Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2019 m. gegužės 13 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 161 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, laisvės apribojimo 1 metams 3 mėnesiams bausme su įpareigojimais, bausmės neatlikęs, nuosprendis įsiteisėjęs;

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L., 2019 m. vasario 15 d. apie 8.30 val., buto, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu, dešinėje rankoje laikydamas peilį, pridėjo prie nukentėjusiosios L. P. kaklo ir grasino ją nužudyti, realizuodamas šį siekį, išreikštą žodžiais "papjausiu tave“, po to, paėmęs nuo palangės tuščią stiklinį butelį, juo vieną kartą sudavė jai per galvą, bei grasino ją papjauti, išreikšdamas tai žodžiais „vis tiek tave papjausiu“, taip smurtaudamas padarė L. P. dešinio momens sumušimą, pasireiškus poodine kraujosruva ir audinių patinimu, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vasario 15 d., ryte, galėjo būti kaip nurodyta kaltinime apie 8.30 val. buvo pas L. P. namuose. Tarp jų kilo konfliktas, davė nukentėjusiajai su buteliu per galvą, butelis sudužo ir grasino. Negali konkrečiai pasakyti kaip grasino, nes viskas buvo „užvirę“. Po įvykio nukentėjusioji išbėgo į laiptinę, kėlė kaimynus, o jis apsirengė, užsidėjo batus ir išėjo. Tiksliai negali pasakyti ar peilį buvo paėmęs, nes tuoj nukentėjusioji bėgo į laiptinę. Buvo kaip nurodyta įtariamojo apklausos protokole: „Ginčo metu susinervinęs paėmė peilį, kuris kur buvo padėtas tiksliai neatsimena ir nurodyti negali. Pamena, kad dešinėje rankoje laikydamas peilį ir sėdėdamas šalia L., peilį ašmenys prikišo prie kaklo jai ir pagrasino, kad papjaus, bet kaip tiksliai išsakė grasinimą nurodyti negali. Jis jai žodžiu pagrasino, norėdamas, kad ji jo išsigąstų ir bijotų“, atkartoti tiksliai negali. Supranta, kad sudavus buteliu nukentėjusiajai skaudėjo ir ji buvo sužalota. Neatsimena kur padėjo peilį. Nukentėjusiosios atsiprašė, susitaikė. Gailisi dėl padaryto sužalojimo, dėl išsakytų grasinimų. Buvo sugyventiniais du metus ir turi bendrą dukrą Modestą, šiuo metu kartu negyvena. Turi problemų dėl alkoholio ir sutinka gydytis. Niekur nedirba, nes niekas nenori priimti tokio amžiaus.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. vasario 15 d. apie 8.30 val., (duomenys neskelbtini)., esančio buto virtuvėje, V. L., laikydamas rankoje peilį įrėmė savo buvusiai sugyventinei L. P. į kaklą, taip grasindamas ją nužudyti, dėl to, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas, be to, iškart griebė ant palangės stovintį tuščią stiklinį butelį nuo degtinės ir juo trenkė savo sugyventinei L. P. per galvą ir taip ją nežymiai sužalojo ir iš buvusios sugyventinės namų pasišalino. L. P. medikų pagalbos neprireikė, jai nustatytas 1,89 promilių girtumas. V. L. ieškomas. (1 tomas, b. l. 1-2).

2019-02-15 Kauno AVPK Kėdainių rajono PK RS vyresniosios tyrėjos J. V. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2019-02-15 apie 8.30 val., (duomenys neskelbtini)., esančio buto virtuvėje, V. L., laikydamas rankoje peilį įrėmė savo buvusiai sugyventinei L. P. į kaklą, taip grasindamas ją nužudyti, dėl to, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas, be to, iškart griebė ant palangės stovintį tuščią stiklinį butelį nuo degtinės ir juo trenkė savo sugyventinei L. P. per galvą ir taip ją nežymiai sužalojo ir iš buvusios sugyventinės namų pasišalino. L. P. medikų pagalbos neprireikė, jai nustatytas 1,89 promilių girtumas. Tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, iš įvykio vietos išimtas peilis kuriuo buvo grasinta L. P. (1 tomas, b. l. 12-13).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-02-18 gautas L. P. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2019-02-15 apie 8.30 val., į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini)., atėjo buvęs sugyventinis V. L., kuris būdamas blaivas, virtuvėje, pradėjo kalbėti, kad ji nerašytų ieškinio dėl dukros M. P. sužalojimo, nes byla yra perduota jau į teismą, kurioje jis yra kaltinamasis, nes jis smurtavo prieš savo dukrą M.. Jai atsakius, kad nukentėjo dukra M., tai tikrai bus pateiktas ieškinys dėl M. sužalojimo. V. L. pradėjo jai grasinti, tai yra nuo stalo paėmė virtuvinį peilį ir laikydamas dešinėje rankoje, priėjęs prie jos sėdinčios, ir peilio ašmenis prikišo jai prie kaklo, sakydamas: "papjausiu aš tave", bet jos nesužalojo, tik grasino, ji jo grasinimų išsigando, jie buvo realūs, jis buvo agresyvus, atitraukęs peilį nuo kaklo, nuo palangės paėmė stiklinį nuo degtinės tuščią butelį ir juo trenkė vieną kartą jai per galvą, pataikydamas į pakaušį. Butelis sudužo. Po suduoto smūgio jis vėl prikišo jai peilio ašmenys prie kaklo ir grasindamas pasakė " vis tiek tave papjausiu". Po to V. L. atsitraukė nuo jos, peilį plovė kriauklėje ir padėjo ant stalo, ir tuo metu ji pabėgo pagalbos. Jos buvusio sugyventinio V. L. grasinimas ją nužudyti, papjauti buvo realūs, jo bijojo, bei jis sudavė smūgį į galvą, dėl ko juto fizinį skausmą, buvo padarytas sužalojimas. Dėl sužalojimų į medikus nesikreipė. Įvykio metu buvo neblaivi. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir V. L. nubausti įstatymų nustatyta tvarka, dėl grasinimo ją nužudyti ir jos sveikatos sutrikdymo (1 tomas, b. l. 16-19).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad kreipėsi L. P.. Nurodyta, kad jai nustatyta kraujuojanti žaizda, nubrozdinimas. Akivaizdžiai neblaivi. Smurtu įtariamas asmuo - V. L., kuris nesulaikytas. Nurodyta, kad L. P. ir V. L. buvę sugyventiniai. L. P. parodė, kad pas ją atėjo buvęs sugyventinis V. L., kuris buvo susinervinęs dėl iškeltos jam bylos, prašė, kad ją nutrauktų, todėl prikišo peilį prie kaklo ir grasino, kad užmuš. Padėjęs peilį, pagriebė stiklinį butelį nuo palangės ir trenkė juo jai per galvą. Butelis sudužo. L. P. sukėlė fizinį skausmą. Nurodyta, kad namuose netvarkinga, matosi girtavimo pėdsakai, išmėtyti daiktai. Buvo jau gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. V. L. nerastas. Padarytos nuotraukos, vaizdo įrašas (1 tomas, b. l. 29-32).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas ir 10 vnt. fotonuotraukų, darytų 2019-02-15 įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matoma moteris. Moters veidas sužalotas, kairėje pusėje po akimi matoma mėlynos, gelsvos bei violetinės spalvos mėlynė, dešinėje pusėje veido - visa puse veido sužalota mėlyno, gelsvos, bei violetinės spalvos mėlynėmis. Tai L. P.. Vaizdo įraše girdisi pareigūno balsas. Pokalbis vyksta virtuvėje. Moteris nurodė, kad konfliktas įvyko tarp jos ir V. L., kad pastarojo nepasodintų į kalėjimą dėl judviejų dukters sužalojimo. Nurodė, kad V. L. pagriebęs peilį, prikišo jai prie kaklo, o paskui vieną kartą buteliu jai sudavė per galvą. Nuotraukos yra įvykio vietos, kurios pridėtos prie įvykio vietos apžiūros protokolo ir 3 vnt. nuotraukų atspausdintos prie apžiūros protokolo, kur yra nufotografuoti sužalojimai, kurie matyti ant L. P. nugaros, bei peilis ant stalo (1 tomas, b. l. 33-40).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Virtuvėje ant stalo įvairūs daiktai ir maisto produktai. Ant žemės mėtosi skaidraus butelio stiklai. Ant stalo padėtas buitinis peilis medine rankena, nufotografuota, paimtas peilis, kuriuo V. L. grasino L. P.. Virtuvėje nufotografuota stiklinio butelio šukės. ( 1 tomas, b. l. 41-48).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas peilis, kuris paimtas įvykio vietoje 2019-02-15. Peilio ilgis 25,5 cm, aštriosios dalies ilgis 14,7 cm. Rankena medinė, tamsiai rudos spalvos, su dviem metalinėmis kniedėmis. Pavadinimas „Stainless steel“. Ant geležtės matomos galandimo žymės. Vienoje geležtės pusėje matomos rusvos dėmės, į ilgį 1,5 cm, į plotį 1 cm, dėmės skersmuo 0,01 cm. Nuo 0,01 cm dėmės tęsiasi apie 8 cm rusvos spalvos dėmė. Kitoje peilio geležtės pusėje nuo smaigalio 4 cm prie ašmenų matoma reljefinė apie 0,05 cm rusva dėmė. Nuo smaigalio apie 2,5 cm prie pentės matomas rusvos dėmės išplatėjimas link ašmenų. Rusva dėmė tęsiasi apie 6 cm. Nuo smaigalio 8,4 cm prie penties matoma žalios spalvos reljefinė dėmė, kurios skersmuo apie 1 cm. Peilis nenaujas. Jis nufotografuotas ir perduotas saugojimui į Kauno AVPK daiktinių įrodymų saugojimo patalpas (b. l. 49- 55, 56-58)

2019-02-15 9.10 val. L. P. blaivumo testo rezultatas - 1,87 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 60-62).

Nukentėjusiosios L. P. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad su V. L. nėra sugyventiniai, jokio bendro ūkio neveda. 2019 metų vasario 14 d., vakare, būdama viena namuose, ji norėdama nusiraminti, nes nemiegojo visą naktį viena gėrė degtinę. Ryte, 2019-02-15 apie 08.30 val., jai paskambino į duris. Ji nuėjo pažiūrėti, kas atėjo ir pro durų akutę pamatė, kad atėjo buvęs sugyventinis V. L.. Ji nieko blogo neįtardama jį įsileido į butą. V. L. buvo blaivus. Jie nuėjo į virtuvę. Ji atsisėdo prie lango. Ant palangės stovėjo tuščias degtinės butelis. Tarp jų kilo konfliktas dėl civilinio ieškinio kitoje byloje. Ji nesutiko neteikti civilinio ieškinio L.. Tada jis paėmė nuo stalo buvusį peilį, kurį prikišo peilio ašmenimis jai prie kaklo ir grasino ją papjauti, sakydamas: " papjausiu aš tave", bet jos nesužalojo, skausmo jokio nesukėlė, bet peilio ašmenys jis buvo prispaudęs jai prie kaklo dešinėje pusėje, jokių sužalojimų ar fizinio skausmo nesukeldamas. Viskas vyko staiga ir po išsakytų grasinimų ją papjauti, jis staiga peilį atitraukė nuo kaklo ir, padėjęs jį ant stalo, pagriebė nuo palangės tuščią stiklinį degtinės butelį ir vieną kartą juo sudavė jai per galvą, pataikydamas į viršugalvį. Jai skaudėjo, po smūgio ranka susiėmė už galvos, kraujas nebėgo, iškarto atsirado guzas. Butelis sudužo. Tada L. vėl paėmė peilį nuo stalo ir vėl jai prikišo prie kaklo grasindamas ją papjauti, sakydamas savo grasinimus: " vis tiek tave papjausiu". Jis antrą kartą grasindamas peiliu papjauti vėl buvo prikišęs peilio ašmenis prie dešinės kaklo pusės, bet nesužalojo, jokio fizinio skausmo nejuto. L. pagrasinęs, kad vis tiek ją papjaus pasitraukė, peilį nuplovė kriauklėje ir padėjo atgal ant stalo. Tuo metu, kai jis plovė peilį ir dėjo ant stalo, ji atsistojo ir pabėgo pas kaimynę. Kaimynės duomenų nežinau. Ji buvo labai išsigandusi, V. L. grasinimas ją papjauti buvo realus, jis išsakydamas grasinimus buvo prikišęs peilį prie kaklo du kartus, bei jis sudavė smūgį buteliu per galvą. Jo išsakytas grasinimas tikrai buvo realus, nes jis tikrai galėjo savo grasinimus įvykdyti, nes jis ir dukrą M. yra sužalojęs peiliu. V. L. išėjo. Ji grįžo į butą, užsirakino. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Ji pareigūnams pateikė peilį, kuriuo grasino V. L., bei pareigūnai apžiūrėjo butą, nufotografavo sudaužyto butelio šukes. Jai yra išaiškintos teisės dėl ieškinio pateikimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos (1 tomas, b. l. 65-68, 69-70).

2019-02-18 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 458/2019 (02) užfiksuota, kad L. P. konstatuotas dešinio momens sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir audinių patinimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019-02-15. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 tomas, b. l. 82).

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtus nusikaltimus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Kaltinamasis neneigė, jog vartojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, padarė jai sužalojimus. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliai nukentėjusiosios parodymais, faktą jog buvo padaryti sužalojimai patvirtina specialisto išvada. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį. Jis kaltas ir baustinas.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant, grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Kaltinamasis prisipažino, kad, įniršęs, naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ir tuo pačiu metu jai grasino. Pripažino, jog Lina turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Remdamasis šiomis įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veikoje yra jam inkriminuoto grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytos iš idealios sutapties.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį - padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, viena iš jų žmogaus sveikatai, nusikaltimai baigti, nesunkūs, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas dėl nepateisinamų priežasčių, smurtauta prieš fiziškai silpnesnį asmenį, prieš moterį. Kaltinamasis teistas, bausmės neatlikęs, administracine tvarka baustas, nedirba, (1 tomas, b. l. 114-116, 117-122, 126-129), VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruotas, nuo 2001-01-10 yra Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje (1 tomas, b. l. 1125). Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmes mažesnes už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Kaltinamajam tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę keisti gyvenimo būdą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažįsta turintis priklausomybę nuo alkoholio, nurodė, kad sutiktų gydytis šią priklausomybės ligą, pagrįstai manytina, jog šios priklausomybės ligos gydymas kartu su kitais įpareigojimais, turės didesnį efektą siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu; gydytis nuo alkoholizmo, bei atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis). Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis šias nusikalstamas veikas padarė iki Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio priėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme prie griežtesnės pridedant švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė, pretenzijų kaltinamajam neturi).

Civilinio ieškinio –nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - įvykio vietos vaizdo ir garso įrašas, paliktinas saugoti byloje (1 tomas, b. l. 40). Peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo padarymo įrankį konfiskuoti ir sunaikinti (1 tomas, b. l. 57, 58).

Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti. (1 tomas, b. l. 106-107)

Vadovaujantis BPK 103 straipsniu ir 105 straipsniu iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos – 3,58 Eur pašto išlaidų, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nubausti jį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį nubausti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti V. L. laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. L.: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme prie griežtesnės bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. L.:

- per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nuo 22.00 val. iki 6.00 ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

- per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus).

Vadovaujantis BK 72² straipsniu V. L. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos vaizdo ir garso įrašas, paliktinas saugoti byloje. Peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo padarymo įrankį konfiskuoti ir sunaikinti.

Priteisti iš V. L. proceso išlaidų, –3,58 Eur (trys eurus 58 centus), valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.