Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-12-07 · Administracinė byla Nr. I2-1987-631/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-12-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-10-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-07
Bylos Nr.
I2-1987-631/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07005-2022-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos „Mūsų TV“
Atsakovas
Lietuvos radijo ir televizijos komisijai
Administracinė byla Nr. I2-1987-631/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07005-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 31; 55.1.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Egidijos Puzinskaitės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. Ž. L.,

atsakovės atstovui P. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Mūsų TV“ skundą atsakovei Lietuvos radijo ir televizijos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja viešoji įstaiga „Mūsų TV“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti 2022 metų spalio 19 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos priimtą sprendimą Nr. KS-119 ir priteisti atlyginti VšĮ „Mūsų TV“ žalą, atsiradusią dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija, LRTK) neteisėtų veiksmų: VšĮ „Mūsų TV“ patirtas administracinio bylinėjimosi, dalyvavimo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos posėdžiuose, dokumentų teismui ruošimo ir siuntimo išlaidas.

Pareiškėja paaiškina, kad Komisija 2022 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. KS-119 skirti VšĮ „Mūsų TV“ (toliau – ir „Mūsų TV“, pareiškėja) 2 200 Eur baudą.

Pareiškėja su tokiu sprendimu nesutinka, teigia, kad LRTK neturi teisinio pagrindo svarstyti VšĮ “Mūsų TV” veiklą ir priimti sprendimus jos atžvilgiu, nes VšĮ “Mūsų TV” nėra užregistruota LR kultūros ministerijos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje. Be to, pareiškėjos teigimu, jos valdomoje interneto svetainėje „musutv.lt“ nėra patalpintas nei vienas iš stebėsenos akte ir komisijos sprendime stebėtų ir svarstytų audiovizualinių įrašų, o yra skelbiamos tik nuorodos į kitose interneto svetainėse (https://youtube, https://facebook.com ir pan.) publikuojamą turinį. Tuo pačiu teigia, kad nėra patalpintos jokios audiovizualinės medžiagos. Nuorodose yra skelbiama tik tekstinė informacija ir HTML (H. M. Language) nuorodos, nukreipiančios svetainės lankytojus į pirminį šaltinį.

Pareiškėja teigia, kad Komisija nepagrįstai autorių pateikiamą nuomonę pripažino dezinformacija. Nagrinėtos audiovizualinės medžiagos turinį kūrė ne profesionalūs žurnalistai ar visuomenės informavimo priemonių darbuotojai. Visa audiovizualinė medžiaga yra video blogo (video dienoraščio) formos, kuri naudojama skelbti ir platinti asmeninį autorių požiūrį, supratimą apie įvykius, faktus ir pristato subjektyvią autorių nuomonę.

Kaip nurodo pareiškėja, Komisija Všį „Mūsų TV” negalėjo taikyti redakcinės atsakomybės, nes jei ir buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, ji buvo pasakyta atvirai, viešai, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims. Pareiškėja remiasi Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsniu.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nors Komisija sprendimą priėmė remdamasi Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1.1 papunkčiu, tačiau nenurodė, kokia konkrečiai stebėtuose audiovizualiniuose kūriniuose paskelbta informacija, kokie jų autorių pasisakymai, išsireiškimai yra „dezinformacija”, kaip tai apibrėžta LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 15 punkte.

Komisijos nariai posėdyje peržiūrėjo tik trumpas ištraukas iš audiovizualinės medžiagos, taigi, sprendimą priėmė nesusipažinę su svarstoma audiovizualine medžiaga, todėl apskritai negalėjo priimti objektyvaus sprendimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat nurodo, kad Komisija sprendime KS-119 teigia, kad vykdo LR visuomenės informavimo įstatymo reikalavimą dėl draudimo platinti dezinformaciją. Tačiau Komisija nepriėmė jokio sprendimo, pagal kurį būtų reikalaujama pašalinti, neva, dezinformaciją iš viešosios prieigos. Nei VšĮ „Mūsų TV”, nei L. R., valdantis Youtube paskyrą „LDiena L. R.”, nei K. J., valdantis Facebook paskyrą „K. J.”, nei V. Ž. L., valdantis Youtube paskyrą „Būkime vieningi”, nei ekspertai.eu valdantys “Dailymotion” paskyrą nėra gavę Komisijos nurodymų pašalinti, neva, jų įrašuose paskleistą dezinformaciją. Todėl vertina, kad Komisijos sprendimas skirti baudą VšĮ „Mūsų TV” niekuo nesusijęs su tiesiogine LRTK veikla ir pareiga užtikrinti LR visuomenės informavimo įstatymo vykdymą, o komisijos sprendimas nubausti pareiškėją yra bandymas finansinėmis priemonėmis sunaikinti visuomenės informavimo priemonę.

Skunde taip pat teigiama, kad Komisijos nariai pažeidė Komisijos vidaus tvarkos taisyklių II skyriaus bendruosius vidaus tvarkos reikalavimus, nes keli nariai asmenų aptarnavimo metu su savimi turėjo gėrimų ir juos vartojo bei atvykus į posėdį, buvo užrakinę duris į LRTK administracines patalpas. Todėl teigia, kad posėdžio, kurio metu buvo pažeisti LRTK vidaus tvarkos reikalavimai ir procedūrinė tvarka, nutarimai juridiškai yra negaliojantys (b. l. 1-7, 46-53).

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos radijo ir televizijos komisija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, prašo skundą atmesti.

Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjos skundo argumentais, atsikerta į kiekvieną iš jų ir nurodo, kad pareiškėjos argumentas, kad ji nėra užregistruota Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje neturi jokios reikšmės, nes pareiškėja per jos valdomą interneto svetainę https://musutv.lt/ teikia užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas Lietuvos Respublikos vartotojams, kas ir yra svarbiausia ir kad pati pareiškėja 2022 m. gegužės 26 d. pateikė Komisijai pranešimą apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžią.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir neturi teisinio pagrindo bei kad pareiškėjos interneto svetainėje nėra įkeltos audiovizualinės medžiagos ir kad musutv.lt skelbia tik nuorodas į kitose interneto svetainėse publikuojamą turinį.

Komisija nesutinka su pareiškėjos argumentais ir atkreipia dėmesį į tai, kad pačioje pareiškėjos valdomoje interneto svetainėje musutv.lt galima peržiūrėti visą įkeltą turinį, vartotojas nėra nukreipiamas į kokią nors kitą platformą. Pasak atsakovės, pareiškėjos interneto svetainė yra būtent sukurta tam tikslui, kad būtų sukeliamas turinys, kuris atitinka pareiškėjos pažiūras ir vertybes, t .y. pati pareiškėja kontroliuoja ir parenka koks turinys bus pasiūlytas vartotojui, todėl pareiškėja turi visišką atsakomybę už jos interneto svetainėje musutv.lt skelbiamą turinį. Be to, daugumos ginčų programų dalyvis ir pareiškėjos atstovas yra tas pats asmuo – V. Ž. L., tad pareiškėja supranta, kokį turinį įkelia į savo interneto svetainę ir yra už jį atsakinga.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjos atstovas V. Ž. L. kryptingai ir nuolatos skleidžia dezinformaciją apie Lietuvos Respubliką, menkina ir žemina demokratiškai išrinktą Lietuvos valdžią, neigia Lietuvos okupaciją, kursto tautinę nesantaiką, šlovina Rusijos Federaciją ir jos prezidentą V. Putiną, pateisina šios valstybės vykdomą agresiją, ir už tautinės nesantaikos kurstymą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jį yra nuteisęs.

Komisijos nuomone, pareiškėja savo interneto svetainėje kryptingai kelia įvairias programas, suprasdama ar turėdama suprasti, kad šios programos prieštarauja demokratinėms vertybėms, ES ir NATO politikai, akivaizdžiai neigiamas Lietuvos valstybingumas (Lietuva įvardijama kaip JAV kolonija), neigiamas Ukrainos valstybingumas (vartojamos sąvokos, kad Ukraina niekada neturėjo valstybingumo ir pan.), palaikoma iš Rusijos Federacijos sklindanti propaganda, kad Ukraina yra agresorė ir ji pirma ketino pulti Rusijos Federaciją, kad valdžią Ukrainoje perėmė nacistai, kurie žudo nekaltus žmones, kad karą kursto NATO ir JAV, siekiant susilpninti ar net užvaldyti Rusijos Federaciją ir kt.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Komisija asmeninę žmonių nuomonę įvertino kaip dezinformaciją ir laiko, kad tai yra dezinformacija ir kad šiuo atveju negali būti laikoma, kad tai nuomonė, nes ji neatitinka VIĮ 2 straipsnio 31 dalyje įtvirtintos nuomonės sąvokos.

Kaip pažymi atsakovė, Sprendime ir Stebėsenos akte aiškiai nurodoma, kokie teiginiai ir kodėl, Komisijos nuomone, laikytini dezinformacija. Komisijos nuomone, tiek pareiškėja, tiek programose (audiovizualinėje medžiagoje) kalbantys (diskutuojantys) asmenys turėjo suvokti, kad skleidžiama melaginga informacija siekiama sumenkinti Lietuvos valstybę, skatinamas visuomenės nepasitikėjimas savo valstybe.

Komisija nurodo atlikusi stebėseną ir remiantis Stebėsenos aktu buvo priimtas Sprendimas. Tiek Stebėsenos akte, tiek Sprendime Komisija labai išsamiai aprašė programų (audiovizualinės medžiagos) paskelbimo datas, nuorodas, pavadinimus, pokalbių (diskusijų) dalyvius ir kt. Komisija išsamiai nurodė, kokią informaciją ji laiko dezinformacija. Pareiškėjai buvo pateikti susipažinimui tiek Stebėsenos aktas, tiek Sprendimas, ir pareiškėja turėjo suprasti, už ką jai taikoma atsakomybė, kodėl paskirta atitinkamo dydžio bauda ir kt.

Atsikirsdama į pareiškėjos argumentus, kad Komisijos nariai posėdyje peržiūrėjo tik trumpas ištraukas iš audiovizualinės medžiagos (programų), todėl negalėjo priimti objektyvaus Sprendimo, atsakovė pažymi, kad atliekant stebėseną buvo vertinamos visos apimties audiovizualinė medžiaga (programos), kuri nurodyta Stebėsenos akte ir Sprendime. Komisijos posėdžio metu Komisijos nariai peržiūrėjo atitinkamas audiovizualinės medžiagos (programų) ištraukas, tačiau tai buvo daroma siekiant užtikrinti posėdžio koncentruotumo principą. Komisijos veiklos forma yra ne tik posėdžiai, bet ir pasitarimai. Komisijos nariai visą audiovizualinę medžiagą žiūrėjo tiek pasitarimo metu, tiek prieš jį, susipažino su visa audiovizualine medžiaga (programomis), kurios nurodytos Stebėsenos akte ir Sprendime.

Atsiliepimas

Atsakovė teigia, kad Komisija Sprendimą priėmė vadovaudamasi VIĮ nuostatomis ir jokių nurodymų ar prašymų pašalinti atitinkamą audiovizualinę medžiagą (programas) neturėjo pareigos duoti, nes pažeidimas jau buvo padarytas, fiksuotas, dezinformacija paskleista, dėl to buvo priimtas sprendimas skirti baudą (b. l. 120-127).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė visa apimtimi skunde išdėstytais motyvais, prašydamas patenkinti „Mūsų TV“ skundą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas skundą prašė atmesti, akcentuodamas atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Komisijos 2022 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. KS-119 „Dėl baudos skyrimo VšĮ „Mūsų TV“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Komisija 2022 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. KS-119 „Dėl baudos skyrimo VšĮ „Mūsų TV“, kuriuo pareiškėjai už jos programose paskleistą informaciją, LRKT kvalifikavus kaip dezinformaciją, skirta 2 200 Eur bauda.

Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos sprendimu skirti baudą, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos radijo ir televizijos komisijos darbo reglamentas, patvirtintas 2014 m. sausio 22 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimu Nr. KS-25 (Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2019 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. KS-6 redakcija).

Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 47 – 48 straipsniai reglamentuoja Komisijos veiklą. Pagal VIĮ 48 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktus, Komisija prižiūri, kaip transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių, šio ir kitų įstatymų nuostatų dėl retransliuojamų, platinamų internete radijo ir (ar) televizijos programų arba atskirų programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo, kitų teisės aktų reikalavimų dėl viešosios informacijos turinio ir jos skleidimo, Komisijos patvirtintų taisyklių dėl televizijos programų paketų sudarymo ir sprendimų, licencijų sąlygų, ir vykdo elektroninių ryšių tinklais retransliuojamų audiovizualinių kūrinių, radijo ir (ar) televizijos programų stebėseną; prižiūri, kaip radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai laikosi šio įstatymo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, prisiimtų įsipareigojimų, licencijų, leidimų sąlygų ir Komisijos sprendimų.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus iniciatyva buvo atlikta interneto svetainėje https://musutv.lt/ paskelbtos audiovizualinės medžiagos stebėsena laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d.

2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. ST-101 Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracijos stebėsenos akte buvo išanalizuoti https://musutv.lt paskelbti video įrašai (vienas birželio mėnesio, du – rugpjūčio, keturi – rugsėjo mėnesio) ir įvertinta, kad paskelbtose programose jų dalyviai formuoja palankią nuomonę Rusijos Federacijos ir Baltarusijos vykdomos užsienio politikos atžvilgiu, diskredituojant Lietuvos valdžios institucijas, jų teisėtumą, nepriklausomumą ir demokratiškumą, kvestionuoja Ukrainos suverenitetą ir jos teritorinį vientisumą, pateisinant Rusijos Federacijos karinę agresiją, pabrėžia Lietuvos priklausomumą nuo kitų valstybių bei savarankiškumo stoką, o programose dalyvaujantis V. Ž. L. skleidžia „Visuomenės saugumo koncepciją“, kurios šalininkai aktyviai dalyvavo prieš JAV bei NATO nukreiptose protesto akcijose.

Stebėsenos akte taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į programose paskleistą informaciją, galima teigti, kad jose išsakyti teiginiai yra selektyvūs, šališki, tyčia nuslepiant dalį informacijos ar jos šaltinius, o pats turinys gali būti priskiriamas pilkosios prokremliškosios propagandos tipui. Kartu ši paskleista informacija, kuria sąmoningai siekiama suklaidinti, pateikti klaidingas žinias, yra žalinga Lietuvos piliečiams. Komisijos administracija programose paskleistą informaciją kvalifikuoja kaip dezinformaciją, remiantis jos apibrėžimu pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktą ir daro išvadą, kad buvo pažeistas VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame nurodyta, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija.

Atliktos stebėsenos pagrindu, įvertinus „Mūsų TV“ paskelbtą audiovizualinę medžiagą, taip pat pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, bei posėdyje Komisijai išklausius „Mūsų TV“ įgaliotą atstovą, taip pat ginčo programose dalyvavusį L. R., Komisija 2023 m. spalio 19 d. sprendimu nusprendė esant tikslinga VšĮ „Mūsų TV“ skirti dviejų vidutinių atlyginimų dydžio baudą – 2 200 Eur (b. l. 105-110).

Pareiškėja pagrindiniu argumentu teigia, kad ji nėra užregistruota Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje, todėl LRTK neturi jokio teisinio pagrindo svarstyti VšĮ „Mūsų TV“ veiklą.

Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad Komisija neturinti pagrindo svarstyti pareiškėjos veiklos ir priimti sprendimus jos atžvilgiu. Pareiškėja yra nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėja, ką patvirtina byloje esantis pranešimas Komisijai Nr. PR-107, kad nuo 2021-09-29 pareiškėja teikia (perpublikuoja) internetinėje erdvėje nelicencijuojamą, be autorinių teisių, laisvai prieinamą vaizdo medžiagą, taip pat gamina savo vaizdo medžiagą (b. l. 130, t.1). Taigi, pareiškėja vykdo veiklą teisės aktų nustatyta tvarka, teikdama užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ir patenka į Komisijos priežiūros sritį, kaip ir nurodyta anksčiau, pagal VIĮ reglamentuojamą Komisijos kompetenciją.

Atmestini pareiškėjos argumentai, kad musų.tv interneto svetainėje nėra įkelta audiovizualinės medžiagos, kad jie skelbia tik nuorodas į kitose interneto svetainėse (www.youtube.com, www.facebook.com ir kt.) publikuojamą turinį.

Kaip nustatyta vykdant pareiškėjos stebėseną musutv.lt interneto svetainėje ir kas fiksuota Stebėsenos akte, pareiškėjos valdomoje interneto svetainėje musutv.lt galima peržiūrėti visą įkeltą turinį, būtent sudaryta galimybė peržiūrėti turinį pareiškėjos interneto svetainėje.

Teismo nuomone, priešingai negu teigia pareiškėja, interneto svetainėje musutv.lt yra įkeltos ne nuorodos į audiovizualinį turinį kitose internetinėse platformose, o pats turinys, nes paspaudus ant konkretaus turinio vartotojas gali žiūrėti turinį būtent pareiškėjos interneto svetainėje. Tai matyti iš su skundu pateiktų ekrano kopijų, kuriose matyti, kad nuoroda prasideda „https://musutv.lt<...>“, o toliau nuorodoje seka konkrečios datos konkretus įrašas. Taigi, interneto svetainėje musutv.lt įkeltas turinys inkorporuotas į pačią svetainę.

Pareiškėja pranešime Nr. PR-107 Komisijai pastabose yra nurodžiusi, jog ji kuria savo turinį, kurį talpina www.musutv.lt svetainėje. Be to, taip pat perpublikuoja vaizdo medžiagą savo nuožiūra ir sutarčių su vaizdo medžiagos savininkais nėra sudarę. Vadinasi, pati pareiškėja kontroliuoja ir parenka, koks turinys siūlytinas vartotojui, todėl pareiškėja prisiima atsakomybę už jos interneto svetainėje musutv.lt skelbiamą turinį. Musutv.lt interneto svetainė yra būtent sukurta tam, kad būtų skelbiamas turinys, kurį atsirenka pati pareiškėja, ir kuris atitinka pareiškėjos (jos atstovų) pažiūras ir vertybes.

Pastebėtina ir tai, kad didelės daugumos musutv.lt publikuojamų programų vienas iš dalyvių yra pareiškėjos atstovas (viešosios įstaigos dalininkas) V. Ž. L., kas taip pat suponuoja, jog pareiškėja pilnai supranta ir atsako, kokį turinį renkasi ir įkelia į savo interneto svetainę. Pareiškėjos interneto svetainėje atitinkama audiovizualinė medžiaga (programos) yra atrenkama, susisteminama ir siūloma žiūrovams (interneto svetainės lankytojams) pagal pareikalavimą. Programose, kurios nurodytos Komisijos Stebėsenos akte ir Sprendime, dalyvauja pareiškėjos atstovas V. Ž. L., todėl pareiškėja turi suvokti, kokią informaciją (dezinformaciją) platina.

Šiame kontekste pažymėtina tai, kad (remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi byloje 2K-91-976/2018 pakeisdamas apylinkės teismo nuosprendį dėl V. Ž. L. nusikalstamų veikų kvalifikavimo konstatavo, kad „V. L. pagal BK 170² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neigė Lietuvos konstitucinę santvarką – demokratinę respubliką, viešai pripažintą istoriją, rodydamas neapykantą Lietuvos Respublikai būdingoms politinėms realijoms, vertybėms, viešai pritarė SSRS įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką ir prieš Lietuvos Respublikos gyventojus įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui – Lietuvos gyventojų masiniams trėmimams į Sibirą, juos neigė ir šiurkščiai menkino užgauliu bei įžeidžiančiu būdu“. Nors nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos nutarties praėję penkeri metai, tačiau, kaip matyti, V. Ž. L. atitinkamą propagandinę dezinformaciją skleidžia, kaip VšĮ „Mūsų TV“ atstovas ir dalininkas, aktyviai naudodamasis musutv.lt platforma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Stebėsenos akte fiksuota musutv.lt skelbiama audiovizualinė medžiaga būtent tautinėmis, geopolitinėmis temomis, kaip matyti, pareiškėjai stengiantis informaciją perteikti formuojant palankią nuomonę Rusijos federacijos vykdomos užsienio politikos atžvilgiu, diskredituojant Lietuvos valdžios institucijas, jų teisėtumą, nepriklausomumą ir demokratiškumą, abejojant Lietuvos ir Ukrainos valstybių egzistavimu, kvestionuojant pagalbą Ukrainai karo akivaizdoje.

Visuotinė lietuvių enciklopedija pateikia dezinformacijos sąvoką: dezinformacija – tai klaidinančių žinių skleidimas dažniausiai politinės propagandos tikslais. Jai skleisti paprastai naudojama žiniasklaida. Remiantis VIĮ 2 straipsnio 15 dalimi, dezinformacija – tyčia viešai paskleista melaginga informacija.

Taigi, Komisija pagrįstai Sprendime konstatavo, kad atsakovė skleidė ne tikrovės neatitinkančią informaciją, o dezinformaciją, nes iš tiesų, paskelbtos Stebėsenos akte aprašytos programos buvo musutv.lt patalpintos sąmoningai, tyčia ir suvokiant, kad tai yra dezinformacija.

Nenustatyta jokio pagrindo, kad pareiškėja, kaip viešosios informacijos rengėja, galėtų būti atleidžiama nuo atsakomybės (neva, nežinojusi ir negalėjusi žinoti, jog skelbia tikrovės neatitinkančią informaciją). Šiuo atveju, Komisija pagrįstai pripažino, kad pareiškėja savo interneto svetainėje skelbė dezinformaciją.

VIĮ 48 straipsnio 3 dalis numato galimybę transliuotojui, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos paskelbimą, o retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, – už šio įstatymo 33 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktuose, taip pat šio įstatymo 341 straipsnyje nurodytų Komisijos sprendimų nevykdymą skirti baudą iki 3 procentų transliuotojo, retransliuotojo, kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, o tais atvejais, kai bendrąsias metines pajamas apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki vieno šimto tūkstančių eurų.

Komisija skyrė 2 200 Eur baudą. Teismo nuomone, baudos dydis parinktas atsižvelgus į ne vieną kriterijų, įvertinus „Mūsų TV“ įsteigimo laikotarpį, pažeidimo trukmę, pavojingumą, lankytojų skaičių ir skirta bauda atitinka tiek teisės normų reglamentavimą, tiek protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principus, todėl nėra pagrindo jos mažinti.

Teismas vertina, kad Sprendimas yra priimtas remiantis teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 48 straipsnio 3 dalimi, bei faktiniais duomenimis (musutv.lt publikuotais video įrašais, Stebėsenos aktu, paaiškinimais Komisijos posėdyje), todėl pareiškėjos teiginiai, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, yra visiškai nepagrįsti.

Teismas daro išvadą, kad ginčijamas 2022 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. KS-119 „Dėl baudos skyrimo VšĮ „Mūsų TV“ priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, taigi naikinti šio Sprendimo, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir atstovai teismo posėdžio metu išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos viešosios įstaigos „Mūsų TV“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėRūta MiliuvienėEgidija Puzinskaitė