Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Indrei Karpienei ir Laurai Kiškiūnaitei,

kaltinamųjų įstatyminėms atstovės V. K. ir B. V.;

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos 8 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas trimis nuosprendžiais, kas sudaro vieną teistumą:

1. 2018 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu BK 178 str. 2 d. – 9 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant nuo 21 vai. iki 7 val. būti namuose, tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu;

2. 2018 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 str. 2 d. – 1 metams laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 vai. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu, ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų;

3. 2018 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., BK 63 str. 4 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 str. 3 d. subendrinta su 2018 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi (kuria subendrintos 2018-04-09 ir 2018-04-19 nuosprendžiais paskirtos bausmės) ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir elgesio apribojimas 1 metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir

V. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., 8 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 9 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. ir V. V. būdami nepilnamečiais, veikdami bendrininkų grupėje, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, panaudodami fizinį smurtą ir grasinimus, vertė nepilnametį Š. K. savo naudai perduoti turtą, o būtent 2017-09-26 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), prie pėsčiųjų tilto, V. V. du kartus sudavus kumščiu nukentėjusiajam Š. K. į šonus, padarant poodines kraujosruvas dešinėje krūtinės pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bendrais veiksmais, t. y. V. V. reikalaujant iš nukentėjusiojo Š. K. pinigų, D. K. pareikalavo atidaryti kuprinę, o ją apžiūrėjus ir vertingų daiktų neradus, V. V. stovint šalia, D. K. grasindamas nukentėjusįjį sumušti ir numesti nuo tilto, pareikalavo kitą dieną atnešti į mokyklą du pakelius cigarečių bei perduoti jas per kitą asmenį D. K., o nukentėjusiajam nesutikus su jo reikalavimu, spyrė Š. K. vieną kartą į dešinę koją, po ko Š. K. su reikalavimu sutiko. Šiais bendrais veiksmais D. K. ir V. V. prievartavo iš nepilnamečio nukentėjusiojo Š. K. turtą.

Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti D. K. parodymai duoti apklausiant jį įtariamuoju (1 t. 144, 148 b. l.). Jis nurodė, kad gal rugsėjo mėnesį, jis išėjo į kiemą, važinėjosi dviračiu. Prie laiptinės stovėjo V. V., D., kurio pavardės nežino. Jie kalbėjosi. Tada D. su V. pradėjo bėgti prie šiek tiek toliau, miškelyje prie tilto buvusių Š. ir dviejų jo draugų. Š. jis pažįsta, mokėsi toje pačioje mokykloje. Nesuprato, ko jie bėga, bet važiavo iš paskos dviračiu. Privažiavus, girdėjo, kad D. kažką aiškino Š. dėl pamokos. Suprato, kad jie susipyko mokykloje. Tie du Š. klasiokai suposi ant sūpynių, o D. su Š. aiškinosi. Matė, kad Š. paskui apsiverkė, dėl ko nežino. Girdėjo, kad pats Š. pasakė, kad namuose turi bloką „Zebro“ cigarečių, tai D. liepė jam atnešti porą į mokyklą. Jis nelabai klausė jų viso pokalbio, nes važinėjosi dviračiu. Tik gale matė, kad Š. nuėjęs prie tilto verkė. Jie pradėjo kalbėti miškelyje prie sūpynių ir taip kalbėdami nuėjo link tilto. Jis visą laiką važinėjo dviračiu, tai visko nematė. Ant tilto Š. klasiokų jau nebuvo. Matė, kad Š. ranka trenkė D. (P.) arba V. kažkur į šoną. Tiksliai nepamena, kuris. Suprato, kad jie pykstasi dėl mokyklos. Jis irgi privažiavęs vieną kartą iš nugaros įspyrė Š. į „subinę“. Kodėl spyrė, nežino, šiaip sau. Apie cigaretes D. su Š. kalbėjo miškelyje. Prie tilto jie ten trise irgi ginčijosi, kaip suprato, dėl mokyklos. D. K. būdamas prie tilto pasakė D. (P.), kad kai Š. jam atneš cigarečių, tai duotų ir jam vieną pakelį. Pats nieko iš Š. nereikalavo, cigarečių prašė ne pas jį, o pas D.. Jie nesitarė jokio turto prievartauti ir jis nieko iš Š. nereikalavo. Kaltę pripažįsta dėl to, jog spyrė Š..

Išklausęs savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, D. K. nurodė, jog jie yra teisingi, paaiškino, jog girdėjo kaip D. (P.) prašė Š. cigarečių, o jis (D. K.) cigarečių prašė D. P., iš kur jis jų būtų gavęs, jam buvo nesvarbu, be to girdėjo, kaip jis (P.) cigarečių prašė Š.. Nematė, kad Š. kas nors būtų sudavęs, todėl taip ir sakė, kad sudavė gal V., gal D., bet kas trenkė nematė. Jeigu būtų matęs kas trenkė, taip ir pasakytų.

V. V.

nurodė, jog parodymus duoti atsisako.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaitytas ikiteisminio tyrimo metu atliktos įtariamojo apklausos protokolas.

Išklausęs šiuos perskaitytus parodymus, V. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tuo metu pasakojo teisybę, išskyrus tai, jog sakė, kad nukentėjusiajam nesudavė. Iš tikrųjų jis sudavė vieną kartą į kairį šoną. Patikslino, jog kuomet D. K. paklausė Š. K., ar turi cigarečių, jis pasakė, kad turi vieną bloką ir galės atnešti, kodėl jis nusprendė atnešti tas cigaretes – nežino. Gailisi, kad nukentėjusiajam vieną kartą sudavė į šoną, tačiau negali nurodyti priežasčių, kodėl taip pasielgė. Negali paaiškinti ir to, kodėl nukentėjusysis Š. K. įvykio aplinkybes aiškina kitaip.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji kaltę pripažino dalinai, tačiau jiems inkriminuota veika įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Liudytojas D. P. nurodė, jog pažįsta D. K., pravarde „Š.“ ir V. V., kuris pravardės neturi. Taip pat pažįsta Š. K.. Pasibaigus pamokoms jis ėjo kartu su Š. K. ir A. V. prie Nemuno, nes A. V. norėjo sukurti kažkokį video. Sustojus prie laiptų pamatė, kad prie jų ateina V., du D., Justas ir Marius. Jie D. P. ir A. V. pasakė eiti ir palikti vieną Š. K.. Jie nuėjo. Dar prieš nueinant matė, kaip V. kumščiu vieną kartą trenkė Š. K. į šonkaulius. Neatsimena, apie ką jie kalbėjosi ir dėl ko trenkė. Paėjęs truputį toliau dar matė, kaip buvo kraustoma Š. K. kuprinė. Neatsimena tiksliai kas kraustė, bet kraustė ir Š. K. rūbus aptikrino tas pats žmogus. „Š.“ Š. K. paklausė aš jis turi cigarečių, atsakius, kad neturi Š. K. jie nepatikėjo ir dėl to jį aptikrino. Atrodė, kad nelabai gražiai jie klausia dėl tų cigarečių, o jam ir A. V. išeiti liepė nedraugišku tonu, tai buvo labiau reikalavimas nei pasiūlymas. Konkrečiai Š. K. paprašė duoti cigarečių, bet kiek neatsimena. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu nesakė, jog matė kaip buvo kraustoma Š. K. kuprinė – nežino. Apie šį įvykį nekalbėjo nei su Š. K., nei su kitais draugais.

Liudytojas A. V. nurodė, jog šiek tiek pažįsta V. V., D. K. yra matęs. D. pravardė „Š.“. Su Š. K. buvo klasiokai. 2017 metų pavasarį jis, klasiokas D. ir Š. ėjo į Panemunės šilą, pro vadinamąjį ,,baraką“. Praėjo pro D. P.. Po to pamatė dviračiu atvažiuojantį ,,Š.“, jis nulipo nuo dviračio ir paprašė jį palaikyti. Po kiek laiko atbėgo V.. Jie pasivedė Š. už kokių 3 metrų, V. pradėjo jį įžeidinėti, Š. – taip pat. Tada V. trenkė Š. lyg tai į pilvą. Po to jį su D. nuvarė, sakydami „eikit“ ir jie nuėjo atgal iki mokyklos. Vėliau sutiko Š., jis buvo piktas, be nuotaikos, jiems besiartinant, parodė ranka prie jo neiti. V. Š. kumščiu sudavė ties juosmeniu, ką jam sakė prieš suduodamas – neatsimena. Mano, kad V. jam trenkė, nes Š. jį kažkaip įžeidė, kaip jį įžeidė – neprisimena. Ką kiti vaikinai sakė – nepamena. Atrodo, kad kažko Š. prašė ar reikalavo, tačiau ko – neprisimena. Po įvykio nei D. K., nei V. V. nematė, nebendravo. Geriau viską prisiminė ir teisingiau nurodė apklausiamas policijoje, nes viskas buvo įvykę neseniai.

Išklausęs perskaitytus parodymus, A. V. nurodė, jog šie parodymai teisingi, prisiminė, kad po įvykio buvo susitikęs V., kuris prašė duoti kažkokius neteisingus parodymus. Ką konkrečiai turėtų sakyti ar nesakyti – jis nesakė. Nežino, iš kur jie ištraukė, kad Š. turėjo cigarečių. Kad kraustė kuprinę, sužinojo iš Š.. Asmenys, kurie galėjo matyti kaip V. trenkė Š. į pilvą yra D. P. ir D. P. bei J. su M. Tai turėjo matyti ir ,,Š.“, nes jis stovėjo už V..

Liudytojas D. P. nurodė, jog Š. K. pažįsta, kaip buvusį klasioką, jų santykiai geri. Pažįsta ir V. V., D. K. bei J. ir M. – gyvena viename kieme, santykiai su jais geri. Negali pasakyti, kas nutiko 2017 m. rugsėjo 26 d., tai buvo seniai, jam tada buvo 13 metų, buvo septintokas. Nurodė, jog anksčiau davė parodymus apie šį įvykį, tačiau ką tada sakė – nieko neprisimena. Kai apklausinėjo gal ir sakė tiesą. Negali pasakyti, ar sakė tiesę, nes iš viso neprisimena, ką sakė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 37 b. l.). Jis nurodė, kad mokykloje Š. K. iš jo tyčiojosi, sakydamas, kad jis rašys iki vakaro (buvo nespėjęs kažko parašyti per pamoką). Eidamas namo sutiko V. V., jis buvo su J. D. ir jo broliu M. D.. Paskui prisidėjo D. K., kuris važinėjosi dviračiu. D. P. pasiūlė jiems eiti iki Š., kadangi norėjo asmeniškai išsiaiškinti, kodėl jis prasivardžiuoja. Jo mušti nenorėjo. D. P. ėjo kartu su V., J. ir M., D. kažkur važinėjosi dviračiu. Š. klausė, kodėl jis tyčiojasi, Š. pradėjo rėkti, kad nesityčioja. Tada D. K. pasakė Š. draugams (A. ir D.) eiti namo. V. irgi Š. pradėjo užgaulioti, vadino keiksmažodžiais ir vieną kartą kumščiu trenkė jam į pilvą. D. sakė D. P. Š. sumušti, bet jis nemušė. Tada D. Š. pradėjo dviračiu užstatinėti, kad jis neitų, stovėtų. D. K. pasakė, kad Š. D. P. paduotų cigaretes, sakė atnešti du pakelius. Š. pasakė, kad yra pasislėpęs visą bloką ir atneš. D. K. pasakė, jog jam, t. y. D. P. rytoj neštų du pakelius cigarečių, kuriuos P. perduos K.. Dar prieš tai V. pradėjo Š. atseginėti kuprinę. D. K. gąsdino Š., sakydamas, kad pamatys, kas jam bus, jeigu neatneš cigarečių, sakė, jog sumuš, vartojo keiksmažodžius. Tada D. P. nuo jų nuėjo. K. V. sudavė Š., D. P. stovėjo netoliese ir matė, kaip nuo smūgio Š. užsiėmė pilvą, pavadino V. debilu.

Apklausius liudytojų įstatyminį D. P. atstovą Irmantą P., pastarasis nurodė, kad sūnaus apklausoje dalyvavo. Ji vyko įprastai – atėjo pas tyrėją, tyrėja vaiką apklausė, vaikas atsakinėjo į klausimus. Neatsimena, ar sūnus perskaitė ir pasirašė pro protokolu. Pats protokolo neskaitė. Ką sūnus pasakojo apie įvykį – nekreipė dėmesio. Tikriausiai, kad tyrėja užrašė tai, ką sakė sūnus.

M. D. nurodė, kad Š. K. yra jo draugas, brolio buvęs klasiokas. Prisimena, kad jis su broliu buvo kieme ir sutiko V. V., D. P. ir dar vieną D., pavardės nežino. Tas kitas D. pamatė Š. ir A. D. nieko nedarė, tik kai jie užėjo už mokyklos, jis su dviračiu važiavo paskui. Kai Š. buvo jau buvo netoli tilto, visi nuėjo prie jo. Tas kitas D. paklausė Š., ar turi cigarečių. Š. atsakė, kad neturi. Tada išpurtė visą kuprinę ir visas kišenes, rado telefoną ir elektroninį bilietą, bet nepasiėmė. Paskui tas pats D., pasakė, kad Š. rytoj paduotų D. P. du blokus NZ cigarečių. Sakė jei neatneš, sudaužys arba numes nuo tilto. Paskui D. (ne P.), kol atėjo prie panoramos, visą laiką Š. gąsdino, sakė numes nuo tilto ir vadino nešvankiais žodžiais. Atrodo, kad visą laiką sakė, kad nuplos. Niekas nesimušė, tik Š. tas kitas D. buvo uždėjęs dviratį, kad nepraeitų, o V. ir D. P. stovėjo iš šonų, nematė, kad kas muštųsi (1 t., 41 b. l.).

J. D. nurodė, kad Š. K. – jo buvęs klasiokas. Jis su dviem klasiokais A. ir D. ėjo ant tilto. D., pravarde „Š.“, pamatė Š., D. P. ,,prisikabino“ prie Š., kad per pamoką mėtė popierius į kuprinę, sakė Š., ko jis mėtė popierius ir vaidina kietą. „Š.“ D. ir A. liepė eiti namo, jie nuėjo, o ,,Š.“ pradėjo reketuoti Š. cigarečių, Š. pasakius, kad cigarečių neturi, ,,Š.“ patikrino jo kuprinę, nieko neradęs, pradėjo gąsdinti, liepė atnešti kitą dieną. Š. sakė, kad turi visą bloką cigarečių ENZ, juodą. „Š.“ sakė atnešti nors porą pakelių, jeigu ne, numes nuo tilto. Po to „Š.“ spyrė Š. per kojas, o V. pribėgo ir kumščiu (rodo krumplius) trenkė Š. į galvą (rodo pakaušį). „Š.“ spyrė tris kartus Š.: vieną kartą į kojas, po to du kartus kažkur į dešinę ranką. D. P. irgi spyrė į kuprinę, o V. liepė atsisukti Š. ir su ranka trenkė į šonkaulius. „Š.“ dar pasakė, kad jei neatneš pakelio, suspardys. Liepė pakelį paduoti D. P. (1 t., 43 b. 1.).

Kaltinamojo D. K. atstovė pagal įstatymą V. K. nurodė, jog apie įvykį sužinojo iš tyrėjos. Žino, kad šis konfliktas prasidėjo dėl D. (P.). Sūnui pareigūnams liepė sakyti taip, kaip buvo ir neprisiimti svetimos kaltės. D. K. yra ,,sunkus“ vaikas, ji vaikus augina viena, su ja gyvena keturi vaikai – vienas 18 metų, D. bei 10 ir 8 metų sūnūs. Vyriausioji dukra ištekėjusi ir gyvena atskirai. Kai kalba su sūnumi, atrodo, kad viską supranta, su juo bendrauja ir auklėtoja, ir broliai, aiškina, kas yra gerai, kas blogai, bet vis tiek daro tą patį. Kiek išgali, tiek jam duoda pinigų – jis nėra prasčiau už kitus apsirengęs ar mažiau pavalgęs. Mano, kad jis pasirenka ne tuos draugus. Su D. tėvu jokių ryšių nepalaiko, jis išvykęs į užsienį, neaugina D. nuo 3 mėnesių. Mokslai D. sekasi sunkiai, jis liko 8 klasėje antrus metus, nevaikšto į mokyklą. Problemos nuo seniai – lankė socializacijos centrą, bendravo su socialiniais darbuotojais, su psichologais. Jis iš socializacijos programos grįžo labai geras, bet po pusantro mėnesio vėl viskas apsivertė. Jam yra gerai taip, kaip yra ir keistis jis nenori. Turėjo problemų su narkotikais nuo 2016 metų pradžios. Ar narkotikus vartoja dabar – nežino, tačiau neužuodžia, kad būtų rūkęs „žolės“. Probacija jį tikrina, daro narkotikų testus. Šiuo metu priklausomybės ligų centre nesilanko. D. vykdo teismo paskirtus įpareigojimus, dirba neatlygintinai „Maisto banke“, nuosprendžiuose nurodytu laiku būna namuose. Norėjo susisiekti su nukentėjusiojo mama, bet tyrėja pasakė, kad mama nenori bendrauti, pakeitė vaikui mokyklą.

Kaltinamojo V. V. atstovė pagal įstatymą B. V. nurodė, jog apie įvykį nieko nežino. Nežino, ar V. bendravo su D. (K.). Maždaug sūnaus draugus pažįsta, tačiau, kad draugų rate yra D. – nežinojo. Gyvena su sūnumi V., 17 metų sūnumi ir turi draugą, kuris padeda prižiūrėti vaikus ir materialiai išlaiko, turi įtaką V., kuris jį gerbia. V. mokosi nenoriai, pažymiai teigiami. Skatina, kad jis dažniau būtų namuose, kur nors kartu važiuoja. V. hyperaktyvus. Šiaip jis geras ir švelnus vaikas, tačiau padykęs ir judrus. Su policija anksčiau reikalų neturėjo.

2017-09-26 15.20 val. surašytu protokolu pareiškimu J. A. nurodė, jog apie 14.13 val. iš sūnaus gavo žinutę su prašymu paskambinti. Paskambinus sūnus verkė, sakė, kad jį sumušė 5 pažįstami asmenys, įžeidinėjo, grasino, kad susidoros, numes nuo tilto. Jie liepė rodyti, ką turi kuprinėje, sudavė apie 5 smūgius ranka (smūgius sudavė V., ,,Š.“ įspyrė į koją), reikalavo kitą dieną atnešti du pakelius cigarečių (1 t., 1-2 b. l.).

2017 m. spalio 4 d. apžiūrėjus nukentėjusiojo nurodytą įvykio vietą, konstatuota, jog joje nusikaltimo pėdsakų nersta, įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima (1 t., 9-10 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu Š. K. atpažino D. K., nurodydamas, jog jį apklausoje įvardino ,,Š.“ (1 t., 22-24 b. l.).

Specialisto išvadoje konstatuota, jog Š. K. padaryta poodinės kraujosruvos dešinėje krūtinės pusėje bei kairėje alkūnėje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, padaryti dviem smūgiais kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Jie negalėjo išsivystyti krentant, labiausiai tikėtina, kad jie padaryti smūgiuojant rankomis, spiriant (1 t., 29 b. l.) .

Akistatos tarp V. V. ir D. K. metu V. V. teigė, jog nukentėjusiojo nemušė, kuprinę tikrino D. K. ir liepė atnešti cigarečių, girdėjo kaip nukentėjusysis sakė, kad atneš P. bloką cigarečių. D. K. nurodė, jog nukentėjusiojo kuprinės nekraustė, spyrė vieną kartą, cigarečių atnešti prašė D. P., o jis prašė P. duoti ir jam vieną pakelį, kai atneš. Matė, kaip D. ar V. trenkė kumščių Š. į šoną (1 t., 91-92 b. l.).

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog tarp nukentėjusiojo Š. K. ir kaltinamųjų V. V. ir D. K. įvyko konfliktas dėl to, jog nukentėjusysis mokykloje išsakė replikas D. P.. Nors šiame konflikte dalyvavo ir pats D. P., tačiau jam jokia Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse uždrausta veika neinkriminuota, kadangi jis neturėjo amžiaus būtino kilti baudžiamajai atsakomybei.

Nustatyta, jog šio konflikto metu V. V. ir D. K. reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, apieškojo kuprinę, reikalavo atnešti cigarečių, grasino, jog bus pavartotas fizinis smurtas ir pavartojo fizinį smurtą. Nors iš esmės visi konflikto dalyviai pripažįsta, jog išvardinti veiksmai buvo atlikti, tačiau šių veiksmų atlikimo eiliškumą ir priežastis, reikalaujamų atnešti cigarečių kiekį jie aiškina įvairiai. Įvertinęs, jog tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji bei liudytojai yra nepilnamečiai, tai, jog jie teisme nurodė, jog įvykio gerai neatsimena, teismas visų jų parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu jų duotiems parodymams, taip pat vieni kitiems, vieni kitus papildo ir yra pagrįsti kitais objektyviais bylos duomenimis.

Nukentėjusiojo Š. K. teisiamojo posėdžio metu duotuose parodymuose esminių prieštaravimų su ikiteisminio tyrimo parodymais – nėra, jis nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau, tuos parodymus patvirtino. Būtent ikiteisminio tyrimo metu Š. K. nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, teigdamas, jog po konflikto pamokoje su D. P., Š. K. su A. V. ir D. P. būnant prie pėsčiųjų tilto, priėjo penki vaikai, V. V. nuvijo A. ir D., D. P. išreiškė nepasitenkinimą dėl mokykloje pasakytos replikos, po ko V. V. sudavė kumščiu į šonkaulius, pagrasino sumušti. Po to V. V. arba D. K. paklausė, ar Š. turi pinigų, liepė atidaryti ir parodyti kuprinę, atsisakius tai padaryti, V. kumščiu sudavė antrą smūgį į kitą šoną, po ko nukentėjusysis kuprinę parodė. Kaltinamieji kuprinės turiniu (kurioje vertingų daiktų ir pinigų nebuvo) nesusidomėjo ir tuomet D. K. pareikalavo rytojaus dieną atnešti ir D. P. perduoti du pakelius cigarečių, įspyrė į koją ir pabrėžė, jog jeigu cigarečių neatneš, jį numes nuo tilto, sumuš.

Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir jo mama J. A., kuriai apie įvykio eigą papasakojo sūnus. Nors teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad iš Š. buvo reikalauta bloko cigarečių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji buvo nurodžiusi, jog sūnus jai pasakojo, kad iš jo buvo pareikalauti du pakeliai cigarečių.

Nukentėjusiojo draugas D. P. taip pat patvirtino, jog V. V. kumščiu vieną kartą sudavė Š. K., girdėjo, kaip D. K. klausė, ar Š. turi cigarečių, tik nesuprato, kas yra blokas, apie kurį jis minėjo ikiteisminio tyrimo metu.

A. V. taip pat patvirtino, jog V. V. ir D. K. įžeidinėjo Š., V. sudavė smūgį, girdėjo, kaip kaltinamieji sakė, kad iškraustys Š. kuprinę, prašė cigarečių, grasino duoti į galvą.

D. P. nors ir teigė, kad nieko neprisimena, tačiau vis tik patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur teigė, kad V., kaip ir jis (D. P.) Š. užgauliojo, vieną kartą kumščiu trenkė jam į pilvą, D. K. liepė Š., kad šis P. paduotų cigaretes, liepė atnešti du pakelius. Dar prieš cigarečių reikalavimą, V. atseginėjo Š. kuprinę, o D. K. gąsdino.

Š. K. nurodytą aplinkybę, jog jam įspyrė D. K. patvirtino ir pats kaltinamasis D. K., nors teigė, kad spyrė šiaip sau, o ne dėl cigarečių.

Reikalavimo perduoti turtą aplinkybes patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu neapklaustų mažamečių liudytojų M. ir J. D. parodymai, kurie ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog D. K. reikalavo cigarečių, išpurtė kuprinę, gąsdino, kad numes nuo tilto ( 1 t., 41, 43 b. l.).

Taigi, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pasinaudodami menkaverte dingstimi – replikavimu D. P. pamokos metu, D. K., bei V. V. reikalavo, jog Š. K. perduotų jiems savo turtą. Tuo tikslu abu apžiūrėjo nukentėjusiojo kuprinę, ten nieko vertingo neradę, D. K. pareikalavo kitą dieną mokykloje perduoti D. P. (kuris vėliau perduotų D. K.) du pakelius cigarečių. Tokiam reikalavimui V. V. pritarė, iš pradžių nukentėjusiajam nesutikus, tiek V. V., tiek D. K. pavartojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą – V. V. sudavė į šonkaulius, o D. K. įspyrė į koją. Akivaizdu, jog šie veiksmai buvo atlikti bendrai, vienas kitą palaikant ir pritariant vienas kito išsakytiems reikalavimams ir pavartotam smurtui bei grasinimams.

Aptartos nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog D. K. ir V. V. be jokio pagrindo ir tai suvokdami atvirai reikalavo ir vertė nukentėjusįjį perduoti jiems arba mažamečiui D. P. tokį turtą, kokį būtų radę pas nukentėjusįjį, o jo neradus – liepė atnešti du pakelius cigarečių. Šiuos veiksmus atliko naudodami fizinį smurtą, grasinant panaudoti fizinę prievartą ir smurtą, tyčiojantis ir žeminant nukentėjusįjį, tuo sukuriant bauginančią situaciją, todėl abiejų kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 2 d.

Nors D. K. neigia pats reikalavęs turto ir dėl to spyręs nukentėjusiajam, tačiau jo parodymai paneigti aptartais įrodymais, vertinant įvykių seką. Nustačius, jog abu kaltinamieji prie nukentėjusiojo priėjo, dėl menkavertės dingsties V. V. sudavė pirmą smūgį, iš karto po jo buvo reikalaujama aprodyti daiktus, daiktai apžiūrimi, po to reikalaujama cigarečių, vėl vartojamas smurtas (dar vienas V. V. smūgis), grasinama ir vėl naudojamas smurtas (D. K. spyris) – akivaizdu, jog abu kaltinamieji matė vienas kito atliktus veiksmus ir girdėjo išsakytus žodžius (buvo šalia vienas kito), juos suprato ir jiems pritarė, kas rodo, jog veikė bendrai. Tai, jog cigaretes buvo liepiama perduoti ne kuriam nors iš kaltinamųjų, o kitam asmeniui – D. P. – veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes realiai cigaretes buvo reikalaujama perduoti kaltinamųjų naudai (D. P. būtų perdavęs gautas cigaretes D. K.).

Nors abiem kaltinamiesiems inkriminuotas reikalavimas perduoti cigarečių bloką, tačiau kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog buvo reikalaujama perduoti ne bloką, o du pakelius cigarečių, kadangi bylos duomenimis nustatyti tikslų reikalaujamų perduoti cigarečių kiekį nepavyko, o visos abejonės vertintinos kaltinamųjų naudai. Be to, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog V. V. ir D. K. padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairėje alkūnėje, kadangi Š. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog šie sužalojimai padaryti ne nusikaltimo metu, kur susižalojo alkūnę – nežino.

V. V.

ir D. K. nusikaltimą padarė būdami nepilnamečiais, todėl jiems taikomi nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti BK XI skyriuje.

V. V.

nusikalto praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai sulaukė amžiaus, būtino baudžiamajai atsakomybei pagal BK 181 straipsnio 2 dalį kilti (14 metų suėjo 2017 m. (duomenys neskelbtini)), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalis). Jis (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikoje apibūdinamas kaip prastai lankantis pamokas, pamokų metu nedrausmingas, nepagarbiai bendraujantis su mokytojomis, nedirbantis, per 2017-2018 metus gavęs 7 drausmės pažeidimo pažymas. Komunikabilus, draugiškas, užsispyręs, mėgstantis derybas. Jo mama noriai bendrauja su klasės vadove, domisi sūnaus lankomumu, pažangumu, elgesiu, sūnumi rūpinasi (1 t., 74 b. l.). Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) pateiktoje informacija nurodoma, jog V. V. šeima socialinės rizikos grupės šeimų, auginančiu vaikus, apskaitoje neregistruota. B. V. viena augina du nepilnamečius vaikus, verčiasi iš atsitiktinių uždarbių ir socialinių pašalpų. V. V. socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2014 metų, Skyriaus specialistams žinomas kaip vaikas, linkęs konfliktines situacijas spręsti smurtu, smurtavęs prieš nepilnamečius ir suaugusius asmenis, nuolat ir sistemingai daręs teisės pažeidimus. Už jo pažeidimus pagal (duomenys neskelbtini) str. bausta jo motina (1 t., 77 b. l.), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., 80 b. l.).

Skiriant bausmę V. V. atsižvelgtina į kaltinamojo charakteristiką, jo elgesį, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, tiek iki nusikalstamos veikos, tiek ir po jos padarymo.

Kaltinamojo motina B. V. bausta administracine tvarka pagal ANK 209 straipsnį (akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas, laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką) 2018-01-23, 2018-01-16, 2017-12-08, 2017-09-14; pagal ANK 137 straipsnio 3 dalį (neteisėtas stiprių alkoholinių gėrimų (...) gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas – 2017-10-31 ir pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį – 2017-08-21 ir 2017-07-13 (1 t., 63-70 b. l.).

Už veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje padarymą įstatymas numato tik vienintelės rūšies – laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, nusikaltimo pobūdį – nors ir padarytas sunkus nusikaltimas, tačiau atsižvelgiant į reikalaujamo perduoti turto itin nedidelę vertę, vartoto smurto intensyvumą (sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą), tai jog nusikaltimo iniciatoriumi buvo ne kaltinamasis, o kitas asmuo (nesulaukęs amžiaus būtino baudžiamajai atsakomybei kilti), atsižvelgus į itin jauną kaltinamojo amžių veikos padarymo metu, atsižvelgus į tai, jog nėra V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kas nesuteikia pagrindo teismui svarstyti BK 54 ir 62 straipsnio taikymo galimybes, teismas sprendžia, jog V. V. skirtina artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei bausmė, jos vykdymą atidedant minimaliam laikotarpiui ir skiriant auklėjamojo pobūdžio priemones.

D. K. nusikaltimą padarė, būdamas neteistas, dar nesulaukęs 15 metų, tačiau būdamas anksčiau padaręs dvi nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas 2018 m. balandžio 9 d. ir 2018 m. balandžio 19 d. teismo nuosprendžiais (laisvės apribojimo bausmėmis). Po šių veikų padarymo, jis vėl nusikalto, padarydamas dvi veikas 2018 metų vasario ir gegužės mėnesiais, už ką jis nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant (1 t., 1t., 109-118 b. l., 2 t., 121-124 b. l.). D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalis). (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikoje D. K. apibūdinamas kaip visiškai nesimokantis (vidurkis 1 balas), be pateisinamos priežasties praleidinėjantis pamokas, nesilaikantis įpareigojimo kartą į savaitę pasikalbėti su klasės vadove/psichologe, t. y. nevykdantis minimalios priežiūros įpareigojimų. Mama nuolat bendrauja su klasės vadove, rūpinasi, kad sūnus išeitų į mokyklą, domisi, ar pasiekia mokyklą (1 t., 120 b. l.). Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje nurodoma, jog D. K. motina V. K. socialinės rizikos grupės šeimų, auginančiu vaikus, apskaitoje dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros registruota nuo 2007 iki 2011 metų. Iš apskaitos išbraukta išnykus įrašymo priežastims. V. K. viena augina keturis nepilnamečius vaikus, nedirba, verčiasi iš socialinių pašalpų, šeimai socialines paslaugas teikia ir ją kontroliuoja Kauno m. socialinių paslaugų centro darbuotojai. D. K. socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2013 metų, žinomas kaip turėjęs mokymosi sunkumų, gyvenantis socialinės rizikos grupės šeimoje, vartojęs alkoholį, nuolat ir sistemingai daręs teisės pažeidimus ir nusikaltimus, teistas. Už jo padarytus pažeidimus pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį bausta jo motina. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2016 metais D. K. iki 2017-05-17 buvo ugdomas (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre, po ko pastebėti teigiami D. K. elgesio pokyčiai, tačiau nuo 2017 m. liepos mėnesio jis vėl pradėjo konfliktuoti su motina, negrįžti į namus (1 t., 77-78 b. l.). D. K. Priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje registruotas nuo 2016-03-02 dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant kelis narkotikus (1 t., 124 b. l.); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, jog duomenų, kad D. K. būtų sirgęs ar šiuo metu sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. Teismo posėdžiuose dalyvauti gali (1 t., 131 b. l.).

Už 2018 m. sausio 7 d. įvykdytą vagystę iš ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvės D. K. administracinė teisena nutraukta, kadangi priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo (1 t., 102 b. l.).

V. K. dėl D. K. priešingo teisei elgesio bausta: 2017-10-10 pagal ANK 73 str. 1 d.; pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį – 2016-02-18; 2015-10-05; 2015-07-29, 2015-04-21, 2015-04-02 (1 t., 104-108 b. l.).

Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, nusikaltimo pobūdį – D. K. vartoto fizinio smurto intensyvumą (suduotas vienas smūgis koja), į reikalaujamo turto itin nedidelę vertę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas sprendžia, jog D. K. skirtina artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalies nuostatomis bendrintina su 2018 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 straipsnyje nurodytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi paskirta priimant vieną nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad jeigu bylos būtų nagrinėtos tuo pačiu metu ir priimtas vienas 2018 m. spalio 24 d. nuosprendis ir dėl veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje, būtų svarstomas ir bausmės vykdymo atidėjimo klausimas nepilnamečiui D. K..

Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar, atidėjus bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Sprendžiant, ar D. K. taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, atkreipiamas dėmesys į tai, jog nors D. K. charakteristika yra itin neigiama, tačiau veika, kuria jis kaltinamas šioje byloje, įvykdyta jam būnant neteistam (iš esmės tuo pačiu laiku, kaip ir veikos, už kurias jis nuteistas 2018 m. balandžio 9 ir 19 d. nuosprendžiais). Po šių nuosprendžių priėmimo D. K. vėl nusikalto, padarydamas 2018 m. gegužės 10 d. veiką (nuteistas 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu). Duomenų, kad po paskutinio nuosprendžio, t. y. 2018 m. spalio 24 d. (kuriuo jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas) D. K. vėl darytų nusikaltimus – byloje nėra (nors Kauno apylinkės teisme ir nagrinėjama jo baudžiamoji byla, tačiau skiriant bausmę šioje byloje teismas negali vertinti veikų, kuriomis kaltinamas D. K. dar neišnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, nes taip būtų pažeidžiama nekaltumo prezumpcija). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog D. K. skiriamos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidėjus BK 92 straipsnio pagrindu, nustatant dvejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir paskyrus jam auklėjamojo poveikio priemones bei išaiškinus auklėjamojo poveikio priemonių nesilaikymo ir naujų nusikalstamų veikų darymo pasekmes.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, šioje byloje paskirtos abiem kaltinamiesiems – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-303 str., teismas

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Remiantis BK 92 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 85 straipsnyje – 20 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos ir elgesio apribojimą (BK 87 straipsnio 2 dalis) – 9 (devyniems) mėnesiams (terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos), įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei uždraudžiant bendrauti su D. K..

D. K. pripažinti kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinti su 2018 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (taikant dalinį bausmių sudėjimą), t. y. prie griežčiausios subendrintos 1 metų 2 dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

Remiantis BK 92 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 85 straipsnyje – 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos ir elgesio apribojimą (BK 87 straipsnio 2 dalis) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui (skaičiuojant nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos), įpareigojant D. K. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei uždraudžiant bendrauti su V. V..

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, paskirtas abiem kaltinamiesiems, palikti nepakeistas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Išaiškinti, jog nuosprendžiui įsiteisėjus, nuteistiesiems paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių vykdymo kontrolę vykdys probacijos tarnyba, todėl jie privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo ir vykdyti tolimesnius probuotojo nurodymus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui. Šiuo metu suimtam nuteistajam D. K. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.