Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teisiamajame posėdyje BPK 447str. tvarka nagrinėdamas nuteistojo K. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012.07.14 nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevežio apygardos teismo 2010.10.21 nuosprendžiu K. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK ) 260 straipsnio 3 dalį - laivės atėmimu keturiolikai metų, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį - laivės atėmimu šešeriems metams. Bausmes subendrinus apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, galutinė bausmė pakirta laisvės atėmimas keturiolikai metų. Jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo 2173,552 g narkotinių medžiagų – heroino turėdamas bendrą tikslą su kitu bendrininku atgabenti šią narkotinę medžiagą į Lietuvos Respubliką. Minėtos narkotinės medžiagos buvo įgytos Rusijos Federacijoje K. K., laikytos Rusijos Federacijos viešbutyje ir vėliau perduotos ten atvykusiam bendrininkui. Pastarasis įgytas narkotines medžiagas automobiliu gabeno per Rusijos Federacijos ir Latvijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respubliką, kur šios medžiagos policijos pareigūnų buvo surastos.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012.07.19 nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių K. K. baudžiamojoje byloje.

Nuteistasis K. K. skundu prašo Generalinio prokuroro nutarimą panaikinti ir atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Jo nuomone, teismai ( pirmoji instancija - Panevežio apygardos teismas, apeliacinė instancija - Lietuvos apeliacinis teismas, kasacija - Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT)) nepagrįstai ir neišsamiai išnagrinėjo jo baudžiamąją bylą. Tai, kad jis duodamas parodymus nuoširdžiai pasakojo įvykio aplinkybes, turėjo turėti esminės įtakos sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo ir teisingos bausmės skyrimo. Teismai jo nuoširdų prisipažinimą atmetė remdamiesi SMS žinutės tekstu. 2011m. rugsėjo 20 dieną LAT priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, savo nutartyje nurodydamas SMS žinutės adresatą – kaltinamąjį, padarė klaidą. Šis LAT nustatytas faktas, pareiškėjo teigimu, yra laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Todėl, kad iš karto įsigaliojančia kasacinio teismo nutartimi buvo konstatuotas dalies aplinkybių, kuriomis paremtas nuosprendis, netikrumas. Pareiškėjas nurodo, kad pastaroji aplinkybė yra esminė sprendžiant klausimus dėl tinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatytmo ir teisingos bausmės skyrimo.

Nuteistojo nuomone yra galimas BPK 444str. 1d. 1p. taikymas, kuriame nurodoma, jog baudžiamąją bylą galima atnaujinti ir dėl kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, jei paaiškėja jų netikrumas. Dėl minėtos klaidos nei primos, nei antros instancijos teismas negalėjo tinkamai įvertinti visų bylos aplinkybių.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad BK 59 straipsnis atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( LR BK 59str. 1d. 2p ). Šiuo atveju iš Lietuvos Apeliacinio teismo 2011m. vasario 4d. nutarties akivaizdu, jog būtent žinutės adresato įvardijimas turėjo esminės įtakos skiriant bausmę, nustatant atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismas, pažeisdamas BPK įrodymų vertinimo taisykles konstatuoja, jog parašyta žinutė su žodžiu “rado” buvo skirta būtent K. K., taip pat jog pirmosios apklausos metu K. K. jau buvo žinoma, kad policijos pareigūnai turi objektyvių duomenų apie jo daromas nusikalstamas veikas, todėl atsižvelgdami į prisipažinimo ikiteisminiame tyrime laiką, padarė išvadą, jog nuteistasis prisipažino dėl jam inkriminuojamų nusiklastamų veikų ne savo noru, o dėl byloje surinktų duomenų. Atkreipiamas dėmesys, jog ne tik LAT konstatuoja, jog Lietuvos apeliacinis teismas klydo, bet ir baudžiamoje byloje esantys duomenys teigia, jog nebuvo žinomas sms žinutės adresatas : aplinkybė, kad operatyvnių veiksmų atlikimo protokole nurodytu numeriu naudojosi K. K. nenustatyta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, tad buvo nepagrįstai nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Vertinant visas aplinkybes, pareiškėjui yra nesuprantama ir nepaaiškinama, kodėl jis yra pasmerkiamas kalėti net 14 metų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog maksimali bausmė pagal BK 260str. 3d. yra 15 metų. Pareiškėjui yra akivaizdu, jog teismai, skirdami ypatingai griežtą bausmę asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas ir nuoširdžiai prisipažinio, formuoja ydingą praktiką, kurios pagrindu žmonės yra skatinami neprisipažinti, nebendradarbiauti su pareigūnais.

Kaip papildomas įrodymas, kad byla išnagrinėta neteisingai buvo pateiktas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00037-10 2010m. liepos mėn. 20d. Jame yra nurodoma, jog “Kaltinamųjų G. M. ir K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1d.2p)”. Taip pat 2010.07.08 ikiteisminio tyrimo teisėjo vykdoma apklausa, kurioje K. K. įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas.

Skundžiamame Generalinio prokuroro nutarime teigiama, kad “Tokių nuosprendžių nenurodo ir pats K. K.”. Su šiuo teiginiu pareiškėjas kategoriškai nesutinka ir mano, kad minėta LAT nutartis laikoma faktu konstatuojančiu, kad tam tikroje byloje nustatytos aplinkybės yra netikros. Žinant tai, kad LAT nutartis yra neskundžiama ir joje yra nustatyti pažeidimai, kuriuos padarė žemesnės instancijos teismai, atsiranda būtinybė atnaujinti procesą.

Anot nuteistojo, tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nenustatė žinutės adresato, leidžia manyti, jog galimai G. M. - nuteistojo bendrininkas - žinutę su tekstu “rado” siuntė visai kitam žmogui. Pastarojo asmens nustatymas turės įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Jis yra be pagrindo pripažintas organizatoriumi. Abejonių kelia ir byloje atliktas ikiteisminis tyrimas. Todėl. kad 2011 m. spalio 11 dieną teisiamajame posėdyje liudytojas V. L. teigė, jod Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Organizuotų nusikalstamumo tyrimo antroje valdyboje buvo atliekamas operatyvinis tyrimas K. K. atžvilgiu, t.y. jau 2009 metais pareigūnai turėjo informacijos, kad K. K. disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, būtent heroinu, bei organizuoja jų kontrabandą į Lietuvą iš Kazahstano. Taip pat, jau prieš įgyjant narkotinę medžiagą, V. L. jau žinojo, kad K. K. ruošiasi atgabenti labaa didelį kiekį narkotinių medžiagų – heroino. Tokie liudininko teiginiai yra prieštaringi byloje esančiam įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktui Nr. 38-J2-348, kuriame nėra nurodoma, kad pareigūnai būtų žinoję, kad nuteistasis disponuoja narkotine medžiaga, kuri yra heroinas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, nes nėra nė vieno iš BPK 444 straipsnyje numatytų pagrindų atnaujinti procesą.

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

Generalinio prokuroro 2012.07.19 nutarime yra išdėstyti teisiškai pagrįsti priimto nutarimo argumentai ir motyvai. Taip pat pagrįstai konstatuota, kad atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje nėra įstatyminio pagrindo. Nutarime aiškiai ir kiekvienam asmeniui suprantama kalba išdėstomos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-4 punkto taikymo sąlygos bei jų taikymui keliami reikalavimai, todėl teisėjas jų pakartotinai neaiškina ir nekartoja.

Skunde minimo BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymas nėra galimas nagrinėjamu atveju todėl, kad nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžių, kuriais būtų nustatytas įrodymų, kuriais būtų pagrįstas nuosprendis ar nutartis, netikrumas. Minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo nuspręsta nuteistojo kasacinius skundus atmesti. Kasacinės instancijos teismas tikrina teismo nuosprendžių ir nutarčių teisėtumą tik teisės taikymo aspektu. Jeigu būtų nustatyti esminiai įrodymų rinkimo taisyklių pažeidimai ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teismui, kasacinis teismas būtų priėmęs vieną iš nutarčių, nurodytų BPK 382 straipsnio 2-6 dalyse.

Pažymėtina ir tai, jog Panevėžio apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamu atveju nepripažindami esant K. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, iš esmės tai grindė ne SMS žinutės adresato nurodymu, o tuo, kad K. K. bylą nagrinėjant teisme pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paneigė esmines aplinkybes. Taigi pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, nors ir nepripažintina naujai paaiškėjusia, net ir neturėjo lemiančios įtakos teismų sprendimams.

Nuteistojo minimą vieną iš baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių ( BK 59str. 1d.2p) gali nustatyti tik teismas. Teismas, nustatęs visus tris BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos lengvinančios aplinkybės alternatyvius pagrindus, privalėtų visus juos nurodyti, nes tai turi reikšmę bausmės skyrimui ir jos dydžiui, tačiau nagrinėjamu atveju šis straipsnis netaikytinas remiantis išdėstytais motyvais.

Naikinti teisėto ir pagrįsto Generalinio prokuroro 2012.07.14 nutarimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo K. K. skundą ir palikti galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012.07.14 nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Skundas dėl nutarties gali būti paduotas Lietuvos apeliaciniam teismui per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos per Vilniaus apygardos teismą.