Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Ramyna Šidlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų akcinės bendrovės (toliau – AB) „Krekenavos agrofirma“ ir Ramutės J. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjos 2018 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 2018 m. spalio 1 d. pasirašytą taikos sutartį, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo. Sutarties 1 punktu skolininkė R.J. K. įsipareigojo AB „Krekenavos agrofirma“ sumokėti 386472,25 Eur iki 2018 m. lapkričio 19 d. Šalys, teikdamos pareiškimą pridėjo papildomus dokumentus, kurių reikšmės neįvardino, skolos susidarymo pagrindo bei kitų aplinkybių nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų. Teismas supaprastinto proceso tvarka atsisako tvirtinti taikos sutartį, jei ji savo esme neatitinka išdėstytų kriterijų, taip pat bendraisiais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytais atsisakymo tvirtinti taikos sutartis pagrindais, jei ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).

Teismui patvirtinus šią taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis)

Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi pareigą įsitikinti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CK 6.984 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pagrindinis teismo atsisakymo tvirtinti taikos sutartį motyvas yra tas, kad nėra aiški taikos sutarties objekto kilmė, t. y. tiek pareiškime, tiek taikos sutartyje šalys neaptarė už ką, kokiu pagrindu pareiškėja R. J. K. yra skolinga AB „Krekenavos agrofirma“, kur yra konstatuota žala ar materialiniai nuostoliai.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjų prašymas dėl analogiškos skolos (nagrinėjamu atveju) sumos 2018 m. gegužės 9 d. taikos sutarties patvirtinimo, buvo nagrinėjamas ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų civilinėje byloje Nr. eSP2-15394-336/2018. Minėtoje byloje Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą, nurodydami, kad teismui neaišku, kokiu pagrindu, kokiomis aplinkybėmis bei kada įsiskolinimas susidarė bei tai, kad skolininke nurodoma šalis yra fizinis asmuo, į neilgą skolos grąžinimo terminą, teismui taip pat kyla abejonių fizinio asmens galimybėmis disponuoti 387762,79 Eur dydžio suma, įstatymams neprieštaraujančių sandorių pagrindu.

Be to, pareiškėjų prašymas dėl analogiškos skolos (nagrinėjamu atveju) sumos 2018 m. spalio 1 d. taikos sutarties patvirtinimo, buvo nagrinėjamas ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų civilinėje byloje Nr. eSP2-28279-347/2018. Minėtoje byloje Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. spalio d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą, nurodydami, kad pagal taikos sutarties 1 punkto sąlygas skolininkė jau turėjo būti atsiskaičiusi iki 2018 m. rugsėjo 27 d., o taikos sutartis sudaryta 2018 m. spalio 1 d., kai tarp šalių nebėra jokių skolinių santykių. Teismas minėtoje nutartyje padarė išvadą, kad taikos sutartyje nustatytos sąlygos ir nustatyti prejudiciniai faktai nėra aiškiai ir iki galo apibrėžti, o tai ateityje gali sukelti naują ginčą tarp šalių, skirtingai aiškinant taikos sutarties sąlygas.

Taikos sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl iš esmės bet kokių šios sutarties sąlygų, tačiau teismas gali patvirtinti jų pateiktą taikos sutartį tik tuo atveju, jei ji neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, bei nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų.

Taigi pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo nagrinėjamas ir civilinėse bylose Nr. eSP2-15394-336/2018, Nr. eSP2-28279-347/2018, kurių sąlygos analogiškos nagrinėjamu atveju, išskyrus kitą atsiskaitymo terminą, kuriose teismas atsisakė tvirtinti pareiškėjų taikos sutartį. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai ne kartą išaiškino pareiškėjams, kad iš pareiškimo kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos galėjimo įvykdyti taikos sutartį, dėl taikos sutarties sąlygų ir panašiai.

Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjai 2018 m. spalio 18 d. kreipdamiesi į teismą dėl taikos sutarties įvykdymo, pateikė teismui analogiškus dokumentus, net taikos sutartis ir pareiškimas tos pačios datos– 2018 m. spalio 1 d., išskyrus skolos apmokėjimo terminą. Tačiau iš to galima padaryti ir kitą išvadą, kad 2018 m. spalio 1 d. tarp tų pačių šalių dėl to paties pagrindo buvo sudarytos dvi skirtingos sutartys su skirtingais įvykdymo terminais. Pirmu atveju– iki 2018 m. rugsėjo 27 d., antru, nagrinėjamu atveju – iki 2018 m. lapkričio 19 d.

Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad jos į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo kreipiasi jau trečią kartą, pateikdamos tuos pačius dokumentus, netgi tos pačios dienos sutartį ir pareiškimą, pakeisdamos įvykdymo terminą, ir nepateikdamos jokių aplinkybių ir faktų, iš ko susidarė konkreti skola. Nors ir sueina skolos apmokėjimo terminas, skola nėra įvykdoma ir jos terminas vis pratęsiamas, kas teismui kelia pagrįstas abejones dėl apskritai susidariusios būtent tokios skolos sumos, bei dėl to, jog pareiškėja finansiškai nėra pajėgi sumokėti tokią didelę sumą per itin trumpą laiką.

Taip pat, teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju 2018 m. spalio 1 d. pareiškimas ir 2018 m. spalio 1 d. sudaryta taikos sutartis yra identiškos dokumentams, pasirašytiems ir pateiktiems civilinėje byloje eSP2-28279-347/2018. Teismui vėlgi kyla abejonės, ar pareiškėja apskritai yra informuota apie 2018 m. spalio 1 d. pasirašyto pareiškimo ir 2018 m. spalio 1 d. pasirašytos taikos sutarties ir jų pateikimą teismui pakartotinai 2018 m. spalio 18 d., nes nors teismas, ir nėra ekspertinė įstaiga, tačiau tarp minėtų dokumentų ir paskutiniuose lapuose esančių pareiškėjų parašų matyti akivaizdus tapatumas. Juolab, kad pirmame lape parašų nėra.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kiekvienas procesinis dokumentas turi būti pasirašytas jį paduodančio asmens 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Per EPP sistemą dokumentus teikiant adoc. formatu pripažįstama, kad tokį dokumentą teikiantis asmuo jį ir pasirašo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, prašymą ir jo priedus per EPP sistemą pateikė tik viena iš taikos sutartį sudariusių šalių, t. y. jos atstovas advokatas Andrius Būdvytis. R. J. K. prie šios civilinės bylos per elektroninių paslaugų portalą (EPP) neprisijungė, prašymo patvirtinti taikos sutartį ar sutikimo į bylą nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms šalys turi pateikti procesinius dokumentus per EPP sistemą, kurie turi būti pasirašyti elektroniniu parašu abiejų šalių arba vienai šaliai prašymą pareiškus per EPP, kita šalis turi per EPP atsiųsti prašymo patvirtinimą. Taikos sutarties šalys taip pat turi teisę pateikti teismui popierinės formos bendrą šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą ir įvertinęs tai, kad pareiškėjos pakarotinai kreipėsi į teismą dėl tos pačios taikos sutarties patvirtinimo supaprastinta CPK XXXIX skyriuje numatyta tvarka iš esmės nepasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ankstesnėse civilinėse bylose šis prašymas buvo atmestas, bei tai, kad jų pateiktos taikos sutarties patvirtinimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.78 straipsnio 2 dalis, 1.90 straipsnio 1 dalis), atsisako patvirtinti pareiškėjų 2018 m. spalio 1 d. taikos sutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 136 straipsnio 4 dalimi, 582 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjų AB „Krekenavos agrofirma“ ir R. J. K. prašymą patvirtinti 2018 m. spalio 1 d. pasirašytą taikos sutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.