- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-07
- Bylos Nr.
- 1A-340-134/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-1-01-1-22319-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Birutė Jonaitienė, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- R. M., K. R.
- Advokatai
- Jonas Milčius
- Kategorijos
- 2.4.6.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Bronės Vidzėnienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. M. ir K. R. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.
K. R. pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 138 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.
Iš R. M. ir K. R. priteista po 13,53 Eur proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 19 d., apie 11 val. 45 min., Kupiškio m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, tyčia, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: ne mažiau kaip keturis kartus sudavė K. L. (K. L.) į galvos sritį, padarydamas paviršinius sumušimus lūpų, kairės ausies, kaktos srityse, vieną kartą spyrė į rankas, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam K. L. sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką.
K. R. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 11 d. apie 18.50 val., Kupiškio m., (duomenys neskelbtini), J. M. priklausančiame bute, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti E. J. ir J. M. sveikatą, o būtent: sakydamas E. J. „žąsine, aš tave pripjausiu“ ir mojuodamas peiliu bei taikydamas juo įdurti, tačiau E. J. išsisukus nuo dūrio, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sakydamas J. M. „dar tu čia, žiurke, papjausiu tave“ mojavo peiliu jį demonstruodamas, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taip grasino E. J. ir J. M. juos nužudyti.
R. M. ir K. R. nuteisti už tai, kad 2015 m. gegužės 15 d., apie 15 val., Kupiškio m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kavinės “ (duomenys neskelbtini).” įėjimo, veikdami kaip bendrininkų grupė, būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudojo fizinio smurto veiksmus, o būtent: R. M. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. O. į veido sritį, nuo smūgio R. O. nukritus ant žemės, abu kartu ne mažiau dešimt kartų sudavė kumščiais bei įspyrė į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą nosies srityje, odos nubrozdinimus dešinėje momeninėje srityje, apatinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą pakaušio dešinėje pusėje, muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, apatinio kairės pusės pirmo ir dešinės pusės pirmo dantų panirimus, ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jo veiką perkvalifikuoti iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d. t.y. į fizinio skausmo sukėlimą kitam asmeniui ir sušvelninti jam paskirtą pagal BK 140 str. 1 d. griežtą bausmę.
Skunde apeliantas teigia, kad vertindamas įrodymus teismas privalo ne tik laikytis BPK nustatytų taisyklių bet ir įsitikinti, ar visi įrodymai yra patikimi, objektyvūs, nesuklastoti. Skunde nurodyta, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, mano, kad veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. nepatvirtina liudytojai. Jis ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, kurie atitinka nukentėjusiojo parodymus, atsiprašė nukentėjusiojo dėl sukelto fizinio skausmo, nukentėjusysis pretenzijų neturi, yra su juo susitaikęs, prašo sumažinti skiriamą bausmę pagal BK 140 str 1 d. Apeliantas nurodo, kad teismas skirdamas neatsižvelgė į nurodytus argumentus, skyrė per griežtą bausmę vien už tai, kad jis teistas ir turi teistumą, nesenai išleistas iš įkalinimo įstaigos, pakartotinai padarė nusikaltimus neigiamai apibūdinamas, o ne už padarytus nusikaltimus. Apeliantas teigia, kad teismas turėjo nustatyti jam lengvinančias aplinkybes ir taikyti BK 64¹ str., kuris numato, kad dėl to gali būti skirta švelnesnė bausmė, teismas neatsižvelgė į tai, kad griežta bausmė žmogaus nepataiso, o tik sugadina, nes tenka gyventi žvėriškomis sąlygomis, išėjus į laisvę bus sunku integruotis į visuomenę ir gyventi pilnavertį gyvenimą, griežta laisvės atėmimo bausmė daro blogą įtaką, kenkia psichologinei žmogaus būsenai.
Apeliaciniu skundu K. R. prašo išteisinti jį dėl grasinimo nužudyti, nes jis nuteistas nepagrįstai, nes sakydamas grasinimo žodžius jautė pavojų ir norėjo išvengti muštynių, grasino jis ne puldamas, o bėgdamas nuo jo. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi tik nukentėjusiųjų „šeimos“ - E. J., J. M., D. B. parodymais. Nukentėjusysis E. J. keitė parodymus: pirminiuose parodymuose nurodė, kad buvo bute ir niekur nėjo, vėliau papildė, kad jį buvo išsivijęs į kiemą, sakė, kad jam grasinęs žodžiais „prieisi, papjausiu“ ir tas grasinimas buvo ne bute, o lauke.
Apeliantas nurodo, kad už R. O. sumušimą jam paskirta per griežta bausmė, nes pats R. O. būdamas girtas provokavo konfliktą, tyčiojosi iš R. M. ir dėl jo netinkamo, neetiško elgesio, prasidėjo muštynės. Jis teigia, kad su R. M. negalėjo pilnai pripažinti dėl to, kad nukentėjusiojo R. O. parodymai dėl muštynių įvykio vietos ir dėl striukės buvo melagingi, ką jis patvirtino teismo posėdyje. Esant šioms aplinkybėms šiame epizode prašo taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl R. M. skundo
Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai R. M. pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad apelianto kaltė įrodyta nukentėjusiojo K. L. parodymais, asmens apžiūros protokole užfiksuotais K. L. padarytais sužalojimo duomenimis, teismo medicinos specialisto išvada, o taip pat paties R. M. parodymais, kuriuose nurodė, kad jis, priėjęs prie kieme buvusio K. L., jam sudavė 3-4 smūgius kumščiais į galvą, vieną kartą įspyrė. Nukentėjusysis teisme nurodė, kad prieš tai su R. M. ginčo nebuvo, dėl ko jį mušė, nesuprato. Šių aplinkybių nepaneigė ir R. M., nurodydamas, kad jis sudavė nukentėjusiajam smūgius, kai jis nepakluso namo savininkui išeiti iš jo namų. Esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad K. L. buvo sumuštas dienos metu, be priežasties, viešoje vietoje – prie namo, kur įvykį galėjo matyti pašaliniai asmenys, dėl to jis kreipėsi į policiją, todėl tokiais R. M. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, kai kaltininkas pavartoja prieš nukentėjusįjį asmenį smurtą, turėdamas aiškią asmeninę tokio elgesio motyvaciją ( tarpusavio ginčo, konflikto ar nesutarimų metu), tačiau šiuo konkrečiu jokių jokių konfliktų, ginčų tarp R. M. ir nukentėjusiojo nebuvo, todėl savo veiksmais A. M. be priežasties sudavė smūgius nukentėjusiajam viešoje vietoje, sutrikdydamas jo sveikatą ir dėl to buvo sutrikdyta ir visuomeninė rimtis, todėl jo veiksmų nėra pagrindo perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d.
Apylinkės teismas nustatė, kad R. M. kaltu prisipažino, tačiau nenurodė motyvų, kodėl nėra pagrindo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. M. dėl viešosios tvarkos pažeidimo savo kaltės neneigė ir pripažino nuo pat pirmųjų, ikiteisminio tyrimo metu, atliktų apklausų (t. 1, b.l. 182), tiek duodamas parodymus bylą nagrinėjant teisme. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija, sprendžia, kad R. M. prisipažinimas ir gailėjimasis yra nuoširdus ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, todėl pagrįstas apelianto skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kurią nustačius mažintina ir paskirta bausmė. Pažymėtina, kad net ir nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taikyti nuteistajam BK 64¹ str. nuostatas ir sumažinti jam skirtą bausmę 1/3 nėra pagrindo, nes pagal šio straipsnio nuostatas bausmė skiriama, sumažinant 1/3 kai byla būna išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta taikant bendrąsias bylų nagrinėjimo nuostatas, todėl paskirta bausmė negali būti mažinama 1/3.
Dėl K. R. skundo
Nuteistasis K. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis sakydamas grasinimo žodžius E. J. norėjo tik išvengti muštynių su juo ir grasino ne puldamas, o bėgdamas nuo jo, tačiau šiuos jo parodymus paneigia byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visuma, ir tokius jo parodymus apylinkės teismas pagrįstai įvertino kaip pasirinktą gynybos taktiką. Pirmos instancijos posėdyje K. R. tvirtino, kad jis norėjo susitikti su D. B. ir draugui pasiūlius, ėjo į jos butą. Priėjus prie daugiaaukščio, kuriame gyvena D. B., jis į butą nėjo, o nuėjo jo draugas, kuriam pradarius duris, jis pamatė E. J., kuris ėmė plūsti, siūlė muštis ir bėgant kieme, jis išsitraukęs peilį, jam grasino žodžiais „pripjausiu“, tačiau tai jis padarė siekdamas išvengti muštynių, o ne ketindamas sužaloti, nukentėjusiajai J. M. negrasino. Šiuos jo parodymus paneigia nukentėjusieji E. J., J. M. bei liudytoja D. B.. Jie visi patvirtino, kad įvykis vyko prie jų buto durų, kai neblaivus K. R. atėjęs pakvietė prieiti nukentėjusįjį E. J., būtent dėl šioje vietoje įvykusio incidento, o ne lauke vykusių įvykių, apeliantas buvo ir nuteistas. Nukentėjusysis E. J. teisme patvirtino, kad K. R., būdamas buto tarpduryje jam smūgiavo, tačiau jis atsitraukė ir smūgio išvengė. Nukentėjusioji J. M. patvirtino, kad jos sūnus E. J. surėkė, kad Kristis norėjo jį perdurti ir tuo metu jis pamatė, kad K. R. turėjo su savimi peilį. Kai ji pasakė, kad iškvies policiją, K. R. jai pasakė “aš tave žiurke pripjausiu“. Liudytoja D. B. teisme patvirtino, kad K. R. tarpduryje buvo užsimojęs peiliu prieš E. J. ir jis spėjo atsitraukti, o kai J. M. šaukė, kad iškvies policiją, jis kažką pasakė J. M.. Nors teisme nukentėjusysis E. J. nurodė, kad jis nesuprato ar iš peilio ar kumščiu jam trenkė K. R., tačiau jis nepaneigė, kad incidentas vyko bute prie durų, o tai, kad K. R. turėjo peilį patvirtino nukentėjusioji J. M. ir liudytoja D. B., todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Byloje negauta duomenų, kad nukentėjusioji J. M. ir liudytoja D. B. siektų apkalbėti nuteistąjį. Apylinkės teismas nuteisė K. R. pagal BK 145 str. 1 d. už grasinimą nužudyti E. J. ir J. M., tačiau BK 145 str. 3 d. numato, kad asmuo už šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytas veikas atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios J. M. pareiškimą (b.l.52,1 t.), o E. J. dėl grasinimo nužudyti į policijos pareigūnus nesikreipė ir pareiškimo nerašė, priešingai, dar ikiteisminio tyrimo pradžioje jis apklausoje nurodė, kad pretenzijų K. R. neturi ir pareiškimą rašyti atsisakė (b.l.73, 1 t.). Tai, kad K. R. jis neturi pretenzijų, patvirtino ir teisiamajame posėdyje (b.l.73, 1 t.) ir tai yra aplinkybė, dėl kurios tolimesnis baudžiamasis procesas negalimas ( BPK 3 str. 1 d. 6 p.), todėl iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalintina dalis, kad K. R. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti E. J. sveikatą, sakydamas E. J. „žąsine, aš tave pripjausiu“ ir mojuodamas peiliu bei taikydamas juo įdurti, tačiau E. J., tačiau jis išsisuko nuo dūrio ir dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti E. J. gali būti įvykdytas“. Pašalinus dalį kaltinimo, apeliantui mažintina ir paskirta pagal BK 145 str. 1 d. bausmė.
Apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam K. R. laisvės atėmimo bausmę atsižvelgė į tai, kad jis buvo teistas už nusikalstamų veikų padarymą, nusikalto neišnykus teistumui, o skirdamas jam pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimą 1 metams 7 mėnesiams, atsižvelgė į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes: nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje. BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, todėl apylinkės teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę esant dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tik nežymiai viršijo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, todėl bausmių skyrimo nuostatų, numatytų BK 61 straipsnio 1-3 dalyse, nepažeidė. Taikyti nuteistajam BK 64¹ str. nuostatas ir sumažinti jam skirtą bausmę 1/3 nėra pagrindo, nes pagal minėto straipsnio nuostatas bausmė skiriama, sumažinant 1/3 kai byla būna išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, tuo tarpu ši byla išnagrinėta taikant bendrąsias bylų nagrinėjimo nuostatas, todėl paskirta bausmė negali būti mažinama 1/3.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1,2 p.,
nusprendžia:
2015-09-17 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:
Pripažinti R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kad jis prisipažino ir gailisi ir jam skirtą bausmę pagal BK 284 str.1 d. sumažinti iki vienerių metų. Panaikinti 2015-09-17 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. M. skirtų bausmių subendrinimą ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2015-09-17 nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 138 str. 1 d. iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams 10 mėnesių.
Sumažinti K. R. pagal BK 145 str. 1 dalį skirtą bausmę iki 7 mėnesių. Panaikinti 2015-09-17 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu K. R. skirtų bausmių subendrinimą ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 d. šiuo nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1 d. paskirtą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2015-09-17 nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 138 str. 1 d. iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams 9 mėnesiams.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.