Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2016 m. kovo 22 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Z. B. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas viešo paskelbimo specialiame internetiniame teismų tinklapyje būdu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymo priteisti iš atsakovo 202,37 Eur piniginės socialinės paramos permoką pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovas Z. B. 2014 m. vasario 24 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių (minėta, toliau – ir Socialinės paramos skyrius), prašydamas jam paskirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio. Prašyme nurodė, kad su darbo santykiais susijusių pajamų neturi, nedirba, išmokų ir pašalpų negauna. Prašymu-paraiška atsakovas įsipareigojo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant piniginę socialinę paramą. Socialinės paramos skyrius vedėjo 2014 m. vasario 24 d. sprendimu atsakovui nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. buvo paskirta socialinė pašalpa, ją išmokant kas mėnesį po 101,37 Eur (350 Lt). Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. SP1-2333 buvo nustatyta, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. permokėta 700,00 Lt (202,74 Eur) socialinės pašalpos suma. Minėto įsakymo 2 punktu nurodyta atsakovui grąžinti permokėtą socialinės pašalpos sumą iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas Socialinės paramos skyriui 2014 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog permoką sutinka grąžinti.

Atsakovas socialinės paramos permokos negrąžino, todėl Socialinės paramos skyriaus 2014 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-4178 buvo informuotas apie nustatytą permokėtą 202,74 Eur (700 Lt) socialinės pašalpos sumą, nes atsakovas nepranešė apie jam paskirtą nedarbo draudimo išmoką. Socialinės paramos skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-411, 2015 m. spalio 20 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-8365 atsakovas pakartotinai buvo informuojamas dėl negrąžintos permokėtos 202,74 Eur socialinės pašalpos sumos bei pakartotinai jam buvo siūloma grąžinti permokėtą socialinės pašalpos sumą, tačiau atsakovas iki šiol permokėtos socialinės pašalpos sumos negrąžino.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2003 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. IX-1675, redakcija galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., t. y. permokos nustatymo metu) (toliau – ir Įstatymas) nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą, kurios gavimo sąlygos įtvirtintos Įstatymo 8 straipsnyje, bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y.: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio Įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kt.), paskirta socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.

Įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos – viena iš jų, per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 25 straipsnio 3 punktas). Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numato, jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Iš Sodros duomenų bazėje esančių duomenų matyti, kad atsakovui nuo 2014 m. vasario 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 27 d. buvo mokama nedarbo draudimo išmoka. Duomenų, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pranešė apie savo materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias naujas aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, nėra. Pažymėtina, jog pareiškėjui nustačius socialinės pašalpos permoką, atsakovas Socialinės paramos skyriui 2014 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog permoką grąžins, tačiau jos negrąžino.

Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad būtent atsakovo nedarbo draudimo išmoka lėmė tai, kad socialinės paramos gavimo metu pasikeitė atsakovo pajamos, dėl to atsakovas turėjo pareigą apie tai pranešti pareiškėjui, kuris būtų įvertinęs, ar atsakovas atitinka įstatymo reikalavimus socialinei paramai gauti. Atsakovui per mėnesį nepranešus paramos teikimo laikotarpiu apie materialinės padėties pasikeitimą (nedarbo draudimo išmoką), turėjusiai įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, atsakovas turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis (Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstai Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. SP1-2333 atsakovui buvo nurodyta grąžinti permokėtą 700,00 Lt (202,37 Eur) socialinės pašalpos sumą iki 2014 m. rugsėjo 1 d. Minėtame įsakyme aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktai, kuriais remiantis jis buvo priimtas, taip pat nurodyta įsakymo apskundimo tvarka. Minėtas įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 202,37 Eur socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovo neteisėto neveikimo – Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtintos pareigos informuoti apie pasikeitusią materialinę padėtį nevykdymo bei konstatavus, jog atsakovas iki šiol nėra grąžinęs permokėtos pašalpos dalies, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo priteistina 202,37 Eur piniginės socialinės pašalpos permoka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 202,37 Eur (du šimtus du eurus ir 37 centus) piniginės socialinės pašalpos permoką.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.