną bendravimo tvarką, kuria iki teismo sprendimo priėmimo ieškovo bendravimas su sūnumi realizuojamas atsižvelgiant į prioritetinį nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principą, siekiant tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį atkurti laipsniškai.
7.3. Teismas pagrįstai nedetalizavo laikinos bendravimo tvarkos vaiko atostogų ir švenčių dienomis, kadangi tai galima padaryti tik bylą išnagrinėjus iš esmės, ištyrus ir įvertinus visus joje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė ieškovo prašymą dėl laikinosios ieškovo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo.
10. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
11. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
12. Susipažinus su 2019 m. rugpjūčio 27 d. vykusio teismo posėdžio, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, garso įrašu, kitais byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus, kuriam yra 4 metai, gyvena kartu su atsakove Kazlų Rudoje; nuo rugsėjo mėnesio vaikas pradės lankyti ikimokyklinę ugdymo įstaigą Kazlų Rudoje; ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju Jungtinėje Karalystėje; Lietuvoje ieškovas gyvena bute Vievyje, adresu (duomenys neskelbtini); ieškovas nuo spalio mėnesio išvyksta dirbti į Jungtinę Karalystę; ieškovas 3 savaites dirba, 1 savaitę nedirba. Ieškovas prašė teismo nustatyti laikinąją bendravimo su sūnumi tvarką: ieškovas bendrauja su sūnumi pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitę, vaiką pasiimant pirmos mėnesio savaitės penktadienio vakarą 17 val. ir grąžina sūnų į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su motina sutartą vietą kito penktadienio vakarą 19 val. 2019 m. rugpjūčio 27 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovas sutiko, kad su sūnumi bendravimas būtų nustatytas kas antrą savaitgalį, su nakvynėmis, taip pat kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 20 val.
13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad su abiem tėvais vaikas turi teisę bendrauti maksimaliai, kad vaikas gyvena su atsakove ir lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nustatė tokią laikiną ieškovo J. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val., pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos, ir grąžinant jo motinai R. K. į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą 20 val. tą pačią dieną arba elektroninėmis ar kitomis ryšio priemonėmis; 2019 m. rugsėjo 6-8 d., 20-22 d., pasiimant sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant jį motinai R. K. į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą 17 val.; nuo spalio mėnesio ieškovas su vaiku bendrauja 2 kartus per mėnesį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., prieš tai pranešdamas atsakovei prieš 48 val. dėl bendravimo suderinimo.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatyta maksimali ieškovo ir sūnaus laikina bendravimo tvarka, kuri neriboja sūnaus bendravimo su tėvu, tokia tvarka užtikrina vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, taip pat užtikrina šalių santykių su sūnumi stabilumą. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog bendravimo tvarkos punktas, pagal kurį nustatyta, kad ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val., pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos, ir grąžinant jo motinai R. K. į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą 20 val. tą pačią dieną arba elektroninėmis ar kitomis ryšio priemonėmis, yra sąlyginis. Tokia nustatyta tvarka užtikrina ieškovo bendravimą su sūnumi tiek jam išvykus iš Lietuvos, tiek jam sugrįžus į Lietuvą, kadangi, kai ieškovas yra Lietuvoje, jis turi galimybę bendrauti antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 20 val., o kai yra išvykęs, tomis dienomis nurodytu laiku turi galimybę bendrauti ir elektroninėmis ar kitomis ryšio priemonėmis.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog vaikas jau pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, todėl siekiant nepakenkti normaliam vaiko dienos režimui, visiškai pagrįstai bendravimą su ieškovu nustatė savaitgaliais. Ta aplinkybė, jog ieškovas dėl darbo pobūdžio ir vietos tiesiogiai su sūnumi gali bendrauti tik vieną savaitę, nesudaro pagrindo spręsti, jog bendravimo tvarka būtų nustatyta išskirtinai atsižvelgus į ieškovo interesus. Pažymėtina, kad pats ieškovas pasirinko darbo vietą ne Lietuvoje, todėl jam turi tekti bendravimo apsunkinimų našta. Šiuo atveju prioritetas yra teikiamas vaiko interesams, kadangi tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus.
16. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė ieškovo ir vaiko interesus, nenustatydamas bendravimo tvarkos abiejų jų atostogų metu, švenčių dienomis. Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė jokios bendravimo tvarkos atostogų bei švenčių dienomis, todėl pirmosios instancijos teismas tokio bendravimo ir nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde negalima kelti naujų reikalavimų (CPK 312 str., 338 str.), todėl klausimas dėl bendravimo tvarkos švenčių ir atostogų dienomis nustatymo nėra apeliacijos dalykas. Ieškovas su prašymu nustatyti laikiną bendravimo su sūnumi tvarką švenčių ir atostogų dienomis, turi teisę pareikšti pirmosios instancijos teisme, jeigu nesusitaria dėl bendravimo tvarkos šalių susitarimu.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimą dėl laikinos ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
18. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose ir bendravimo tvarką tarp skyrium gyvenančių tėvų ir vaikų, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.