Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliantas A. L. yra kaltinamas padaręs ATPK 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą. ATPK 44 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 ir 6 dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį užtraukia dvi alternatyvios veikos: 1) narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo; 2) asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 ir 6 dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas. Tačiau ginčijamu nutarimu A. L. buvo pareikštas įtarimas vartojimu.

APK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliaciniame skunde A. L. nurodo, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nurodyto ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, kad buvo pasinaudota jo asmens duomenimis, apie įvykusį administracinės teisės pažeidimą sužinojo 2010 m. gegužės 23 d., o apie priimtą pirmosios instancijos teismo nutarimą tik nuvykus į Kauno miesto apylinkės teismą ir susipažinus su bylos medžiaga (b. l. 12).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų pateikęs jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat nepaneigta byloje esančia medžiaga. Todėl teigtina, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas remiantis administracinio teisės pažeidimo dieną turėtais duomenimis apie administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina, kad A. L. rašysena ir parašai, esantys apeliaciniame skunde, asmens tapatybės kortelėje bei teismo procesinio dokumento įteikimo pažymoje (b. l. 10), ir rašysena bei parašai, esantys administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 2) ir paaiškinime (b. l. 4), vizualiai skiriasi.

Faktą, kad A. L. asmens duomenimis buvo pasinaudota patvirtina ir jo brolio A. L. 2010 m. liepos 30 d. prisipažinimas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovados (toliau – Žaliakalnio PN) pareigūnams, kur A. L. nurodė, kad jis 2009 m. lapkričio 11 d. dėl narkotinių medžiagų vartojimo pristatytas į Žaliakalnio PN ir vengdamas atsakomybės prisistatė savo brolio A. L. anketiniais duomenimis, tačiau nurodė savo tikrąją gyvenamąją vietą (b. l. 23-24). A. L. dėl šio pažeidimo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187(2) straipsnio 2 dalį.

Esant tokiai situacijai teismas neturi pagrindo netikėti A. L., A. L. paaiškinimais dėl inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo subjekto. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (b. l. 7), todėl A. L. negalėjo pateikti savo argumentų dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas ir byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. L. apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.