- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- e1-274-674/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39264-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- V. M.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, išsiskyręs, nedirbantis, teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2012 m. gegužės 23 d. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 39 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. M. 2021 m. lapkričio 10 d. apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, E. B. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,70 promilės), E. B. sėdinčiam ant lovos stvėrė jį rankomis už kaklo, spaudė ir parvertė ant lovos, bei užgulęs savo kūnu sulenktos kojos keliu spaudė jam krūtinę ties kaire puse, suėmęs už galvos trenkė du kartus ją į sieną užgaudamas pakaušį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, po to atsitraukė ir tik E. B. vėl atsisėdus, vėl griebė rankomis už kaklo ir stipriai jį spausdamas nustūmė ant lovos, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, reikalavo grąžinti savo pamestą kepurę, vėl nustūmė ant lovos ir užgulęs jį, keliu spaudė krūtinę, tuo nukentėjusiam E. B. dėl galvos sužalojimo, kai pažeistas odos vientisumas, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to jis, 2021 m. lapkričio 10 d. apie 09.05 val. (duomenys neskelbtini), E. B. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,70 promilės), prieš tai sumušęs E. B. ir nežymiai sutrikdęs jo sveikatą, parvertęs ant lovos ir užgulęs nukentėjusįjį visu kūnu, rankose laikydamas peilį pridėjo jo geležtę prie kaklo kairės pusės ir šaukdamas: "kuriuo galu nori", grasino jį nužudyti, tuo sudarydamas nukentėjusiajam E. B. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje.
3. Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 5 d. jo sugyventinė K. L. išėjo su pinigais į parduotuvę nupirkti maisto su 20 eurų ir negrįžo namo. Ji dažnai geria ir valkatauja, tai jis jos ieškojo ir 2021 m. lapkričio 10 d. sužinojo, kad ji yra pas jo pažįstamą E. B.. Apie 9.00 val., jis nuėjo pas E. į namus (duomenys neskelbtini), ir rado K. begeriančią su E.. Durys buvo nerakintos, bet prieš užeinant jis pabeldė į langą ir kažkas iš vidaus sakė "užeik". Jis K. viduje gražiai prašė eiti namo ir sakė, kad atleis už jos neparėjimą namo. E. pasakė, kad jis jai neaiškintų jo namuose matyt apsidžiaugęs, kad ji liks su juo, tada jis pasisuko į jį sėdinčiam ant lovos stvėrė rankomis už kaklo ir spausdamas kaklą parvirto su juo ant lovos, kur užgulęs savo kūnu sulenktos kojos keliu spaudė jam krūtinę ir suėmęs už galvos trenkė apie du kartus ją į sieną. E. B. priešinosi ir rankomis jam sudavė kelis kartus į įvairias kūno vietas. Po to jis atsitraukė ir E. B. vėl atsisėdo iš gulimos pozicijos ir kažką jam pasakė. Tada jis vėl griebė rankomis už kaklo ir stipriai jį spausdamas nustūmė ant lovos ir išėjo iš namo. Eidamas pamatė, kad risdamasis su E. pametė savo kepurę ir grįžo prie jo, reikalaudamas grąžinti jo pamestą kepurę. E. B. jam vėl kažką sakė ir pasiėmęs kepurę nustūmė jį ant lovos, bei užgulęs jį, keliu spaudė krūtinę, bei čiupęs ant šalia lovos esančio staliuko peilį su stirnos rago rankena pagrasino juo pridėjęs geležtę prie kaklo kairės pusės šaukdamas: "kuriuo galu nori". Neketino rimtai jo sužaloti ar nužudyti, tik norėjo pagąsdinti ir įbauginti, kad neprasidėtu su jo sugyventine, kurią jis labai myli, bet toje situacijoje E. B. buvo išsigandęs ir galėjo tikrai manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas. Po įvykio peilį įsikišo į kišenę ir išeidamas užrakino namus su jo raktais, kurie buvo duryse, nes ketino kviesti policiją, kad E. B. jį sumušė. K. tik prasidėjus konfliktui pabėgo iš namų ir jo, tad ji įvykio nematė. Kai pamatė, kad pas E. atvažiavo policininkai, jis nuėjo prie jų ir jie jam pasakė, kad pats E. parašė ant jo pareiškimą, kad jis jį sumušė, nors iš tikro ir jis jį sumušė. Supranta, kad E. B. jį sumušė gindamasis, bet girtam atrodė kitaip. Policininkai iš jo paėmė peilį ir E. B. raktus, bei jį nuvežė į Raseinių ligoninę kur buvo apžiūrėtas medikų. Pas teismo medicinos ekspertus nevyko ir pretenzijų niekam nebeturi. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl taip aršiai ir pasielgė. Supranta, kad E. B. dėl galvos sužalojimo sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, bei grasino jį papjauti, bet buvo labai susinervinęs, kad jis bendrauja su jo sugyventine K.. Gailisi taip pasielgęs. Su . susitaikė ir ji dabar gyvena su juo. Bandys atsiprašyti ir E. B., pažada, kad daugiau su juo nebendraus, neskriaus ir nesilankys jo namuose. Supranta, kad stipriai išgąsdino E. B. jo paties namuose grasindamas peiliu jį sužaloti, bet tikrai gailisi taip pasielgęs ir pažada, kad tokie jo veiksmai nepasikartos. (b. l. 112-114)
4. Nukentėjusysis E. B. parodė, kad V. M. ateidamas 2021 m. lapkričio 10 d. apie 9 val. į jo namus neįsibrovė, o atėjo ieškoti savo sugyventinės K., kuri kartais gyvena su V. M., kartais su juo. Įėjęs į namo vidų V. M. kvietė savo sugyventinę K. L. eiti namo, nes pastaroji jau kelias paras negrįžo pas jį, bet ji su juo eiti atsisakė. Matydamas, kad moteris nenori eiti su juo pasakė, kad jis atstotų nuo jos ir eitų iš jo namų. Tada V. M. pasisuko į jį, ir jam sėdinčiam ant lovos pats stovėdamas stvėrė už kaklo, jį spaudė ir parvertė ant lovos, bei savo sulenktos kojos keliu spaudė jam krūtinę ties kaire puse ir suėmęs už galvos trenkė du kartus ją į sieną užgaudamas pakaušį. Gindamasis jis nuo tiesioginių V. M. neteisėtų veiksmų prieš jį, mosikavosi rankomis ir kojomis bandymas išsilaisvinti nuo jo, nes jis prieš jį smurtavo ir buvo užgulęs krūtinę. Rankomis ir kojomis gulėdamas ant nugaros ir būdamas prispaustas, gal jam kur ir pataikė, bet tai darė norėdamas apsiginti ir išsilaisvinti, nes kitos išeities neturėjo. Kokius sužalojimus jis V. M. padarė ir iš vis ar padarė, jis streso būsenoje gindamasis nežino. Po to vienu momentu jam pavyko kojomis V. M. nuo savęs nustumti. Tada V. M. atsistojo, o jis atsisėdo. Vėl V. M. griebė jam už kaklo ir stipriai jį spaudė nustūmė ant lovos ir išėjo. Jis gulėjo ant lovos ir po kelių minučių atėjo vėl V. M.. Jis šaukė kur jo kepurė, nes matyt grumtynių metu ją pametė. Tada jis sėdosi iš gulimos padėties ant lovos ir pamatė, kad V. M. turi dešinėje rankoje jo peilį su stirnos ragu, kuris prieš įvykį buvo tame pačiame kambaryje ant staliuko prie lovos kur jis sėdėjo ir prieš įvykį buvo pjaustęs maistą. V. M. vėl jį nustūmė ant lovos ir užgulęs jo kūną prispausdamas keliu krutinę ir turėdamas rankoje peilį pridėjo jo geležtę prie jo kaklo kairės pusės ir šaukė: "kuriuo galu nori" - jis suprato, kad nori V. M. jį sužaloti peiliu, bet dar erzino atsiklausdamas, kaip nori būti sužalotas ar rankena ar peilio geležte. Jis išsigando ir manė, kad jis jį nužudys ar stipriai tuo peiliu sužalos tuoj įgyvendindamas savo grasinimus, nes buvo labai agresyvus, todėl nieko nebesakė ir ramiai išsigandęs gulėjo nesipriešindamas. Tada V. M. atsitraukęs nuo jo susirado kepurę ir išėjo iš jo namų. Jis dėl tų jo grasinimų buvo labai išsigandęs, nes realiai jam grėsė toje situacijoje gyvybei pavojus, nes V. M. jam grasino peiliu. Kuria geležtės dalimi jis jam buvo grasinimo metu pridėjęs peilį prie kaklo jis iš streso nematė, tik juto šiek tiek peilio metalą. Jis atsigavęs dėl patirto šoko norėjo išeiti į lauką įkvėpti gryno oro ir išsikviesti pagalbą, bet pamatė, kad išėjimo duris užrakintos. Pamatė prie namo lango K. L. ir paprašė jį išlaisvinti atplėšiant duris. Ji taip ir padarė. Jis jai pasakė, kad V. M. jį sumušė ir, kad kvies policiją. Ji pasakė, kad kviestų. Atvykę policininkai iškvietė GMP, ir jį apžiūrėjo. Policininkai grąžino iš V. M. paimtus raktus, o peilį su stirnos ragu, kuriuo jam grasino V. M., paėmė tyrimui. Įvykio metu jis su K. buvo blaivūs. V. M. buvo neblaivus, nes juto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą ir jis buvo labai agresyvus jo atžvilgiu, nes greičiausiai pavydėjo, kad jo sugyventinė K. buvo pas jį namuose. Žino, kad teismo medicinos ekspertai nustatė V. M. nežymų kūno sužalojimą dėl galvos ir kairio riešo. Kaip tie sužalojimai buvo padaryti jis nežino. Galėjo juos padaryti ir jis gindamasis nuo jo neteisėto tiesioginio užpuolimo prieš jį. Jam ekspertai nustatė nežymų kūno sužalojimą dėl galvos sumušimo, stipriausias smūgis ir buvo, kai jo galvą V. M. trenkė į sieną. Šiuo metu skausmas praėjo, bet iškart po įvykio juto maždaug apie 7 balų skausmą iš 10 balų. Civilinio ieškinio nereikš. Prašo įstatymo tvarka nubausti V. M., kad jis daugiau taip nesielgtų ir nesilankytų jo namuose. (b. l. 88-90)
5. Liudytoja K. L. parodė, kad įtariamasis V. M. yra jos sugyventinis. Sutaria gerai. 2021 m. lapkričio 5 d. ji užgėrė ir išėjo iš jo namų pas draugus. Gėrė šen bei ten ir paskui atsidūrė pas pažįstamą E. B.. 2021 m. lapkričio 10 d. jai būnant pas E. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), apie 9.49 val., atėjo V. M. jos ieškoti. Durys buvo nerakintos. M. atėjo su draugu R., bet tik jiems įėjus į namą R. apsisukęs išėjo lauk, kai išgirdo, kad ji yra pas E. B.. V. M. prašė gražiai jos eiti namo ir sakė, kad atleis už jos neparėjimą namo, bet ji jo bijojo, kad jis jai neatleis ir nėjo namo. E. matydamas, kad ji neketina eiti su V. M. namo, pasakė V. M., kad jis jai neaiškins jo namuose, ir sėdėdamas ant lovos spyrė į koją V. M., o šis trenkė jam į krūtinę ir abu susiėmė už rūbų, ritosi ant lovos smūgiuodami vienas kitam rankomis ir kojomis. Kas ir kiek smūgių sudavė nežino, nes išsigandusi puolė lauk iš namo. Buvo išsigandusi ir per skubėjimą bėgdama lauk užsigavo galvos kairę pusę į durų staktą. Išbėgusi lauk stovėjo kieme už namo. Po muštynių V. M. išėjo lauk ir užrakino duris. Ji buvo pasislėpusi už namo. V. M. išėjo po muštynių kažkur ir ji tada E. B. pasakė, kad jis užrakintas. Jis paprašė jos jį išlaisvinti atplėšiant duris. Ji taip ir padarė. E. B. sakė, kad V. M. jį sumušė ir jis kvies policiją. Ji sakė kviesk, jei jautiesi nukentėjęs. Atvykę policininkai iškvietė GMP, nors E. B. nenorėjo, apžiūrėjo jį ir ją. Ji medikams nesakė, kad V. M. ją sužalojo. Sakė, kad susižalojo pati. Gal jie ką nors ne taip suprato. Įvykio metu ji buvo blaivi ir žino, kur užsigavo. Ji tikrai įvykio metu pati nukentėjo dėl savo neatsargumo atsitrenkdama bėgdama iš namo. Peilis su rankena iš stirnos rago buvo prie lovos ant staliuko esančio apie 1 metro atstumu E. B. namuose. Kas ir kokiu būdu bei prieš ką naudojo peilį ir kada jis buvo naudojamas, bei kieno paimtas nuo stalo - ji nežino, nes jau buvo išėjusi. Ji vyrus besimušančius ant lovos paliko, kai jie tik mušėsi ir jokio peilio bei grasinimų jie nenaudojo. Ritosi mušdamiesi ir tiek. V. M. buvo neblaivus ir greičiausiai buvo supykęs ant jos, kad ji negrįžo namo kelias paras ir ant E. B., kad jis ją priėmė žinodamas, kad yra V. M. sugyventinė. E. B. supyko ant V. M., kad tas atėjęs į jo namus aiškina jam ir kvietėsi ją eiti namo. E. B. norėjo, kad ji liktų pas jį gyventi. Nenori byloje būti pripažinta nukentėjusi, nes pati susižalojo, o ne nusikalstamos veikos metu nuo kažkieno neteisėtų veiksmų. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Jos kūno sužalojimo nereikia nustatinėti, nes ji pretenzijų niekam neturi ir žaizdelė užgijo, nes atsitrenkdama į staktą prasibrėžė odą ties kairiu smilkiniu, o dabar viskas užgijo. (b. l. 75-78)
6. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad E. B. nežymiai buvo sužalotas ir jam buvo grasinta 2021 m. lapkričio 10 d. apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), tai yra jo paties namuose. (b. l. 16-29)
7. VTMT Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G408/2021(10), kurioje nurodoma, kad E. B. dėl galvos sužalojimo, kai pažeistas odos vientisumas, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 72).
8. Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas peilis, kuris yra bendro 25,4 cm ilgio, rankena padaryta iš galimai stirnos rago. Geležtė 11,8 cm ilgio, balto metalo, ašmenys gana aštrūs, padengti balkšvu sausu apnašu, galandami iš abiejų pusių įstrižai priešingomis kryptimis. Smaigalys smailus, su defektu iš ašmenų pusės, galandamas iš abiejų pusių. Pentės plotis ties rankena 0,2 cm., ji palaipsniui siaurėja ir pereina į smaigalį. Jos kampai užapvalinti. Geležtės plotis, matuojant kas 1 cm nuo smaigalio, yra: 0,6-1,0-1,3-1,5-1,6-1,7-1,8-1,8-1,7-1,6-1,7 cm. Ant geležtės šonų skiriamas riebalingas turinys. Dėmių, panašių į kraują, nenustatyta. (b. l. 31-34).
9. Pagal BPC pranešimą buvo nustatyta, kad dėl įvykio skambino E. B., pranešė, kad jį sumušė V. M.. Įrašas trunka 1.28 min. (b. l. 40-42).
10. Peilis pakvitavimu grąžintas savininkui E. B.. (b. l. 35, 36)
11. Įrodyta, kad V. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis buitinio konflikto metu, nukentėjusiojo namuose, šiam sėdinčiam ant lovos stvėrė jį rankomis už kaklo, spaudė ir parvertė ant lovos, bei užgulęs savo kūnu sulenktos kojos keliu spaudė jam krūtinę ties kaire puse, suėmęs už galvos trenkė du kartus ją į sieną užgaudamas pakaušį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, po to atsitraukė ir tik nukentėjusiajam vėl atsisėdus, vėl griebė rankomis už kaklo ir stipriai jį spausdamas nustūmė ant lovos, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, reikalavo grąžinti savo pamestą kepurę, vėl nustūmė ant lovos ir užgulęs jį, keliu spaudė krūtinę, tuo nukentėjusiam dėl galvos sužalojimo, kai pažeistas odos vientisumas, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą; be to įrodyta, kad padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nes jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prieš tai sumušęs nukentėjusįjį ir nežymiai sutrikdęs jo sveikatą, parvertęs ant lovos ir užgulęs nukentėjusįjį visu kūnu, rankose laikydamas peilį pridėjo jo geležtę prie kaklo kairės pusės ir šaukdamas: "kuriuo galu nori", grasino jį nužudyti, tuo sudarydamas nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
12. Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)
13. Prokuroras siūlo V. M. už LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skirti 12 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; už LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skirti 8 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę skirti 12 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
14. Teismas, skirdamas V. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padaryti du nesunkūs nusikaltimai, į jo asmenybę, teistas šešis kartus (b. l. 118-121, 122-123), administracine tvarka baustas (b. l. 124), nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 127, 128), taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka (b. l. 130-132). Kaltinamasis panaudojo smurtą kito asmens atžvilgiu ir savo kaltais veiksmais jam padarė nežymų kūno sužalojimą, taip pat laikydamas peilį prie kaklo nukentėjusiajam grasino nužudyti, taip suteikdamas pakankamą pagrindą šiam manyti, kad grasinimai bus įvykdyti. V. M. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir už nusikaltimą numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje skirtina sankcijose numatyta bausmė – viešieji darbai. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma bausmė ir jos dydis yra proporcingi padarytoms nusikalstamoms veikoms ir tinkami. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 12 (dvylikos) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę skirti 12 (dvylikos) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir skirti galutinę bausmę 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Iki bausmės vykdymo pradžios V. M. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktinį įrodymą, peilį (1 vnt.) pagal pakvitavimą grąžintą E. B., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti E. B..
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.